- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- eI3-1994-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02741-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė "MINESTAS"
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
2020 m. kovo 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minestas“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinių ginčų komisijos ir atsakovo sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Minestas“ (toliau – ir pareiškėja) prašo:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK KAS) 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 21R2-137(AG2-112/17-2019) (toliau – ir LAGK KAS sprendimas);
2) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, KPD) 2019 m. spalio 15 d. reikalavimą Nr. RKL-28 (toliau – ir skundžiamas aktas);
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad skundžiamu aktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, pareiškėjos direktoriaus pareikalauta sustabdyti vykdyti bet kokius darbus žemės sklype, adresu a (duomenys neskelbtini) iki atskiro KPD Klaipėdos skyriaus (toliau – ir KPD KS) sprendimo. Teigia, jog skundžiamame akte nurodyta, kad: 2019 m. spalio 11 d. 10.00 val. ir 2019 m. spalio 15 d. 13.30 val. toliau vykdomi pastato griovimo darbai – ekskavatorius ir darbininkai vykdo pastato sienų griovimo ir griuvenų valymo darbus; nugriautos visos pastato sienos iki pamatų, belikusios kelios griuvenų sankaupos; nugriautas pastatas yra Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16075) apskaitos dokumentuose nustatyta vertingoji savybė – vertingųjų savybių požymių turintis pastatas (teritorijos ribų planas TRP 4); pagal projektinę dokumentaciją pastate turėjo būti vykdomi kapitalinio remonto ir restauracijos darbai; tokiu būdu buvo pažeistas NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Nurodo, jog LAGK KAS sprendimu atmestas pareiškėjos skundas dėl skundžiamo akto panaikinimo.
Mano, kad skundžiamas aktas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą bei pareiškėjos teisėtus lūkesčius žemės sklype atlikti kitus statybą leidžiančiame dokumente nurodytus darbus. Nurodo, kad tokiu būdu pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teigia, kad vadovaujantis NKPAĮ nuostatomis KPD gali duoti nurodymą sustabdyti tik tokius darbus, kurie žaloja kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes ar kelia joms grėsmę. Paaiškina, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, ar pareiškėja turėjo teisę griauti vertingųjų savybių požymių turintį pastatą, tačiau mano, kad tame pačiame žemės sklype, kuriame yra tas pastatas, absoliučiai visi (bet kokie) vykdytini statybos darbai, kurie niekaip nesusiję su tuo pastatu, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų tiesimas, vieno buto gyvenamojo namo statyba, statybinių atliekų šalinimas, niekaip nežaloja neišlikusio kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių ir nekelia bei negali kelti joms grėsmės. Pažymi, kad statybinių atliekų tvarkymo darbai buvo atliekami vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 27 d. surašytu reikalavimu užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančią statinio (duomenys neskelbtini), būklę bei teritorijos priežiūrą, t. y. pašalinti statybines atliekas (statinio griuvėsius), susikaupusias aplink statinius dėl jų fizinio nusidėvėjimo, siekiant išvengti griuvenų keliamo pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju savavališkai nugriovus pastatą buvo pažeistas NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuris numato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, KPD nuostatų 6.10 punktu, KPD teritorinių skyrių nuostatų 6.19 punktu, KPD KS tą pačią dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 18 d. kultūros paveldo objektų valdytojui, t. y. pastato savininkės – pareiškėjos direktoriui, surašė ir įteikė reikalavimą Nr. RKL-24 sustabdyti vykdyti bet kokius griovimo ir žemės kasimo darbus, kol bus suderinta projektinė dokumentacija. Teigia, kad šis reikalavimas teismine tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis.
Nurodo, jog KPD KS 2019 m. spalio 15 d. kultūros paveldo objekto patikrinimo aktu Nr. AAKL-203 nustatė, kad nugriauto pastato vietoje toliau (spalio 11 ir 15 dienomis) buvo vykdomi pastato griovimo darbai: ekskavatorius ir darbininkai vykdo pastato sienų griovimo ir griuvenų valymo darbus, nugriautos visos pastato sienos iki pamatų, belikusios kelios griuvenų sankaupos. Paaiškina, jog 2019 m. spalio 11 d. darbus vykdę darbininkai vėl atsisakė vykdyti reikalavimą sustabdyti darbus, antrą kartą teko kviesti policijos pareigūnus, pareiškėjos direktorius buvo iškviestas į KPD KS. Teigia, kad 2019 m. spalio 15 d. griovimo darbai ir griuvenų valymas toliau buvo tęsiami, todėl pareiškėjos direktoriui surašytas ir įteiktas skundžiamas aktas, kuriuo pareikalauta sustabdyti vykdyti bet kokius darbus sklype (duomenys neskelbtini) iki atskiro KPD KS sprendimo.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba dar 2019 m. spalio 25 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 4-08-552 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį dėl galimai neteisėtų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimų.
Mano, jog atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, LAGK KAS sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos žemės sklype vykdomi darbai, šalia likusių ginčo pastato pamatų statant naują statinį, įrenginėjant automobilių aikštelę, vidinį kiemą, atliekant kitus tam reikalingus darbus yra neatsiejamai susiję su ginčo pastatu ir jo likusiomis dalimis, o su pastato nugriovimu susijusios aplinkybės vis dar yra neaiškios (atliekamas ikiteisminis tyrimas), todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas aktas yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjos teisėtą lūkestį statyti naują statinį.
Pareiškėjos ir atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje pakanka įrodymų bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla išnagrinėta iš esmės proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja UAB „Minestas“ iš esmės kelia ginčą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2019 m. spalio 15 d. reikalavimo Nr. RKL-28 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 21R2-137(AG2-112/17-2019), kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl skundžiamo akto panaikinimo.
Ginčui aktualios faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2019 m. liepos 4 d. nuosavybės teise valdo pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo pastatas). Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), kuriame yra Ginčo pastatas, nuosavybės teise nuo 2000 m. spalio 10 d. priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise nuo 2010 m. birželio 18 d. valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o nuomos teise nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. – pareiškėja. Tiek Ginčo pastatas, tiek Ginčo sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).
KPD 2011 m. spalio 26 d. pranešimu apie nekilnojamojo daikto (ND) buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių (NKV) teritorijoje arba jų apsaugos zonoje Nr. 10-28 nurodyta, kad Ginčo pastatas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių (Klaipėdos senamiestis, unikalus kodas kultūros vertybių registre 16075) teritoriją ar apsaugos zoną. 2012 metais atlikus statinio Ginčo pastato statybinius tyrimus nustatyta, kad Ginčo pastatas neatitinka esminių statinio reikalavimų (pagrindinių statinio laikančiųjų konstrukcijų susidėvėjimas viršija 80 proc.), jis yra avarinis. KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2013 m. gruodžio 10 d. aktu Nr. KPD-RM-2050 nustatė Klaipėdos senamiesčio vertingąsias savybes, o Ginčo pastatas pripažintas vertingų savybių požymių turinčiu objektu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. liepos 21 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-31-140721-00165, kuriuo statytojui UAB „Redt“ buvo leista Ginčo sklype pagal projektuotojo UAB „A405“ parengtą statinio projektą: gyvenamojo namo (1A2p) kapitalinio remonto (restauravimo ir pritaikymo), vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos, sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo projektą (duomenys neskelbtini), Nr. 31.12-01, 02-TP (parengtas 2014 metais), statyti naujus statinius (nuotekų surinkimo tinklus, nuotekų šalinimo tinklus, pastatų įvadinius tinklus, vieno buto gyvenamąjį pastatą), atlikti Ginčo pastato kapitalinį remontą, griauti pagalbinio ūkio pastatą. Pagal minėtą projektą saugomos tik Ginčo pastato išilginės išorinės sienos, visos kitos konstrukcijos išardomos.
KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. rugsėjo 18 d. surašė kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. AAKL-196, kuriuo nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. 9.00 val. vykdomi Ginčo pastato griovimo darbai: ekskavatorius ir keltuvas vykdo Ginčo pastato sienų griovimo ir griuvenų valymo darbus – ekskavatorius ir keltuvas vykdo pastato sienų griovimo ir griuvenų valymo darbus, nugriautos vakarinė ir pietinė Ginčo pastato sienos, Ginčo pastato perdangos, išliko tik atskiri šiaurinės sienos pirmo aukšto fragmentai. Paaiškinta, jog Ginčo pastatas yra Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. 16075) apskaitos dokumentuose nustatyta vertingoji savybė – vertingųjų savybių požymių turintis pastatas (teritorijos ribų planas TRP 4). Nurodyta, kad pagal projektinę dokumentaciją Ginčo pastate turėjo būti vykdomi kapitalinio remonto ir restauracijos darbai.
KPD vyriausiasis specialistas 2019 m. rugsėjo 18 d. surašė reikalavimą Nr. RKL-24, kuriuo nustatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas, nes 2019 m. rugsėjo 18 d. 9.00 val. buvo vykdomi Ginčo pastato griovimo darbai. Nurodyta, kad ekskavatorius ir keltuvas vykdė pastato sienų griovimo ir griuvenų valymo darbus, nugriautos vakarinė ir pietinė Ginčo pastato sienos, Ginčo pastato perdangos, išliko tik atskiri šiaurinės sienos pirmo aukšto fragmentai. Paaiškinta, jog Ginčo pastatas yra Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. 16075) apskaitos dokumentuose nustatyta vertingoji savybė – vertingųjų savybių požymių turintis pastatas (teritorijos ribų planas TRP 4). Nurodyta, kad pagal projektinę dokumentaciją Ginčo pastate turėjo būti vykdomi kapitalinio remonto ir restauracijos darbai. Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, UAB „Minestas“ direktoriaus pareikalauta sustabdyti vykdyti bet kokius griovimo ir žemės kasimo darbus Ginčo pastato vietoje, kol bus suderinta projektinė dokumentacija. Bylos duomenimis, šis reikalavimas nebuvo ginčijimas ir yra galiojantis.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2019 m. rugsėjo 27 d. surašė reikalavimą užtikrinti tinkamą statinių būklę bei tinkamą sklypų teritorijos priežiūrą Nr. (32.1)-VTS2-3022, kuriuo UAB „Minestas“ pareikalauta nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 25 d. užtikrinti reikalavimus atitinkančią statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būklę bei teritorijos priežiūrą, t. y. pašalinti statybines atliekas (statinio griuvėsius), susikaupusias aplink statinius dėl jų fizinio nusidėvėjimo, sutvarkyti tvorą (tvora turi būti sklypo ribose, tinkamai sutvirtinta) ar kitomis priemonėmis užtikrinti žmonių saugumą.
Atsakovo teigimu, KPD KS vyriausiasis specialistas 2019 m. spalio 11 d. nustatė, kad toliau tęsiami Ginčo pastato griovimo ir griuvenų valymo darbai, darbus vykdę darbininkai atsisakė sustabdyti darbus bei kad UAB „Minestas“ vadovas buvo žodžiu įpareigotas sustabdyti vykdyti bet kokius darbus sklype (duomenys neskelbtini). KPD KS vyriausiasis specialistas 2019 m. spalio 15 d. surašė kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. AAKL-203, kuriuo nustatė, kad 2019 m. spalio 15 d. 13.30 val. toliau vykdomi Ginčo pastato griovimo darbai: ekskavatorius ir darbininkai vykdo Ginčo pastato sienų griovimo ir griuvenų valymo darbus, nugriautos visos Ginčo pastato sienos iki pamatų, belikusios kelios griuvenų sankaupos. Nurodyta, kad griovimo darbus vykdo UAB „Betono era“. Paaiškinta, kad nugriautas Ginčo pastatas yra Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. 16075) apskaitos dokumentuose nustatyta vertingoji savybė – vertingųjų savybių požymių turintis pastatas (teritorijos ribų planas TRP 4). Nurodyta, kad pagal projektinę dokumentaciją Ginčo pastate turėjo būti vykdomi kapitalinio remonto ir restauracijos darbai.
KPD vyriausiasis specialistas 2019 m. spalio 15 d. surašė reikalavimą Nr. RKL-28, kuriuo nustatytas NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas, nes 2019 m. spalio 11 d. 10.00 val. ir 2019 m. spalio 15 d. 13.30 val. buvo toliau vykdomi Ginčo pastato griovimo darbai: ekskavatorius ir darbininkai vykdo Ginčo pastato sienų griovimo ir griuvenų valymo darbus. Nurodyta, kad nugriautos visos Ginčo pastato sienos iki pamatų, belikusios kelios griuvenų sankaupos. Paaiškinta, kad nugriautas Ginčo pastatas yra Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre Nr. 16075) apskaitos dokumentuose nustatyta vertingoji savybė – vertingųjų savybių požymių turintis pastatas (teritorijos ribų planas TRP 4). Nurodyta, kad pagal projektinę dokumentaciją Ginčo pastate turėjo būti vykdomi kapitalinio remonto ir restauracijos darbai. Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktu, UAB „Minestas“ direktoriaus pareikalauta sustabdyti vykdyti bet kokius darbus sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki atskiro KPD KS sprendimo.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba 2019 m. spalio 25 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 04-7-00010-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį dėl galimai neteisėto pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovimo.
Dėl pareiškėjos reikalavimų
Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad atsakovas skundžiamu aktu, reikalaudamas sustabdyti vykdyti bet kokius darbus Ginčo sklype, ėmėsi neproporcingų priemonių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatytą proporcingumo principą, pareiškėjos teisėtus lūkesčius žemės sklype atlikti kitus statybą leidžiančiame dokumente nurodytus darbus bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Administracinis aktas gali būti panaikintas, jei pareiškėjas įrodytų, kad skundžiamame akte nurodyti faktai yra klaidingi, remiamasi ne teisiškai reikšmingais faktais, padaryta teisės aiškinimo ir taikymo klaida, parinkta neteisėta ar neproporcinga poveikio priemonė ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d .nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046-13).
Kaip minėta, nekilnojamoji kultūros vertybė – Klaipėdos senamiestis – yra įregistruota Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo vietovė. Šios vertybės vertingosios savybės yra nustatytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. gruodžio 10 d. akte Nr. KPD-RM-2050. Pareiškėjai priklausantis Ginčo pastatas yra vertingų savybių požymių turintis objektas, esantis nekilnojamosios kultūros vertybės – Klaipėdos senamiesčio – teritorijoje.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalis). NKPAĮ, be kita ko, įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje (NKPAĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas); nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus (NKPAĮ 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas); saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą (NKPAĮ 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal NKPAĮ 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą sudaro apskaita ir skelbimas saugomu (NKPAĮ III skirsnio nuostatos), saugojimas – tvarkyba ir naudojimas (NKPAĮ VI skirsnio nuostatos), pažinimas, jo sklaida, atgaivinimas (reabilitacija) (NKPAĮ V skirsnio nuostatos). Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, kuri nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama (NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis (NKPAĮ 11 straipsnio 2 dalis).
Taigi, Ginčo pastato, o kartu ir Ginčo sklypo, apsaugai taikomos NKPAĮ nuostatos. Toliau sprendime vadovaujamasi ginčui aktualia NKPAĮ 2019 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-2318 redakcija, galiojusia nuo iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Atkūrimas – tai neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtiniais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai, jie grąžinami į pirminę vietą, tiksliai pakartojamos ar naujai sukuriamos neišlikusios dalys ir elementai (NKPAĮ 2 straipsnio 5 dalis). Tvarkyba – tai nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (NKPAĮ 2 straipsnio 34 dalis). Tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (NKPAĮ 2 straipsnio 36 dalis). Tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje (NKPAĮ 2 straipsnio 37 dalis).
Vadovaujantis NKPAĮ 5 straipsnio 9 dalimi, konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Jis turi apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas ir teritorinius padalinius. Departamentas inter alia (lot. be kita ko): organizuoja ir koordinuoja nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimą, atskleidimą ir stebėseną (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 5 punktas); teikia šiuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punktas); administruoja kultūros paveldo objektų tvarkybą (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 15 punktas); per mėnesį nuo pateikimo dienos teikia išvadas, ar valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengti projektiniai siūlymai atitinka paveldosaugos reikalavimus (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 16 punktas); tikrina, kaip vykdomas šis įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoja, ar nepažeidžiami šie teisės aktai (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 18 punktas); kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 19 punktas); nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 20 punktas); turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valdytojų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją apie kultūros paveldo objektus, apžiūrėti, fiksuoti ir tirti nekilnojamąsias kultūros vertybes ir nekilnojamuosius daiktus, kurie gali turėti vertingųjų savybių (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 23 punktas); įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja jo įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas (NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 24 punktas).
NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. NKPAĮ 23 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos darbų projekto vykdymo eigą ir kokybę kontroliuojantys valdytojas, KPD ir savivaldybės institucijos bei kituose įstatymuose nurodyti subjektai, nustatę, kad atliekant darbus buvo pažeisti paveldosaugos reikalavimai ar kad dėl projekto klaidų iškilo vertingųjų savybių praradimo ar sužalojimo grėsmė, apie tai privalo pranešti KPD, kuris privalo sustabdyti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes žalojančius ar joms grėsmę keliančius darbus ir toks sustabdymas galioja, kol bus pašalinti paveldosaugos reikalavimų pažeidimai, iškilusi grėsmė ar iki teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog aiškinant NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punkto nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu spręstina, kad KPD gali duoti tik tokius nurodymus, kurie užtikrina NKPAĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų tikslų įgyvendinimą (2012 liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2079/2012, 2015 m. birželio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015). Iš paminėtų departamento vykdomų funkcijų (kontroliuoja kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą; stabdo fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamosiose kultūros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jeigu nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai; nustato sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdą ir nuostolių dydį; teikia apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims) kyla ir šio viešojo administravimo subjekto teisės, kokiais būdais nutraukti neteisėtus veiksmus ir imtis priemonių sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimo būdui nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-982-415/2018).
Skundžiamas aktas, kuriuo pareikalauta sustabdyti vykdyti bet kokius darbus Ginčo sklype iki atskiro KPD KS sprendimo dėl NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, buvo priimtas atsižvelgiant į 2019 m. spalio 11 d. atsakovo nustatytas aplinkybes, kad toliau tęsiami Ginčo pastato griovimo ir griuvenų kasimo ekskavatoriumi darbai, ir 2019 m. spalio 15 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte Nr. AAKL-203 užfiksuotus 2019 m. spalio 15 d. Ginčo pastato būklės patikrinimo rezultatus, kuriais nustatyta, kad toliau vykdomi Ginčo pastato griovimo darbai, nugriautos visos Ginčo pastato sienos iki pamatų, likusios kelios griuvenų sankaupos, nors pagal projektinę dokumentaciją Ginčo pastate turėjo būti vykdomi kapitalinio remonto ir restauracijos darbai.
Kaip minėta, atsakovas jau anksčiau, t. y. 2019 m. rugsėjo 18 d., patikrinęs Ginčo pastato, kuriame turėjo būti vykdomi kapitalinio remonto ir restauracijos darbai, būklę, buvo nustatęs, jog vykdomi Ginčo pastato griovimo darbai – nugriautos vakarinė ir pietinė Ginčo pastato sienos, Ginčo pastato perdangos, o šiaurinės sienos išliko tik atskiri pirmo aukšto fragmentai. Dėl nustatyto NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas reikalavimas Nr. RKL-24 ir pareiškėja įpareigota sustabdyti vykdyti bet kokius griovimo ir žemės kasimo darbus Ginčo pastato vietoje, kol bus suderinta projektinė dokumentacija. Šis reikalavimas nebuvo ginčijimas ir yra galiojantis. Taigi, skundžiamas aktas buvo surašytas nustačius pakartotinį NKPAĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą ir įvertinus aplinkybę, kad nugriautos visos Ginčo pastato sienos iki pamatų, likusios kelios griuvenų sankaupos.
Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja iš tiesų turėjo atlikti tik Ginčo pastato kapitalinį remontą (restauravimą). Ginčo pastato konstrukcijų techninės būklės įvertinimą 2012 metais atlikusi UAB „Baltų būstas“ nustatė, kad Ginčo pastato išilginės sienos gana autentiškos, techninė būklė geresnė nei skersinių. Norint eksploatuoti statinį toliau, išilgines ir skersines išorės sienas reikia sustiprinti ir apšiltinti. Atsižvelgiant į bendrą statinio techninę būklę, tai įvykdyti sudėtinga, bet įmanoma. Ginčo pastato statybinių tyrimų išvadų ir rekomendacijų 5 punkte nurodyta išsaugoti išorines išilgines ir skersines sienas. Restauruoti ir išsaugoti išlikusius perdangos metalinius ankerius (stygas). 2014 metais buvo išduotas Statybą leidžiantis dokumentas Ginčo pastato kapitaliniam remontui atlikti. Griauti leista tik pagalbinio ūkio paskirties statinį. Atitinkamai Ginčo pastato techninio projekto 4.8.5 punkte nurodyta, kad Ginčo pastatas kapitališkai remontuojamas (restauruojamas ir pritaikomas), o esamas sandėlio pastatas griaunamas. Ginčo pastato techninio projekto 4.13.3 punkte nustatyta, kad esamas Ginčo pastato karnizas saugomas. Techninio projekto dalies (statinio konstrukcijos) 4.10 punkte nurodyta saugoti Ginčo pastato išilgines išorines sienas. Taigi, iš aptartų dokumentų matyti, kad turėjo būti atliekamas Ginčo pastato kapitalinis remontas, išsaugant Ginčo pastato išorines išilgines sienas, ankerius, karnizą. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šios Ginčo pastato dalys išsaugotos nebuvo. LAGK KAS posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad prie išvežtų saugoti Ginčo pastato plytų nematė Ginčo pastato ankerių, visas Ginčo pastatas nugriautas iki pamatų, likusios kelios griuvenų sankaupos. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėja.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji vykdė Kultūros paveldo departamento 2019 m. rugsėjo 18 d. surašytą reikalavimą Nr. RKL-24, Ginčo pastato negriovė, o 2019 m. spalio 11-15 dienomis Ginčo sklype atliko tik Ginčo pastato griuvenų ir kito statybinio laužo valymo darbus, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. surašytu reikalavimu užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančią statinio (duomenys neskelbtini), būklę bei teritorijos priežiūrą. Pažymėtina, kad šiuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus reikalavimu iš pareiškėjos buvo reikalaujama pašalinti statybines atliekas (statinio griuvėsius), susikaupusius tik aplink Ginčo pastatą dėl jo fizinio nusidėvėjimo. Pažymėtina, jog pareiškėja nebuvo įpareigota atlikti kitų darbų Ginčo pastato vietoje.
NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valdytojo pareigos išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio (NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taip pat valdytojas privalo pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo (NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Svarbu pažymėti, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja ėmėsi papildomų priemonių, kad šalinant statybines atliekas (statinio griuvėsius) likę Ginčo pastato pirmo aukšto šiaurinės sienos fragmentai, kurie aiškiai matomi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. darytoje nuotraukoje, būtų išsaugoti. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, nurodydama, kad ji privalo išsaugoti likusius šiaurinės sienos, kuri yra išorinė išilginė siena, fragmentus. Faktų apie papildomų priemonių ėmimąsi ar kreipimąsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių negalėjo patvirtinti ir pareiškėjos atstovė LAGK KAS posėdžio metu. Be to, net ir po to, kai atsakovo teigimu, atsakovas pareiškėjai 2019 m. spalio 11 d. išaiškino, kad ji negali vykdyti griuvėsių valymo darbų, pareiškėja darbus tęsė. Kaip LAGK KAS posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovas, nevykdyti darbų buvo svarbu ne tik dėl pirmo aukšto šiaurinės Ginčo pastato sienos likusių fragmentų išsaugojimo, bet dar ir dėl to, kad Ginčo pastato sienų fragmentų ar kitų saugotinų Ginčo pastato dalių galėjo būti likę po Ginčo pastato griuvėsiais ant pamato. Nepaisant to, pareiškėja, kaip buvo nustatyta 2019 m. spalio 15 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktu, ir toliau tęsė darbus Ginčo sklype. Taigi, atsakovas, nustatęs, jog Ginčo pastatas yra naikinamas (žalojamas) dėl žemės sklype pareiškėjos atliekamų darbų, turėjo teisę teikti reikalavimą pareiškėjai, kad būtų užtikrintas NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatytas tikslas.
Ginčo pastato techninio projekto 4.8.4. punkte nurodyta, kad sklypo sprendinių tikslas maksimaliai atkurti istorinio apstatymo vietą, buvusių pastatų įvaizdį, atkurti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių išklotines ir kvartalo tūrinę erdvinę kompoziciją. LAGK KAS posėdžio metu atsakovės atstovas akcentavo, kad žemės sklype pareiškėjos norimas statyti naujas statinys yra susijęs su Ginčo pastatu. Tai patvirtina Ginčo pastato techninio projekto 4.8.5 punktas, kuriame numatyta, kad nugriauto sandėlio vietoje statomas vieno aukšto su mansarda vieno buto gyvenamasis namas (L formos), kuris vienu galu blokuojasi prie esamo Ginčo pastato, kita kraštine formuoja buvusią Bažnyčių gatvę. Tarp projektuojamų pastatų sukuriamas vidaus uždaras kiemas gyventojams. Ginčo pastato techninio projekto 4.13.4 punkte nurodyta, kad penkių butų gyvenamojo namo (t. y. Ginčo pastato) ir vieno buto gyvenamojo namo techninės patalpos numatytos bendros pirmame aukšte. Iš bylos medžiagoje esančio pirmo aukšto plano matyti, kad prie Ginčo pastato pirmajame aukšte turi blokuotis patalpa, kurioje yra numatytas šilumos punktas, vandentiekio įvadas, šalia šios patalpos numatyta atvira automobilių saugykla. LAGK KAS posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad patys Ginčo pastato griuvėsiai yra vertingi. Iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų matyti, jog Ginčo pastato griuvėsiai išsidėstė ne tik Ginčo pastato vietoje, jie pasklido po sklypo teritoriją už Ginčo pastato pamatų ribų. Ginčo pastato griuvėsių valymo darbai skundžiamu aktu buvo sustabdyti, taigi jie nėra užbaigti. Iš aptartų aplinkybių spręstina, kad pareiškėjos žemės Ginčo sklype vykdomi darbai, šalia likusių Ginčo pastato pamatų statant naują statinį, įrenginėjant automobilių aikštelę, vidinį kiemą, atliekant kitus tam reikalingus darbus yra neatsiejamai susiję su Ginčo pastatu ir jo likusiomis dalimis, o dėl su Ginčo pastato nugriovimu susijusių aplinkybių vis dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
VAĮ 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu ir kad šis principas reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Nesutikdama su skundžiamu aktu, pareiškėja skunde teigia, kad skundžiamas aktas pažeidžia jos teisėtą lūkestį, numatytą statybą leidžiančiame dokumente, t. y. žemės sklype statyti naujus statinius. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; jų neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (2003 m. kovo 4 d., 2016 m. birželio 20 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai).
Teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos ankstesnį elgesį apibūdinančias faktines aplinkybes bei į tai, jog visi Ginčo sklype atliekami statybos darbai neatsiejamai susiję su Ginčo pastatu, darytina išvada, jog pareiškėjai leidžiant atlikti bet kokius darbus Ginčo sklype kyla grėsmė likusioms saugotinoms Ginčo pastato dalims. Be to, tokie tolimesni pareiškėjos veiksmai Ginčo sklype gali apsunkinti sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių atkūrimą ir kt. Taigi, leidimas pareiškėjai ir toliau Ginčo sklype atlikti kokius nors darbus, prieštarautų NKPAĮ 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems tikslams. Kita vertus, pareiškėjai niekada nebuvo suteiktos garantijos, kad jai pažeidinėjant paveldosaugos reikalavimus nebus sustabdyta jos veikla, neatsiejamai susijusi su saugomu kultūros paveldo objektu ir jo teritorija. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aptartomis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, teismas sutinka su LAGK KAS sprendime padaryta išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas aktas yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius statyti naujus statinius.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su tam tikrais skundžiamame akte nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, taip pat mano, kad parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiamas aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Kultūros paveldo departamento direktorius 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-454 „Dėl Reikalavimo, Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje formų patvirtinimo“ patvirtino NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 10 punkte numatyto reikalavimo formą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas aktas atitinka minėtos formos nustatytus reikalavimus. Įvertinus skundžiamo akto turinį, konstatuotina, jog pareiškėjai buvo žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, šis aktas jai leido suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas nenustatė pagrindinių procedūrų, taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą pažeidimų. Apibendrinant konstatuojama, kad, remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo konstatuoti skundžiamo akto neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimams individualiam administraciniam aktui.
Teismas nenustatė, kad skundžiamas aktas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad skundžiamas aktas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje numatytų skundžiamų teisės aktų (jų dalių) panaikinimo pagrindų. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl skundžiamo akto ir LAGK KAS sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).
Konstatavus, jog pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minestas“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl administracinių ginčų komisijos ir atsakovo sprendimų panaikinimo.
Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minestas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.