- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- II-44-714/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Advokatai
- Remigijas Kala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. M. dėl Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR-N-116-2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nusta tė:
teisme 2018 m. vasario 21 d. buvo gautas R. M. skundas dėl Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK2018 m.sausio 26 d.nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR-N-116-2018,kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija atsiliepimo į skundą dėl priimto nutarimo atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK 2018 m. sausio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR-N-116-2018 R. M. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 20 val. Jurbarko rajone, Paulių kaime žodinio konflikto metu reikalavo E. Š. atidaryti jam priklausančio automobilio „MitsubishiPajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, tačiau jam atsisakius tai padaryti ir bandant važiuoti toliau užlipo ant automobilio galinio buferio ir pats savavališkai atidarė minėto automobilio dureles, tokiais savo veiksmais pažeidė kito asmens teisę į nuosavybės ir privataus gyvenimo neliečiamumą, ką garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir 23 straipsniai, ir tokiais savo veiksmais įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio 1 dalyje. R. M. paskirta nuobauda 38,00 Eur dydžio bauda.
Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatyta atsakomybė dėl savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaroma esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad šis straipsnis nebuvo keičiamas nuo pat Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo ir įsigaliojimo dienos, ir dalių jame nėra numatyta. Darytina išvada, kad 2017 m. lapkričio 21 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 98ANPAN-130227096-17 ir 2018 m. sausio 26 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR-N-116-2018 neteisingai nurodyta teisės norma, kvalifikuojanti veiką, turėtų būti Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnis.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ANK518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Lietuvos Respublikos ANK8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panašiai. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.
Visas šias aplinkybes turi nustatyti ir ištirti neteisminės institucijos, šiuo atveju Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK, pareigūnai (Lietuvos Respublikos ANK 589 str., 590 str., 593 str.), tame tarpe turėjo būti nustatytas ir pripažintas nukentėjusiu asmuo,kuriam galėjo ar buvo padaryta žala (Lietuvos Respublikos ANK 578 str., 579 str.). Taip pat turėjo būti nustatytas žalos pobūdis ir mastas, kad būtų galima tinkamai kvalifikuoti veiką, nustatant, ar padaryta esminė žala.
Baigus tyrimą administracinio nusižengimo protokolas surašomas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos Respublikos ANK 608 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos ANK 611 straipsnyje nurodytų aplinkybių šiuo atveju nebuvo nustatyta, tačiau administracinio nusižengimo protokolas 2017 m. lapkričio 21 d. buvo surašytas R. M. nedalyvaujant. Apie tai jis pažymėjo, įrašydamas pastabas 2017 m. gruodžio 28 d.
Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK veiklos skyriaus tyrėjas Vaidotas Vološinas 2018 m. sausio 26 d. nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, dalyvaujant R. M.. Į posėdį nebuvo iškviestas E. Š., nors tiek protokole, tiek nutarime nurodyta, kad buvo pažeidžiamos jo teisės. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos ANK 571 straipsnio nuostata, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad E. Š. 2018 m. vasario 20 d. buvo išsiųstas pranešimas apie bylos išnagrinėjimą, kuriame nurodyta, kad priimtą sprendimą gali skųsti teismui. Dėl to šio asmens procesinė padėti tampa dar labiau neaiški.
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos ANK 616 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. R. M. atvykus į bylos nagrinėjimą Jurbarko rajono policijos komisariatą, byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Tokiam procesui taikomos Lietuvos Respublikos ANK XXXV skyriuje nustatytos taisyklės. Lietuvos Respublikos ANK 633 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad kiekviena žodinis bylos nagrinėjimas būtų fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, tai yra daromas įrašas. Nagrinėjamu atveju toks įrašas nebuvo daromas.
Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo priimtas nutarimas 98-ANR-N-116-2018, nebuvo priimta nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiu, tokiu būdu jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti nukentėjusiam asmeniui numatytomis teisėmis, nepranešta apie bylos nagrinėjimą, apsiribota tik pranešimu apie bylos išnagrinėjimo, nenustatytos žalos pobūdis ir mastas, administracinio nusižengimo protokolas surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka nesilaikyta nustatytos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių proceso pažeidimų, kurie sąlygojo tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės, kurias teismui nustatyti yra sunku, nes būtina atlikti eilę procesinių veiksmų ir papildomą tyrimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos ANK 642 str.1 d. 4 p.).
Antra vertus pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje minimos žmogaus teisės ir jų garantijos turi būti aiškinamos visų Konstitucijos normų kontekste. Konstitucijos 6 straipsnyje numatyta, kad Konstitucija yra vientisas tiesiogiai taikomas aktas, ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Tokią Konstitucijos interpretavimo nuostatą yra suformulavęs ir Konstitucinis Teismas.Vis dėlto tiesiogiai taikyti Konstituciją nėra taip paprasta, kadangi dauguma jos normų yra normos – principai, reikalaujantys atitinkamo konkretizavimo, kas yra daroma įstatymų leidėjo leidžiant įstatymus. Pavyzdžiui Konstitucijos 22 ir 23 straipsniuose, kurie yra paminėti nutarime, nurodyta, kad žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas ir nuosavybės neliečiamumas yra saugomi įstatymų. Dėl šios priežasties praktikoje teismuose Konstitucija tiesiogiai taikoma pakankamai retai, ir yra nuomonė, kad Konstitucijos tiesioginis taikymas teismuose įmanomas tik nustatytais atvejais.Todėl būtina konkretizuoti, kokią įstatymuose nustatytą tvarką pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kaip ir nurodyta Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio dispozicijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str.1d.2 p., 4 d. teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK 2018 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 98-ANR-N-116-2018 administracinio nusižengimo byloje, bylą grąžinti Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK papildomai tirti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.