Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) ape­lia­ci­nį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarimo N. T. ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respu­b­li­kos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d. surašytas už tai, kad 2014-01-15 atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo pa­tik­ri­nimą, nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, pažymėtas ka­das­trinių matavimų plane ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registre. Užimta ir nau­dojama apie 12 arų valstybinės žemės, kurioje yra pasodinti vaismedžiai, stovi šiltnamis, pas­ta­ty­ti pamatai. Šiai savo veiksmais N. T. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą N. T. pagal ATPK 45 str. 1 d. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidi­mo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodoma, kad pagrindinis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reg­lamentuojantis teisės aktas yra Žemės įstatymas, pagal kurį žemės naudotojas – tai žemės sa­vininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, san­do­rių ar kitu teisiniu pagrindu (2 str. 11 d).Žemės įstatymo 21 str. numato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, iš kurių viena yra, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, neturi būti pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų tei­sės bei įstatymų saugomi interesai. 1993-12-30 sutartis patvirtina, kad N. T. iš V. S. nupirko 0,15 h žemės sklypą. Pagal Kauno rajono valdybos 1995-03-27 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų žemės sklypų pardavimo prie esamų namų valdų" (toliau – Potvarkis), Kauno rajono valdyba leido N. T. pirkti 0,1229 ha papildomą žemės sklypą prie namų valdos. Potvarkio 2 p. N. T. buvo įpareigota sudaryti su rajono valdybą prikimo-pardavimo sutartį ir užregistruoti žemėtvarkos tarnybos žemės kadastro registre. Pagal Potvarkio 3 p. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma įvykdžius 1995-03-27 sutarties tarp rajono valdybos ir N. T. sąlygas. Kad šios sutartys nebuvo sudarytos patvirtino pati N. T.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad N. T. buvo žinoma, kad jai privačios nuosa­vy­bės teise priklauso tik 0,15 ha žemės sklypas ir, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo planas buvo neatskiriama 1993-12-30 žemės pirkimo sutarties dalis, pažeidėjai buvo žinomos ir jai priklau­san­čio 0,15 ha žemės sklypo ribos, todėl apylinkės teismo išvada, kad byloje faktiniais duomenimis nepaneigta N. T. nurodyta aplinkybė, kad ji manė, jog ir 0,12 ha žemės plotas, esantis gre­ta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė, yra nepagrįsta. Ins­titucijos nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje esantys dokumentai nepa­tvir­tinta, kad N. T. savavališkai, žinodama, kad žemė priklauso valstybei, ją užėmė ir naudojosi savo reikmėm ir tai darė tyčia.

Skunde taip pat teigiama, kad paminėtu potvarkiu N. T. buvo įparei­go­ta su­da­ry­ti su rajono valdybą prikimo-pardavimo sutartį ir užregistruoti žemėtvarkos tarnybos že­mės kadas­tro registre, po to kai įvykdys 1995-03-27 sutarties tarp rajono valdybos ir N. T. są­ly­gas. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Potvarkyje minimos 1995-03-27 sutarties tarp rajono valdybos ir N. T. sąlygos įvykdytos, byloje nėra. Nesant tokių duomenų, N. T. neturėjo teisinio pagrindo manyti, kad valstybine žeme gali naudotis kaip sava. N. T. buvo žinoma apie pareigą sudaryti ir valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, tačiau ji daugiau nei per 19 metų nesiėmė jokių veiksmų šią pareigą įvykdyti. Asmuo nevyk­dantis pareigų, kurias sukūrė jos atžvilgiu priimtas administracinis aktas, ir valstybinėje že­mė­je sava­va­liš­kai pastatęs statinį, sodindamas želdinius, laikytinas asmeniu, savavališkai nau­do­jan­čiu vals­ty­bi­nę žemę. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad N. T. veiks­muose nebuvo tyčios. Institucijos nuomone, aplinkybė, kad N. T. siekia įsigyti nuosa­vy­bėn jos savavališkai naudojamą valstybinės žemės plotą, gali būti laikoma atsakomybę švel­ni­nan­čia, tačiau teisės pažeidimo nepaneigiančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 2 p. – kal­ti­nin­kas nuo­širdžiai gailisi ir imasi priemonių dėl padaryto pažeidimo pašalinimo).

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pa­rei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išva­doms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti kons­ta­tuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad trau­kiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 45 str. l d. nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d., privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja vals­ty­binį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo(toliau – LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo iš­plau­kiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pa­ša­lin­ti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai ins­ti­tu­cijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad N. T. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir nau­dojo valstybinę žemę, aiškiai suprasdama, kas yra žemės sklypo ginčo dalies savininkas – iki šios administracinės bylos teisenos jokio ginčo dėl šio žemės sklypo ir nebuvo. Pirmosios ins­tan­ci­jos teismas pagrįstai nustatė, jog N. T. veikoje nėra būtinojo ATPK 45 str. 1 d. numa­ty­to pažeidimo sudėties požymio – tyčios, tad administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu pa­grįstai nutraukta, remiantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai iš­ty­rė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį spren­dimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.