Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-12-07 · Administracinė byla Nr. I-2465-121/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
I-2465-121/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01328-2009-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Nijolė Šidagienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
T. P.
Trečiasis asmuo
D. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-2465-121/2009
Bylos proceso Nr. 3-61-3-01328-2009-8
Procesinio sprendimo kategorija 35.3,74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2009 m. gruodžio 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjai T. P., pareiškėjos atstovui Pavelui Turovskiui, atsakovo atstovui Donatui Lapinskui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo- D. P., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) Socialinių reikalų departamento (toliau- Departamentas) sprendimą nesudaryti su ja socialinio būsto nuomos sutarties ir įpareigojimą atlaisvinti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Departamento 2009-06-30 sprendimas neteisėtas dėl šių motyvų:

1. Pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau- Įstatymas) 8 straipsnyje ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr.670 „Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau- Nutarimas) 2.1.2. punkte nustatytus kriterijus: 1) pareiškėjos šeimos (šeimą sudaro ji ir jos vyras D. P.) pajamos per praėjusius metus yra gerokai mažesnės, nei Nutarime nustatytas 26 400 Lt limitas ir sudaro 12 380,92 Lt. Tai patvirtina jos ir jos vyro darboviečių pažymos apie darbo užmokestį. Be to, nuo 2009-07-08 pareiškėjos vyras yra bedarbis; 2) pagal 2000-02-22 dovanojimo sutartį Nr.2-383 jai nuosavybės teisė priklauso 1/4 gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančio Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kurio bendras naudingas plotas yra 110,39 kv.m. Kitos namo dalys nuosavybės teisė priklauso kitiems savininkams. Tačiau nurodytame name teisėtai gyvena pareiškėjos tėvai: J. ir B. A.. Tai patvirtina Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (RSA) Turgelių seniūnijos 2009-07-22 raštas Nr.P-282. Tad šiuo atveju bendrąjį naudingąjį namo plotą reikėtų dalinti mažiausiai iš šešių asmenų 110,39/6 = 18,40 kv. m kiekvienam asmeniui. Kadangi pareiškėjos šeimą sudaro du nariai, kiekvienam iš jų tektų po 18,40/2 = 9,2 kv.m bendro naudingo ploto, kas neviršija įstatymo nustatyto 10 kv. m limito. Dovanoto turto vertė yra 8886,75 Lt, kas taip pat yra daug kartų mažiau, negu Nutarime nustatyta riba. Kito turto nei pareiškėja, nei jos vyras neturi.

2. Pareiškėja teisėtai gyvena socialiniame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2001-06-08, ką liudija su VMS 2001-06-08 sudaryta butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr.69. Per visą naudojimosi šiuo butu laikotarpį ji tinkamai vykdė visas sutarties sąlygas: laiku mokėjo nuomos, komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius, tinkamai prižiūrėjo suteiktą butą, pagerino jį- pakeitė langus ir duris, darė einamąjį remontą ir pan. Šiuo metu jos šeima išgyvena sunkų laikotarpį. Ji dirba UAB „Maxima LT" kasininke, o jos vyras dėl ekonominės krizės neteko darbo ir šiuo metu yra bedarbis. Po patirtos traumos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyrius pareiškėjai nustatė 95 procentų darbingumo lygį. Kadangi „Maxima" parduotuvė, kurioje pareiškėja dirba, yra šalia Kauno gatvės, kurioje ji gyvena, turimas socialinis butas puikiai atitinka jos poreikius ir tinka pagal sveikatos būklę. Netekusi turimo socialinio buto, neturėdama pakankamai lėšų pragyvenimui ir jokių galimybių susirasti kitą gyvenamąją vietą, pareiškėjos šeima atsidurtų gatvėje. Senas tėvų gyvenamasis namas Šalčininkų rajone, kurio plotas pakankamas vienam šeimos nariui neišspręstų padėties, kadangi pareiškėja netektų darbo Vilniuje, kuris šiuo metu yra vienintelis jos šeimos pragyvenimo šaltinis (b.l.3-5).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo skundą atmesti ir nurodo, jog skundžiamas raštas yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, pareiškėjai T. P. nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, kadangi jame tėra įtvirtinamas ketinimas pakeisti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jeigu jos šeima, praradusi teisę į socialinio būsto nuomą, geranoriškai neišsikels iš nuomojamo savivaldybės socialinio buto. Dėl to minėto rašto negalima laikyti administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) 8 straipsnio prasme, kadangi jame nėra nuostatų, įtvirtinančių sprendimus, kuriais būtų pažeidžiamos ir/ar kitaip įtakojamos (nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos) pareiškėjos T. P. teisės ir/ar teisėti interesai; minėtu raštu nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjos atžvilgiu. Todėl ir ginčo Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 3 str. 1 d. prasme negalima laikyti ginču, kilusiu dėl teisės viešojo administravimo srityje (LVAT 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr.AS8-467/2007, 2008-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr.A502-884/2008, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr.A5-357/2009). Tais atvejais, kai konstatuojama, jog ginčas nėra dėl teisės viešojo administravimo srityje, administracinė byla turi būti nutraukiama ABTĮ 101 str. 1 punkto pagrindu. Daro išvadą, kad ir šiuo atveju byla turėtų būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Įstatymo 2 str. 6 dalies pagrindu atsakovas daro išvadą, kad Įstatymo pagrindu teikiama parama- socialinio būsto nuoma, o gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai ir ginčai, kylantys iš jų, reglamentuojami Civiliniame kodekse (CK). Nuomos sutartis galės būti teisine prasme įvertinta tik bendros kompetencijos teisme nagrinėjant ginčą dėl šios sutarties pasibaigimo (VAAT 2009 m. gegužės 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.1-1370-142/09, LVAT praktika biuletenyje Administracinė jurisprudencija Nr.6 (16), 2008 rugsėjis-gruodis, psl. 367-368). Pagal CK 6.610 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka. Taigi skundžiamas raštas, kuris yra informacinio pobūdžio, negali būti prilyginamas teismo sprendimui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo (b.l.63-65).

Pareiškėja ir jos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, pareiškimą palaikė, pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji tokio turinio prašymą parašė todėl, kad š.m. pavasarį iš savivaldybės gavo raštą, kurio pateikti negali, nes neišsaugojo, ir kuriuo buvo reikalaujama kažkokių dokumentų, ji suprato, jog buto išsipirkimui. Be šioje byloje skundžiamo rašto, kitokio įpareigojimo išsikelti iš ginčo buto ji negavo, apie galimai jai iškeltas civilines bylas dėl jos iškeldinimo ji taip pat nieko nežino. Skundžiamą raštą ji suprato kaip įpareigojimą išsikelti. Name kaime, kurio dalies ji buvo savininkė, gyvena tik jos tėvai, kiti savininkai, įskaitant ir ją, šiame name negyvena.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas pareiškimą prašė atmesti atsiliepimo motyvais, papildomai paaiškino, kad pareiškėjos kreipimąsi suprato kaip prašymą leisti išsipirkti nuomojamą butą, bet jie, patikrinę, papildomai atsakė ir dėl to, kad pasikeitus situacijai (t.y. pareiškėjai priėmus dovanoto namo dalį) nebegali nuomoti. Ne Departamentas, o savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas priima sprendimą iškeldinti konkretų nuomininką iš buto ir paveda Departamentui kreiptis į teismą, toks sprendimas T. P. atžvilgiu kol kas nepriimtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo skundą palaikė jo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad nuomotojas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ Vytenio skyrius ir R. Ž. bei T. A., po santuokos T. P. (santuokos liudijimas, b.l.110), 2001-06-08 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkėms R. Ž. ir T. A. ir jų šeimos nariams neterminuotam naudojimui 27,15 kv.m. bendro ploto 1 kambario, 15,89 kv.m. gyvenamojo ploto, gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) (b.l.7-8,9). Pagal 2009-01-26 susitarimą Nr.1.41-S09/1349/1103 nuomotojo teises pagal 2001-06-08 Vilniaus miesto savivaldybės būtų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.69 perėmė Savivaldybės įmonė (SĮ) ,,Vilniaus miesto būstas“ (b.l.86,87-88).

Pareiškėja 2009-03-02 kreipėsi į VMSA su prašymu Nr.A50-3413 leisti gyventi bute, kuris buvo gautas iš gamyklos ,,Elfa“ ir kuriame ji nuo 1990-10-22 gyveno su kitomis merginomis, o joms išsikrausčius, padarė remontą, pakeitė duris ir langus. Taip pat prašė, esant galimybei, išduoti oficialų dokumentą, leidžiantį išsipirkti minėtą butą (b.l.72). Departamentas atsakė į pareiškėjos prašymą 2009-06-30 raštu Nr.A51-15241(2.11.3.8-SR3) „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo“, kad asmenų (šeimų), turinčių teisę į savivaldybės socialinį būstą, sąrašai sudaromi ir socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu ir Vyriausybės 2003-05-28 nutarimu Nr.670. Nurodė, kad pagal Departamento turimus duomenis pareiškėja paveldėjo ¼ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone. Turimas bendras naudingas plotas vienam šeimos nariui yra daugiau kaip 10 kv.m. ir viršija nustatytą dydį socialinio būsto nuomai, todėl sudaryti buto (duomenys neskelbtini) socialinio būsto nuomos sutartį su pareiškėja nėra teisinio pagrindo. Butą (duomenys neskelbtini) ji privalo geranoriškai atlaisvinti ir raktus priduoti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“. Tas faktas, kad pareiškėja įdėjo naujus langus, padarė remontą, nesuteikia teisės jame gyventi. Pagal minėtą įstatymą numatyta, kad, šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įsigijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Skundžiamu raštu išaiškinta jo apskundimo tvarka pagal ABTĮ (b.l.96).

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajono savivaldybėje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudingas plotas- 110,39 kv.m., kartu su viraline, ūkiniais pastatais ir kitais statiniais nuosavybės teisės buvo įregistruotas 1994-12-21 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr.410 pagrindu ir priklausė J. A.. J. A. 2000-01-28 sudarė dovanojimo sutartį Nr.2-383, kuria po ¼ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r. sav., viralinės, ūkinių pastatų ir kitų statinių padovanojo G. B., S. P., V. A. ir T. A. (po santuokos P.) (b.l.16-20, 89-94). T. P. savo ¼ minėto nekilnojamo turto dalį 2009-09-15 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr.9264 perleido G. B., kuri minėto nekilnojamo turto dalį nuosavybės teise valdo kartu su G. B. (b.l.89-94).

Pagal Šalčininkų RSA Turgelių seniūnijos 2009-07-22 pažymą Nr.P-282 J. A. ir B. A. yra deklaravę gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Turgelių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, gyvenamajame name, priklausančiame lygiomis dalimis S. B., G. B., T. P., V. A. (b.l.15).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.

Dėl Departamento 2009-06-30 rašto Nr. A51-15241(2.11.3.8-SR3) ir kilusio ginčo pobūdžio.

Pagal 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr.X-736 8 str. 1 dalį individualus administracinis aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. VAĮ 8 str. 2 dalyje (2008-10-06 įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Minėta, kad atsakovas teigia, jog ginčijamas raštas nėra administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) 8 straipsnio prasme, nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina.

Kolegija su tokiu teisės aktų aiškinimu sutikti negali.

Pagal 2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) Nr. X-736 2 str. 14 dalį prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šiuo atveju pareiškėja į atsakovą kreipėsi su dviem prašymais: 1) leisti gyventi bute (šį prašymą netgi pats atsakovas suprato kaip prašymą sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį) ir 2) išduoti oficialų dokumentą, leidžiantį išsipirkti minėtą butą, t.y. buvo išreikšti konkretūs prašymai, dėl kurių pagal VAĮ 2 str. 11 dalį turėjo būti priimtas administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (1 dalis) ir nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (2 dalis).

Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau-Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad, nagrinėjant asmenų prašymus, šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: 41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Skundžiamo atsakymo pavadinimo ir turinio analizė Kolegijai leidžia daryti išvadą, kad juo buvo priimtas sprendimas prašymų netenkinti- ir atsisakyti su pareiškėja sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, ir išduoti prašomą dokumentą buto išsipirkimui, be to, juo buvo nurodyta, kad pareiškėja privalo geranoriškai atlaisvinti butą, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad raštas buvo tik informacinis. Šiuo atveju skundžiamam raštui priskirti individualaus akto pobūdį neturi reikšmės ta aplinkybė, kad iš viso neaišku, kodėl pareiškėja prašė sudaryti su ja buto nuomos sutartį, nes ji ir taip tą butą bent nuo 2001 metų teisėtai nuomoja.

Dėl reikalavimo panaikinti Departamento sprendimą nesudaryti su pareiškėja socialinio būsto nuomos sutarties ir siūlymą atlaisvinti butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2002-11-12 Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr.IX-1188 1 str. 2 dalyje nustatyta, kad valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Įstatymo 8 str. 1 dalyje (2008-09-29 įstatymo Nr.X-1732 redakcija) nustatyta, kad teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 str. 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Įstatymo 11 str. (2008-09-29 įstatymo Nr.X-1732 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Įstatymo 11 str. 4 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 str. 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 4 str. 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus.

Pretendento nuomoti socialinį būstą pajamos apskaičiuojamos Vyriausybės 2007-06-19 nutarimo Nr.630 " Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo" patvirtinta tvarka.

Taigi, situaciją vertinant formaliai, pareiškėja pagal jos šeiminę ir turtinę padėtį, kuri buvo susiklosčiusi skundžiamo atsakymo davimo metu, išties buvo praradusi teisę nuomoti socialinį būstą, nes pati pripažino, jog rašto gavimo metu bendrosios nuosavybės teises turėjo motinos dovanotą gyvenamojo namo, esančio Šalčininkų RS Turgelių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, dalį ir kad šiame name realiai gyvena tik abu jos tėvai. Tad atsakovas pagal to meto situaciją teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjai dokumentą ar leidimą privatizuoti socialinį būstą. Minėta, kad spręsti klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo jokio pagrindo nebuvo, nes pareiškėja tokią sutartį yra sudariusi bent nuo 2001 metų.

Skundžiamu įsakymu duotas įpareigojimas geranoriškai atlaisvinti butą ir raktus priduoti SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ išties vertintinas tik kaip pasiūlymas pareiškėjai vienašališkai nutraukti buto nuomos sutartį, nes pareiškėja tokios prievolės neturi, kolegija sutinka su atsakovo atsikirtimu, kad esant ginčui, ginčo buto nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismine tvarka, esant CK nurodytiems pagrindams. Atsakovas tokios bylos nėra iškėlęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 punktu, 127 str.,

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Violeta Balčytienė

Arūnas Kaminskas

Nijolė Šidagienė