Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla I. B. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2013-04-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „D.“ direktore, neužtikrino, kad V. V. būtų leista pradėti dirbti automeistro pareigose įdarbinus jį norminių teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarius rašytinę darbo sutartį, vieną darbo dieną prieš darbo pradžią pranešus Sodrai apie jo įdarbinimą. 2013-02-28 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo inspektoriai J. P. bei M. D., vykdydami nelegalaus darbo kontrolę, patikrino autoservisą, (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu prie automobilio „Opel Sintra“ ratų dirbo V. V.. V. V. nurodė, kad darbo sutarties dar nepasirašė, darbo pažymėjimas neišduotas, kad dėl atlyginimo dydžio kalbėjo su D. P. bei K. P. (padalinio direktoriais). Pradėti dirbti leido padalinio direktorius D.. V. V. taip pat nurodė, kad dirba pirmą dieną nuo 08.00 val. ryto, remontavo automobilio „Opel Sintra“ stabdžius. UAB „D.“ priimamų darbuotojų darbo sutartis pasirašo direktorė I. B.. Darbo sutartį su V. V. I. B. pasirašė po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo. Tuo I. B. pažeidė DK 99 str. Tokie I. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Nurodo, jog pažeidimas dėl V. V. nelegalaus darbo buvo padarytas. Jau patikrinimo metu buvo aišku, kad minėtas pilietis dirba nelegaliai, kadangi atliekant patikrinimą ir tik atsiradus galimybei jis pabėgo iš tikrinamų patalpų. O tai parodo, kad jis ir pats žinojo, jog dirba nelagaliai. V. V. patikrinimo metu dirbo bei buvo apsirengęs darbo rūbais, taigi matyti, kad jis tikrai žinojo, kad nuo 2013-02-28 dienos pradės darbą (dirbs automeistro pareigose, juolab šį darbą jis jau mokėjo dirbti, nes, kaip minėjo teismo posėdžio metu, jis ir anksčiau buvo dirbęs autoserviso meistru). Apylinkės teismas savo nutartyje nurodo, kad I. B. patikrinimo dieną sirgo, tad kad „ji atsakinga už V. V. įdarbinimą, įrodymų nesurinkta“. Su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad laikantis tokios pozicijos teismas formuoja praktiką bei nišą nelegaliam darbui klestėti, kuomet sergant įmonės atstovui, kuris visada pasirašinėdavo darbo sutartis su priimamais darbuotojais (nesvarbu, ar praktiškai jis bendraudavo su jais, ar ne, ar tikrindavo jų gebėjimą atlikti konkrečias darbines funkcijas, ar ne), jam sergant įmonėje gali dirbti nelegalūs darbuotojai, apie tai žinant serviso vadovams, bei išvengiant administracinės atsakomybės už nelegalų darbą, apeliuojant į tai, kad įmonės atstovas (kuris visada pasirašinėdavo priimamų darbuotojų darbo sutartis) sirgo ir todėl nepasirašyta daro sutartis. Teismas nusigręžė nuo principo, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bei įmonės atstovų pasisakymą, kad tik neseniai grįžo iš vaiko priežiūros atostogų ir nežinojo apie pasikeitusią DK 99 str. 6 d. „Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios“, laiko pakankama priežastimi nepranešimą Sodrai nelaikyti nelegaliu darbu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame I. B. pirminiame paaiškinime (b. l. 3-4) pastaroji dėl pažeidimo labai nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog taip gavosi dėl jos neatidumo. Teismo posėdžio metu (b. l. 17) I. B. dėl pažeidimo taip pat gailėjosi, nurodė, jog sirgo sunkia liga, todėl taip ir išėjo.

Liudytojas V. V. savo 2013-02-28 pirminiame paaiškinime (b. l. 6) nurodė, kad nuo šiandienos pirmą dieną iš ryto pradėjo dirbti UAB „D.“. Nurodė, jog ėmė ratus, remontavo stabdžius, automobilio „Opel Sintra“ pratampė troselius. Sutarties dar nepasirašė, darbo pažymėjimo dar negavo. Tarėsi dėl minimalaus darbo užmokesčio. Pradėti dirbti leido direktorius D.. Teismo posėdžio metu (b. l. 33-34) V. V. nurodė, jog darbe jam buvo leista apsižiūrėti, pamėginti. Su D. kalbėjo apie darbo valandas, algą. Buvo pagautas tikrintojų, nes įdarbinimo dokumentai dar nebuvo pasirašyti.

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu (b. l. 34) nurodė, kad sutartį su V. V. pasirašė direktorė, jai į namus nuvežė dokumentus. Ji žinojo, kad bus priimtas į darbą V. V., jis jai skambino ir pasakė, kad dirbs V. V., o pastaroji pasakė atvežti dokumentus.

Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu (b. l. 34) nurodė, kad D. jai liepė viską baigti tvarkyti dėl įdarbinimo. V. V. parašė pareiškimą ir ji liepė jam eiti dirbti.

VSDFV Klaipėdos skyriaus rašte (b. l. 9) nurodyta, jog UAB „D.“ pranešimas apie V. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateiktas tik 2013-02-28 19.09 val.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu bei jame esančiu I. B. paaiškinimu (b. l. 3-4), V. V. pirminiu paaiškinimu (b. l. 6), VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu (b. l. 9), I. B. paaiškinimu teismo posėdžio metu (b. l. 17), D. P., V. V., bei K. P. parodymais teismo posėdžio metu (b. l. 33-34) nustatyta, kad V. V., sutaręs dėl darbo užmokesčio ir darbo laiko, dirbo 2013-02-28 autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus jam darbo pažymėjimo ir vieną darbo dieną prieš darbo pradžią nepranešus Sodrai apie įdarbinimą, kas laikytina nelegaliu darbu ATPK 41³ str. 1 d. prasme.

Byloje esantis nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 23-24) patvirtina, kad 2013-02-28 I. B. buvo nedarbinga, tačiau ši aplinkybė nešalina jos atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-805/2012, kurioje įmonės direktorius savo nekaltumą grindė savo nedarbingumu, nes tuo metu įmonėje nesilankė ir negalėjo žinoti apie nelegalų asmenų darbą, konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis bei apie jų įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad apeliantas būtų įgaliojęs kitą asmenį organizuoti darbą Bendrovėje.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas taip pat sprendžia, jog I. B. buvo atsakinga už tinkamą jos vadovaujamos įmonės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog V. V. būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį, išdavus darbo pažymėjimą bei apie jo įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie tai, kad I. B. būtų įgaliojusi kitą asmenį organizuoti darbą įmonėje, be to, įmonės buhalterė A. S. teismo posėdžio metu (b. l. 34) patvirtino, jog iš pradžių nebuvo įsakymo dėl direktorės pavadavimo, įgaliojimas parašytas tik sužinojus ligos diagnozę. Teismas skundžiamame nutarime taip pat konstatavo, jog iš UAB „D.“ buhalterės A. S. paaiškinimo nustatyta, kad įsakymas dėl direktorės I. B. pavadavimo buvo parašytas sužinojus direktorės ligos diagnozę, t. y. vėliau, nei įvyko patikrinimas, nors ji nedarbingumą jau turėjo nuo 2013-02-11. Kad darbo sutarties pasirašymas su priimamu darbuotoju buvo išimtinė direktorės teisė ir ši teisė jos nedarbingumo metu niekam kitam nebuvo suteikta, patvirtina ir tai, kad darbo sutartį (b. l. 7) su V. V. 2013-02-28 pasirašė pati I. B., be to, darbo sutarčių registravimo žurnale (b. l. 8) 2013-02-28 pasirašė I. B., nors tuo metu ji ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Kartu pažymėtina, jog teismo padarytą išvadą, kad I. B. neva nieko nežinojo apie V. V. įdarbinimą, paneigia pačios I. B. prisipažinimas padarius pažeidimą, o taip pat liudytojo D. P. parodymai (b. l. 34) apie tai, jog direktorė žinojo, kad bus priimtas į darbą V. V., jis jai skambino ir pasakė, kad dirbs V. V., o pastaroji pasakė atvežti dokumentus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtis (V. V. patikrinimo metu dirbo įmonės naudai, paklusdamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymams, su juo buvo aptartas darbo laikas bei atlyginimas), o I. B., kaip įmonės direktorė, yra atsakinga už tai, kad V. V. buvo leista dirbti nesudarius su juo darbo sutarties, neišdavus jam darbo pažymėjimo ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie darbo pradžią. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad I. B. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui neteisingai įvertinus surinktus įrodymus bei neteisingai išaiškinus ir pritaikius teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

I. B. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kad I. B. anksčiau būtų bausta už analogiškus pažeidimus, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad I. B. serga onkologine liga. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nesant konkretaus apelianto prašymo, I. B. skiriama švelniausia ATPK 41³ str. 1 d. numatyta nuobauda - 3000 Lt dydžio bauda, apie nuobaudos paskyrimą ATPK 41 str. 5 d. nustatyta tvarka paskelbiant per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

I. B. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir skirti jai 3000 Lt dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.

Nutarimas neskundžiamas.