Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-07-08 · Civilinė byla Nr. 2S-485-154/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-08
Bylos Nr.
2S-485-154/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisve Aleknaviciene, Jolanta Badaugiene, Danute Matiukiene
Kreditorius
Pakruojo
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja D. Matiukiene Civiline byla Nr. 2S-485-154/2010

Teiseja J. Sedaliene Procesinio sprendimo kategorija 128.17.

(S)ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 8 d.

Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Matiukienes,

kolegijos teiseju Laisves Aleknavicienes, Jolantos Badaugienes,

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo suinteresuoto asmens- ikeisto turto savininko A. V. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužes 25 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje pagal kreditoriaus Pakruojo ukininku kredito unijos prašyma del ikeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginco tvarka iš ikeisto A. V. turto.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi skunda,

Aprašomoji dalis

nustate:

Kreditorius Pakruojo ukininku kredito unija kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriu su prašymu priverstinai išieškoti kreditoriaus naudai 107091,08 Lt negražintos paskolos, 2870,18 Lt palukanu, 2698,56 Lt delspinigiu, 132,00 Lt žyminio mokescio iš ikeisto nekilnojamojo turto, kurio savininkas yra A. V..

Žemesnės instancijos teismas

Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriaus teiseja 2010 m. gegužes 25 d. nutartimi prašyma patenkino. Areštavo A. V. nuosavybes teise priklausanti nekilnojamaji turta:

- 5.2496 ha bendro ploto žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini);

14.3000 ha bendro ploto žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini);4.1000 ha bendro ploto žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti.

Ispejo skolininka A. P. ir ikeisto turto savininka A. V., kad negražinus 112 660,55 Lt skolos ir 132,00 Lt žyminio mokescio per viena menesi, ikeistas turtas bus parduotas iš varžytyniu, o gautos lešos, atskaicius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai.

Nurode ikeisto turto savininkui, kad nuo ikeisto turto arešto momento ikeisto turto savininkai netenka teises perleisti turta kitiems asmenims, taip pat ikeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teise i ši turta arba mažinti jo verte.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo- ikeisto turto savininkas A. V. prašo Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužes 25 d. nutarti panaikinti. Ipareigoti kreditoriu Pakruojo ukininku kredito unija spresti klausima del paskolos sutarties testinumo bei skolininko A. P. imoku mokejimo Pakruojo ukininku kredito unijai termino atidejimo. Atskiraji skunda prašo nagrineti žodinio proceso tvarka.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Nurodo, kad kreditorius Pakruojo ukininku kredito unija nesiteike spresti klausimo del paskolos sutarties testinumo bei skolininko A. P. imoku mokejimo Pakruojo ukininku kredito unijai termino atidejimo. Pasirašant sutarti buvo stiprus ekonomikos augimas, todel esant dabartiniam ekonominiam nuosmukiui buvo galima kreditoriui peržiureti mokamu imoku dydžius ir mokejimu datas. Butu galima laikyti, jog yra sutartiniu isipareigojimu vykdymas, pasikeitus aplinkybems (LR CK 6.204 str.), ir galima taikyti sažininguma ir sažininga dalykine praktika (LR CK 6.158 str.), atidedant imoku mokejima (tokia praktika taiko kiti bankai).

2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprende ir nesiaiškino, ar esamoje situacijoje kreditoriaus elgesys yra teisingas ir sažiningas. Kreditorius net nesiteike paaiškinti pirmosios instancijos teismui, kodel skolininkui nebuvo taikytas abipusiai priimtinas imoku mokejimo termino atidejimas, kuris yra placiai taikomas kitu banku tokiose situacijose tiek fiziniu, tiek ir juridiniu asmenu atžvilgiu.

3. Nurodo, kad kreditorius teismui pateike pažyma, kurioje yra nesažiningai paskaiciuoti delspinigiai skolininkui. Teismui priimant nutarti kreditoriaus naudai, teismas turetu atkreipti demesi del delspinigiu sumos ir turetu vadovautis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika civilineje byloje Nr. 3K-3-316/2005, civilineje byloje Nr. 3K-3-269/2006. Delspinigiu dydis neturetu buti didesnis negu 0,02 proc. už diena. Skolininko nuomone, išieškotojas nepagristai reikalauja tokios dideles delspinigiu sumos.

4.Nurodo, kad apeliacines instancijos teismui pateiks papildomu duomenu del kreditoriaus nesažiningumo, nes kreditoriui yra pradeti keli ikiteisminiai tyrimai, tame tarpe ir del sukciavimo pagal apelianto žmonos R. V. pareiškimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i atskiraji skunda kreditorius Pakruojo ukininku kredito unija prašo atskiraji skunda atmesti, o Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužes 25 d. nutarti palikti nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisetuma ir pagristuma apskustoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus istatyme numatytas išimtis. Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas praše jo atskiraji skunda nagrineti žodinio proceso tvarka. Ar reikalingas žodinis atskirojo skundo nagrinejimas, kiekvienu atveju sprendžia apeliacines instancijos teismas (LR CPK 336 str.). Šiuo konkreciu atveju teiseju kolegija nesprende, kad žodinis atskirojo skundo nagrinejimas yra butinas, nes byloje sprendžiamas priverstini skolos išieškojima, kai daiktas ikeistas pagal hipotekos taisykles, reglamentuojanciu teises normu aiškinimo ir taikymo klausimas.

LR CPK 442 str. 11 p. numatyta, kad bylos del hipotekos ar ikeitimo teisiniu santykiu nagrinejamos ypatingaja teisena. Vienas iš kriteriju priskiriant byla nagrineti ypatingaja teisena yra ginco del teises nebuvimas. Šiuo atveju teismas nagrinedamas bylas del hipotekos teisiniu santykiu siekia sukurti salygas tinkamai igyvendinti materialine teise (hipoteka užtikrinta reikalavima).

LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo del priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas ikeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimo ir tenkinimo tvarka bei salygas. Remiantis mineto straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatyta termina neivykdo hipoteka apsaugoto skolinio isipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis i hipotekos skyriu su pareiškimu del priverstinio skolos išieškojimo arba teises administruoti ikeista daikta suteikimo, nurodydamas jame hipotekos koda hipotekos registre, negražintos skolos dydi, skolininka, ikeisto daikto savininka ir ju adresus (buveines).

Teiseju kolegija pažymi, jog kreipimasis i hipotekos skyriu su pirmuoju pareiškimu, iš esmes yra tik prašymas areštuoti ikeista turta ir ispeti skolininka vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš ikeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Kreditoriui per du menesius nuo ispejimo skolininkui iteikimo pakartotinai nesikreipus del skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o siekdamas išieškoti skola, kreditorius vel privalo pakartoti mineta procedura (LR CPK 558 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius Pakruojo ukininku kredito unija del priverstinio skolos išieškojimo iš ikeisto turto kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriu, prašydamas pradeti priverstini skolininko A. P. skolos išieškojima iš ikeisto turto, kurio savininkas yra A. V.. Nurode, kad skolininkas A. P. piniginiu prievoliu pagal 2008 m. balandžio 23 d. paskolos sutarti nevykde, todel paskolos sutartis su juo nutraukta prieš termina, skolininkas liko skolingas kreditoriui 107091,08 Lt paskolos, 2870,18 Lt palukanu ir 2698,56 Lt delspinigiu, viso 112660,55 Lt (b.l. 1). Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyrius 2010 m. gegužes 25 d. nutartimi areštavo ikeista turta ir ispejo skolininka A. P. ir ikeisto turto savininka A. V., kad, negražinus skolos per viena menesi, ikeistas turtas bus parduodamas iš varžytyniu (b.l. 10-11).

LR CK 4.192 str. itvirtina kreditoriaus teise kreiptis i hipotekos teiseja del skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo isipareigojimu kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavima iš ikeisto daikto. Iš bylos duomenu matyti, kad kreditorius realizavo šia savo teise, o Hipotekos skyriaus teiseja, remdamasi LR CPK 558 str. 1 d., areštavo ikeista turta.

Atskirajame skunde išdestyti argumentai nera šios kategorijos bylu nagrinejimo dalykas. Skundai galimi del hipotekos kreditoriaus reikalavimu patenkinimo ne ginco tvarka proceduru vykdymo teisetumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti iregistruota hipoteka, hipotekos sandori gali gincyti Civiliniame kodekse išvardytais sandoriu negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistu teisiu gynimo budais.

Teiseju kolegija pažymi, kad istatymas neipareigoja hipotekos teisejos aiškintis ir spresti ikeitimo sutarties šaliu gincu. Tokiu gincu buvimo faktas nera pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradeti nagrineti hipotekos kreditoriaus prašyma del priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio isipareigojimo (Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Pažymetina, kad skolininkui, ar kitam asmeniui, suinteresuotam iregistruota hipoteka, gincijant kreditoriaus reikalavima LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, sustabdyti hipotekos proceduras gali byla nagrinejantis teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. gegužes 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

Pažymetina, kad atskirajame skunde kai kurie argumentai destomi skolininko A. P. vadu, taciau skolininkas A. P. atskirojo skundo del Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužes 25 d. nutarties nera pateikes. Byloje taip pat nera duomenu, jog skolininkas A. P. gincytu tiek vienašali paskolos sutarties nutraukima, tiek kreditoriaus paskaiciuotu delspinigiu dydi, ar butu kreipesis i kreditoriu del paskolos sutarties pratesimo ar imoku mokejimo termino atidejimo.

Atsižvelgiant i nustatytas aplinkybes ir išdestytus motyvus, Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužes 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiauliu miesto apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužes 25 d. nutarti nepakeista.

Kolegijos pirmininke Danute MatiukieneTeisejai Laisve AleknavicieneJolanta Badaugiene