- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-460-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01672-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo I. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalį nubaustas 1500 Lt dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-07 nutarimu I. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014-04-18, apie 17.06 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią S. L., nors jam atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde I. Z. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad vairavo svetimą automobilį tik dėl to, jog savininkė paprašė išvažiuoti iš kelto ir nuvažiuoti iki posto, t. y. pažeidimą padarė ypatingomis sąlygomis. Važiavo dienos metu, todėl jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo ir nesukėlė. Mano, kad yra visos sąlygos taikyti jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir jį nuo atsakomybės atleisti arba paskirti įspėjimą. Nurodo, kad yra neįgalus, bedarbis, iš savo neįgalumo pensijos išlaiko du savo šeimos narius. Apelianto tvirtinimu, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Nubaustasis I. Z. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į I. Z. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininkas Arūnas Tuzas teigia, kad apylinkės teismas išnagrinėjo visus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, o A. Z. skunde išdėstyti argumentai yra pertekliniai ir teismo priimtam sprendimui neturi jokios įtakos. Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininkas Arūnas Tuzas prašo I. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Nubaustajam I. Z. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.
Nubaustasis padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Iš bylos duomenų matyti, kad I. Z. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 17). Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad dėl paskirtos nuobaudos – baudos –finansiškai nukentės ne tik jis, bet ir galbūt jo išlaikomi asmenys, tačiau šios aplinkybės I. Z. atsakomybės dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nesumažina ir negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Pasekmes I. Z. turėjo numatyti dar prieš darydamas pažeidimą. Įtikinamas I. Z. apeliacinio skundo argumentas, kad automobilio savininkė jo paprašė išvairuoti jos automobilį iš kelto, tačiau I. Z. versija, kad jo buvo paprašyta nuvažiuoti ir iki (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sustabdytas (b. l. 6), o ne toliau, yra visiškai neįtikinamas.
2013-11-15 nutarimu I. Z. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2013-03-30 15.53 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilės girtumas), vairavo automobilį „Mercedes-Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutarimu I. Z. nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, 130² straipsnį subendrinta 4000 Lt dydžio bauda, konfiskuojant transporto priemonę „Mercedes-Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad 2013 m. gruodžio 18 d. 14.45 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,96 promilės neblaivumas), vairavo automobilį „Mercedes-Benz 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Nors minėtas nutarimas dar neįsiteisėjęs, tačiau iš šio ir 2013-11-15 nutarimų matyti, kad I. Z. keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja nuolat, taip pat važiavo ne vieną kartą, kai teisė vairuoti transporto priemones 2013-11-15 nutarimu buvo atimta. Šios aplinkybės parodo, kad I. Z. administracinio teisės pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo metu keliu (duomenys neskelbtini) važiavo tikėdamasis, kad nebus sustabdytas ir atsakomybės išvengs, tačiau atsitiktinai (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad I. Z. yra linkęs daryti labai šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, savo poelgio kritiškai nevertina ir išvadų dėl savo veiksmų nedaro, pasekmės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų jam visiškai nerūpi.
Skirdamas baudos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į I. Z. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir paskyrė ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Atsižvelgiant į paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, mažesnio dydžio baudos paskyrimas būtų nepagrįstas, švelnesnės nei sankcijos minimume numatytos nuobaudos paskyrimą būtų galima laikyti netinkamu nuobaudos individualizavimu, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-07 nutarimą palikti nepakeistą, I. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.