- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e1-2211-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21180-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Kategorijos
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2024 m. birželio 4 d. apie 09.40 val., Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, jo esme supranta, kaltę pripažįsta. Priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų neturi, galvos traumų neturėjo. Yra neteistas. Psichinėmis ligomis nesirgo. Parodymus duoti sutinka, juos duos lietuvių kalba. Parodė, kad 2024 m. birželio 3 d. iš vakaro jis šventė kolegos gimtadienį. Vartojo degtinę, kiek tiksliai suvartojo neatsimena. Jie pavartojo alkoholio ir nusprendė nuvykti į klubą, naktiniame klube jie taip pat vartojo alkoholį. Naktiniame klube jie prabuvo iki 2024 m. birželio 4 d. 09:00 val., po ko jie išėjo ir įsėdo į automobilį FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „A.“, vadovas T. S., kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi jis jautėsi neapsvaigęs, normaliai, įsėdo į minėtą automobilį ir nusprendė nuvažiuoti namo. Nepagalvojo, kad jis yra stipriai apsvaigęs. Jam važiuojant Pamėnkalnio gatvė, jis pastebėjo, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Sustojus prie namo Nr. 1, prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris nusprendė nustatyti asmens girtumą. Jis iš karto pasakė pareigūnams, kad vartojo alkoholį ir geranoriškai sutiko pasitikrinti blaivumą. Kiek jis atsimena, buvo nustatytas 2,62 promilių girtumas, po ko policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir paėmė automobilį. Po procesinių veiksmų, jis nuvyko namo ir pranešė T. S., kad automobilis šiuo metu yra paimtas pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą. 2020 m. jam atimta teisė vairuoti transporto priemonės, kuri šiuo metu jau nebegalioja ir jis gali iš naujo laikytis vairavimo kursus. Jis kaltę pripažįsta pilnai, su pranešimu apie įtarimą sutinka. Labai gailisi dėl savo poelgio, nepagalvojo, kad yra taip apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jautėsi gerai, orientavosi aplinkoje. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu.
Be E. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: ikiteisminio tyrimo metu liudytojo T. S. duotais parodymais, alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenimis, neblaivumo nustatymo aktu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga,
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. P. 2024 m. birželio 4 d. apie 09.40 val., Vilniuje, Pamėnkalnio gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,62 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus E. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę E. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. P. – neteistas, administracine tvarka per pastaruosius 1 metus nebaustas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. P. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,62 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,62 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. birželio 7 d.
BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „A.“. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio FIAT DOBLO vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 2 692 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo E. P. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2 692 Eur.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 7 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. P. išieškoti automobilio FIAT DOBLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 692 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt du eurus), valstybės naudai.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.