Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-03-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-3364-494/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
e2YT-3364-494/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00512-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
I. D., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3364-494/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00512-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. D., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po mamos Č. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama Č. K. Kadangi ji nebuvo surašiusi testamento, po jos mirties liko 2 įstatyminiai įpėdiniai, t. y. jos dukros – R. M. ir I. D. Palikėjos sutuoktinis M. K. (M. K.) mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos sutuoktinio M. K. mirties, jo palikimą priėmė pareiškėja R. M. ir sutuoktinė Č. K. Kitų įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Testamento Č. K. nebuvo surašiusi. Paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur ji iki pat savo mirties gyveno kartu su dukra R. M. Palikėjai su pareiškėja bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas). Kito paveldimo turto, į kurį įeina ir palikėjos turtinės teisės bei pareigos, nėra.

3. Kaip nurodyta pareiškime, nors po Č. K. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (3 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, palikėjos dukra R. M. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po mamos mirties ji su savo šeima liko gyventi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bei jų abiejų vardu registruotame bute, kuriame gyvena iki šiol ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Po mamos mirties 3 mėn. laikotarpyje pareiškėja mokėjo ir toliau moka mokesčius už visą butą (tame tarpe – ir už mamai priklausiusią dalį). Po palikėjos mirties paveldimame bute liko jos asmeniniai daiktai – baldai, kiti namų apyvokos daiktai, nuotraukos, juvelyriniai papuošalai, kuriuos pareiškėja pasiėmė sau ir naudoja savo reikmėms. Nurodytos aplinkybės įrodo faktą, kad R. M. po mamos mirties valdė, naudojosi ir prižiūrėjo jos paliktą turtą, kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės ir laikė save to turto vienintele savininke.

4. Pareiškime taip pat nurodyta, kad palikėjos dukra I. D. į mamos palikimą nepretendavo, pripažino faktą ir sutiko su tuo, kad po mamos mirties visas jos turėtas turtas liko seseriai R. M., todėl po mamos mirties nesikreipė į notarą. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad pareiškėja galėtų įregistruoti visą minėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu ir galėtų juo disponuoti.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Č. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Č. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. M. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos R. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. I. D. nepretenduoja į mamos turtą ir atsisako jos palikimo. Patvirtina, kad pareiškime minėtą mamos turtą – butą, t. y. 5/8 jo dalį ir bute likusius mamos daiktus, po mamos mirties valdo ir naudoja sesuo R. M., todėl jai šis turtas ir priklauso. Prašė tenkinti pareiškimą.

7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėjos Č. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vaikai – I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) Č. K. (toliau ir – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2023 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjos vardu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 5/8 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro 2023 m. sausio 31 d. išrašo duomenimis palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. 2023 m. vasario 3 d. liudijimo, išduoto Vilniaus rajono 5-ojo notarų biuro notarės, duomenimis paveldėjimo byla po palikėjos mirties nebuvo užvesta.

11. Po palikėjos Č. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) jos dukra (pareiškėja) R. M. palikėjos turtu rūpinosi, kaip savo: iš pateiktų mokėjimo išrašų matyti, kad pareiškėja už butą mokėjo komunalinius mokesčius UAB „Nemenčinės komunalininkui“, pareiškėja naudojosi palikėjos likusiais namų apyvokos daiktais, papuošalais. Po palikėjos mirties pareiškėja liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), taigi kartu – ir palikėjai priklausiusiose 5/8 buto dalyse. Minėtą aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. vasario 6 d. pažyma, kurios duomenimis pareiškėja R. M. savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. balandžio 21 d. deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini).

12. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog R. M. nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jos motinos Č. K. mirties. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad R. M. priėmė palikimą po motinos Č. K. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

13. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po motinos Č. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė