Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jorunei Žeberskienei, kaltinamojo R. G. gynejui advokatui Anatolijui Burinskui, teismo posedyje Lietuvos Respublikos BPK 441 str. tvarka išnagrinejusi Vilniaus apygardos prokuraturos prokurores Vilmos Gužaites skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje R. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trukumams pašalinti, susipažinusi su bylos medžiaga,

R. G. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai igijo dideles vertes svetima turta, o butent: tycia, turedamas tiksla apgaule savo naudai igyti dideles vertes svetima turta, melagingai žadedamas, kad Lietuvos Aukšciausias Teismas priims E. K. palanku sprendima baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad savo isipareigojimu, nevykdys, 2006 metu sausio menesi pasisiule E. K. ir jo motinai I. K. tarpininkauti perduodant pinigus - 150 000 Lt, asmenims, galintiems itakoti Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teisejus, nagrinejancius mineta baudžiamaja byla. E. K. ir I. K. sutikus su šiuo pasiulymu, 2006 metu vasario menesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta diena bei nenustatytu laiku, kavineje, esancioje Vilniuje, Tuskulenu g. 33 C, iš I. K. paeme 50 000 Lt, 2006 m. kovo 7 d., apie 10.56 val., prie AB „Ukio bankas“ Vilniaus filialo pastato, esancio Vilniuje, Goštauto g. 40, iš I. K. paeme 25 000 Lt, 2006 m. kovo 10 d., apie 11.00 val., AB „(duomenys neskelbtini)“, esancios Kaune, (duomenys neskelbtini), generalines direktores I. K. darbo kabinete, iš pastarosios paeme 5 000 Lt, ir 2006 metu balandžio menesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta diena bei nenustatytu laiku, bute, esanciame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš E. K. paeme 75 000 Lt. Tokiu budu 2006 metu vasario - balandžio menesiais iš I. K. ir E. K. viso apgaule igijo svetima, I. K. priklausanti dideles vertes turta - 155 00 Lt grynuju pinigu, t.y. buvo kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi baudžiamaja byla perdave Vilniaus apygardos prokuraturai, nustacius, kad buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla (BPK 254 str. 3 d.). Savo sprendima pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad pagal bylos teisminio nagrinejimo metu nustatytas veikos faktines aplinkybes kaltinamojo R. G. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 227 str. 2 d. (pasikesinimas padaryti papirkima), bet ne kaip sukciavimas. Nutartyje teismas konstatavo kad teisminio nagrinejimo metu nustatyta, jog bendrai veikdami R. G., I. K., E. K. ir D. K. susitare padaryti nusikalstama veika - papirkti teisejus ir pradejo susitarima realizuoti – surinko ir perdave tarpininkui pinigus – 155 000 Lt, taciau nusikalstamos veikos nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo ju valios. Nutartyje pažymima, kad pinigai, kurie inkriminuojami kaip sukciavimo rezultatas, yra nusikaltimo priemone.

Skundu Vilniaus apygardos prokuratura prašo panaikinti 2009 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis neteiseta ir nepagrista, todel turi buti panaikinta, nes kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimu. Prokuroro vertinimu, nutartyje iš esmes kritikuojamas R. G. pareikštas kaltinimas, nes kaltinamajam inkriminuojamos veikos aprašymas neatitinka jos kvalifikavimo – R. G. veika galimai turi ne sukciavimo, kaip kvalifikuojama kaltinamajame akte, o papirkimo požymiu. Taciau atkreipiamas demesys i tai, kad BPK 232 str. nustatyta tvarka priimdamas nutarti perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje, teismas tuo paciu konstatavo, kad nera jokiu kliuciu nagrineti byla teisme. Kita vertus, teisminio nagrinejimo metu taipogi nebuvo gauta jokiu nauju duomenu, galejusiu itakoti R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Taigi prokuroro nuomone, kaltinamojo veika pagal BK 182 str. 2 kvalifikuota tinkamai, o aptariamos baudžiamosios bylos kaltinamasis aktas tiek turiniu, tiek forma atitinka BPK 219 str. reikalavimus.

Skundu atkreipiamas demesys ir i tai, kad nutartyje pasisakydamas del R. G., I. K., E. K. ir D. K. galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teismas pažeide BPK 255 str. nustatyta reikalavima, jog teismas byla turi išnagrineti tik del tu nusikalstamu veiku ir tik del tu kaltinamuju, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje. Pažymi, kad nagrinejimo teisme metu paaiškejus aplinkybei, jog kaltinamasis ar kiti asmenys gali buti padare kita nusikalstama veika, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstama veika gali buti padares kitas asmuo ar asmenys, teismas galejo motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui BPK 257 str. nustatyta tvarka. Todel nepagristai gražindamas byla prokurorui, teismas vilkina bylos nagrinejima ir pažeidžia bendruosius BPK principus, ipareigojancius imtis priemoniu, kad byla butu išnagrineta per trumpiausia laika.

Teismo posedyje prokurore praše Vilniaus apygardos prokuraturos prokurores skunda tenkinti, gynejas – skunda atmesti.

Prokurores skundas atmestinas.

BPK 255 str. 1 dalyje itvirtinta pagrindine nuostata, apibrežianti bylos nagrinejimo teisme ribas, - byla teisme nagrinejama tik del tu kaltinamuju ir tik del tu nusikalstamu veiku, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje. Ši imperatyvi nuostata teismu praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrineti byla ir priimti nuosprendi del tu asmenu, kurie nera kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais del tu nusikalstamu veiku, del kuriu jie neperduoti teismui. BPK 255 str. 1 dalyje bylos nagrinejimo teisme ribos apibrežiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kuriu padarymu jie kaltinami. Konkrecias bylos nagrinejimo teisme ribas apibrežia kaltinamasis aktas ir teisejo nutartis byla perduoti nagrineti teisiamajame posedyje. Taciau, teismo nutartis byla perduoti nagrineti teisiamajame posedyje yra priimama dar neištyrus irodymu teisme, o ju tyrimo metu gali paaišketi aplinkybes, kad kaltinamajame akte išdestytos nusikalstamos veikos aplinkybes skiriasi nuo nusikalstamos veikos aplinkybiu, kurias irodymu tyrimo teisme metu nustate teismas. Šiuo atveju bylos nagrinejimo teisme metu paaiškejo aplinkybes, kad nusikalstama veika galimai yra padare bendrai veikdami keli asmenys, o ne vienas kaltinamasis, del kurio byla buvo perduota i teisma. Tuo tarpu reikalavimas byla nagrineti tik del tu kaltinamuju, del kuriu ji perduota nagrineti teisiamajame posedyje, reiškia tai, kad baudžiamasis procesas teisme vyksta tik del šiu asmenu ir teismas gali spresti tik del ju kaltes ir dalyvavimo darant nusikalstamas veikas. Del kitu asmenu nuosprendis negali buti priimamas. Konstituciniai teisines valstybes, teises i tinkama procesa principai suponuoja teismo pareiga išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir byla spresti iš esmes. Tai reiškia, kad teismas, nagrinedamas byla, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinemis aplinkybemis ir privalo imtis visu BPK nurodytu priemoniu, kad butu nustatytos tikrosios. Taciau, nagrinejimo teisme metu nustates kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Sistemiškai aiškinant BPK 255 ir 256 straipsniu nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendi, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, taciau neesmingai. Iš esmes skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali buti pakeistos tik prokuroro ar nukentejusiojo iniciatyva, laikantis BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse nustatytu reikalavimu. Tais atvejais, kai aprašant nusikalstama veika, kaltinamajame akte nenurodomos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, sudarancios pagrinda inkriminuoti viena ar kita nusikaltimo požymi, ir nera prokuroro ar nukentejusiojo (jo atstovo) prašymo, pateikto BPK 256 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. 3 punkto reikalavimus ir ar nera pagrindo byla perduoti prokurorui (BPK 254 str. 3 dalis).

Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla. Vadinasi, teismo iniciatyva del kaltinamojo akto trukumu byla prokurorui perduodama esant 2 salygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmes BPK 219 straipsnyje numatytu reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir 2) kai tai trukdo nagrineti byla teisme. Nustatyti kaltinamojo akto trukumai turi buti esminiai.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias bylu procesa apeliacines instancijos teisme“ 14 punkte išaiškinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatytu reikalavimu, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktines aplinkybes, turincios atitikti baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos sudeties požymius (tai veikos padarymo vieta, laikas, budas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 dalies pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta veika, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš daliu ir (ar) punktu (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas).

Teismas, susipažines su pateikta baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, prokuraturos skundu, išklauses prokurores ir gynejo paaiškinimu, daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje R. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., perduota Vilniaus apygardos prokuraturai, yra pagrista ir teiseta.

Pagal BK 182 straipsni sukciavimas – tai tik tiesiogine tycia padaroma nusikalstama veika, kuria kaltininkas savo ar kitu asmenu naudai igijo svetima turta ar turtine teise, išvenge turtines prievoles arba ja panaikino. Teismu praktikoje paprastai laikomasi nuomones, kad sukciavimo esme yra apgaules panaudojimas svetimam turtui arba teisei i turta igyti. Apgaule sukciaujant panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, apgaules suklaidinti, savanoriškai patys perleidžia turta ar teise i turta kaltininkui, manydami, kad šis turi teise ji gauti. Apgaule pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines aplinkybes, turincias reikšmes savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, apsisprendimui del turto ar teises i turta perleidimo, ir pan. (LAT Senato nutarimo Nr. 8 „Del teismu praktikos sukciavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose” 2, 3 punktai). Taigi nusikalstama veika kvalifikuojant kaip sukciavima, turi buti neabejotinai ir negincytinai irodyta, kad kaltininkas: suvoke, jog apgaudineja turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes, faktus, taip pat numate, kad veikdamas tokiu budu suklaidins turto savininka ar valdytoja arba asmeni, kurio žinioje yra turtas, ir del to pastarasis jam perduos turta arba teise i turta. Kartu kaltininkas sukciavimo atveju nori butent apgaules budu igyti svetima turta ar teise i ji.

Iš byloje esanciu dokumentu matyti, jog 2007-10-16 pagal I. K. pareiškima buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo. Nukentejusiosios teigimu, siekiant baudžiamojoje byloje palankaus Lietuvos Aukšciausiojo Teismo sprendimo jos sunaus E. K. ir R. G. atžvilgiu, R. G. pasiulius ir jai sutikus, pastarajam dalimis perdave grynuju pinigu, bendrai 155 000 Lt sumai. Itarimai pagal BK 182 str. 2 d. buvo pareikšti tiek R. G., tiek R. Z., taciau pastarojo atžvilgiu 2008-10-13 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu jo kalte del šios nusikalstamos veikos padarymo. 2008-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla kaltinant R. G. apgaule savo naudai igijus dideles vertes svetima turta.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog byloje surinkti ir ištirti irodymai, negali objektyviai patvirtinti, kad R. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus, sudarancius BK 182 str. 2 d. sudeti. Priešingai, nukentejusiosios bei liudytoju ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu duotu parodymu analize rodo, kad galimai bendrai veikdami R. G., I. K., E. K. ir D. K. susitare padaryti nusikalstama veika, numatyta BK 227 str. 2 d., taciau veika nebuvo baigta del priežasciu, nepriklausanciu nuo ju valios, t.y. ivykdytas pasikesinimas. Ta aplinkybe, jog teisminio nagrinejimo metu, teismui akcentavus demesi, kad buvo daroma nusikalstama veika, visi šie asmenys (I. K., E. K. ir D. K.) eme keisti parodymus ir eme aiškinti, kad pinigai skirti advokatams, ekspertams, konsultacijoms, nepaneigia iškeltos papirkimo versijos, juolab, kad nei vienas iš ju negalejo paaiškinti, kodel visa tai buvo daroma butent per R. Z. ir kodel pinigai buvo perduodami dalimis, kokios vyko konsultacijos, su kokiais dar advokatais buvo bendrauta ir su kokiais ekspertais tirti irodymai. Aukštesniojo teismo vertinimu teismui perduotame kaltinamajame akte išdestytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kaip paaiškejo tiriant irodymus teisme, neatitinka teisminio bylos nagrinejimo metu nustatytu aplinkybiu. Del to darytina išvada, kad byloje surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla, byla pagristai perduota prokurorui. Naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarti nera pagrindo.

Vilniaus apygardos prokuraturos prokurores Vilmos Gužaites skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.