Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-265-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
1S-265-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-265-1020/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimas taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2017 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 7 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 30 d. R. L. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2018 m. liepos 31 d. Neatliktos bausmės dalis svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 23 d. – 6 mėnesiai ir 7 dienos.

2. Komisijai nutarė taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi šio nutarimo nepatvirtino. Teismas pabrėžė, jog R. L. net 3 kartus teistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Visos veikos padarytos per gana trumą laiko tarpą ir dėl smurto artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį. Įvertinęs tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu vėl ketina gyventi pas motiną, jog jis stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, teismas konstatavo, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atitinkamai teismas pažymėjo ir tai, kad net du iš komisijos narių dėl nutarimo taikyti lygtinį paleidimą R. L. atžvilgiu pateikė atskirąsias nuomones, tam nepritardami, o tai taip pat yra reikšminga aplinkybe, nes paprastai komisijos narių vieningumas nekelia abejonių. Konstatavęs tai, teismas pabrėžė, jog vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad R. L. savo elgesį keičia teigiama linkme.

3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį R. L. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, būtina pažymėti, jog 2019 m. birželio 13 d. jis buvo perkeltas į būrį be sargybos, o jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 10 balų. Be to, pasak R. L., pateiktos specialistų atskirosios nuomonės yra bendras Vilniaus pataisos namų administracijos kerštas dėl ankstesnio jo skundo. Pataisos namų administracija turi jo motinos prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, o jis pats po tėvo mirties yra minėto buto dalies paveldėtoju. Be to, jis prašo taikyti lygtinį paleidimą ir dėl jo stipriai pablogėjusios sveikatos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

5. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog R. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, jam pradėjus atlikti jau minėtais teismo sprendimais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sprendžiamas pirmąjį kartą. Pažymėtina, jog pirminio nuteistojo vertinimo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 33 balais, iš kurių didžiąją dalį, t. y. net 28, pakartotinio R. L. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudarė dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Iš R. L. charakterizuojančios medžiagos – socialinio tyrimo išvados ir kitų pastarojo asmens byloje esančių duomenų – matyti, kad jis yra linkęs nepagrįstai minimizuoti alkoholio įtaką jo nusikalstamam elgesiui bei tuo pačiu nerodo realių pastangų keisti šios medžiagos vartojimo įpročių ir ateityje. Jis nurodo neturintis problemų dėl alkoholio vartojimo, nors tuo pačiu teigia, kad gavęs pensiją išgerdavo 0,5 l degtinės, o vėliau ją vartodavo ir kitą dieną. Nors ir anksčiau R. L. buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje jam esant neblaiviam, jis nedalyvauja korekcinėse programose, nėra linkęs atsisakyti alkoholio vartojimo, nors teigia, kad dažniau, nei vartodavo anksčiau, šios medžiagos jis ateityje nevartos (skundo medžiagos l. 6). Apygardos teismo vertinimu, visa tai rodo, kad R. L. iki šiol tinkamai neįvertino neigiamos alkoholio įtakos jo elgesiui ir neplanuoja bei nemato poreikio keisti savo mąstymą bei elgesį šiuo aspektu. Turint omenyje, jog nuteistasis savo problemas santykiuose su motina aiškina kaip giminaičių iš motinos pusės pinkles (skundo medžiagos l. 6), akivaizdu, jog nuteistasis negeba prisiimti visiškos atsakomybės už savo veiksmus ir iš dalies yra linkęs savo veiksmus pateisinti tam tikrų išorinių faktorių įtaka.

6. Atitinkamai tokią išvadą, patvirtina ir paties nuteistojo skundo aukštesniajam teismui turinys. Dėl jam nenaudingų lygtinio paleidimo komisijos pareigūnų atskirųjų nuomonių nuteistasis teigia, jog tai tėra kerštas už praeityje jo pareikštus skundus pataisos įstaigos atžvilgiu. Apylinkės teismas pritarė atskirosiose nuomonėse išreikštai pozicijai įvertinęs bylos medžiagą ir duomenis apie nuteistojo asmenybę, todėl nuteistojo argumentai apie galimus keršto motyvus atmestini kaip deklaratyvūs ir subjektyvūs. Siekdamas lygtinio paleidimo R. L. turi neabejotinai parodyti, jog geba prisiimti visapusišką atsakomybę už savo veiksmus, aiškiai suvokti savo netinkamo elgesio priežastis – alkoholio vartojimą, imtis veiksmų, kad jos būtų eliminuotos.

7. Minėtų argumentų ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, apygardos teismas visiškai sutinka ne tik su apylinkės teismo, tačiau ir komisijos narių atskirosiomis nuomonėmis, jog R. L. lygtinis paleidimas yra išties per ankstyvas. Šiuo atveju tikėti tuo, kad būdamas laisvėje R. L. veiks išimtinai teisėtu būdu neleidžia tai, kad nuteistasis nedalyvauja pataisos namuose vykdomose reabilitacijos programose, susijusiose su alkoholio vartojimu sukeliamų problemų sprendimu.

8. Apygardos teismas konstatuoja, jog net ir nuteistojo liga, pastarajam nekeičiant savo mąstymo, nesudaro garantijų, kad būdamas laisvėje neblaivus jis vėl nesiims analogiškų ar panašių neteisėtų veiksmų prieš savo senyvo amžiaus motiną ar kitus asmenis. Turint omenyje visa tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas atsisakant tvirtinti sprendimą R. L. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, nes tai, bent jau šiuo metu, prieštarautų BK 41 straipsnio nuostatoms.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis