Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo R. L. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu R. L. pripažintas padarius keturis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, už kiekvieną iš pažeidimų jam paskirtas 15 (penkiolikos) parų areštas ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta 25 (dvidešimt penkių) parų areštas.

R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2015 m. kovo 15 d. 17.42 val. (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ paėmė du 0,7 l talpos viskio butelius „Jack Daniels“, bei vieną 0,7 l talpos likerio butelį „Jack Daniels Honey“ ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už minėtas prekes, taip padarydamas 69,51 Eur nuostolį. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Be to, jis 2015 m. kovo 2 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ paėmė tris 1 l talpos viskio butelius „Jack Daniels“, kurių bendra vertė 94,71 Eur ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs už minėtas prekes. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Be to, jis 2015 m. vasario 24 d. 17.18 val. (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ paėmė du 1 l talpos degtinės butelius „GREY GOOSE“, vieną 0,568 l talpos alaus butelį „Volfas Engelman Pinta“, ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs už minėtas prekes, taip padarydamas 97,63 Eur nuostolį. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Be to, jis 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ paėmė tris 1 l talpos viskio butelius „Jack Daniels“, kurių bendra vertė 78,00 Eur ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

R. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skunde apeliantas nurodo, kad teisėjas, priimdamas sprendimą dėl kiekvieno jam inkriminuojamo epizodo rėmėsi vien tik jo prisipažinimu, tačiau nė viename epizode nėra atlikta nusižengimo vietos apžiūra, teismui net nepateikta vaizdo medžiaga, o jo prisipažinimai buvo išgauti mainais į greičiau atgautą laisvę. Apelianto teigimu, dėl epizodų gausos jis nepamena, kuris iš epizodų yra inkriminuotas neteisingai, tačiau vienu atveju jis tik kėsinosi padaryti vagystę, nes buvo sulaikytas parduotuvėje, o prekės grąžintos į prekybą. Joks civilinis ieškinys, apelianto manymu, jam negali būti priteistas.

Atsiliepime į R. L. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus laikinai einantis pareigas viršininkas nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

R. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinkta medžiaga, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino R. L. padarius administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių jam surašyti protokolai. Apeliaciniame skunde R. L. nenurodo konkrečių motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie jo nekaltumą, o tiesiog vardija, jo manymu, apylinkės teismo padarytus procesinius pažeidimus. Tačiau apygardos teismas jokių pažeidimų, kurie reikštų priimto nutarimo neteisėtumą ar nepagrįstumą nenustatė.

Apelianto kaltę dėl įvykdytų smulkiųjų svetimo turto pagrobimų įrodo ne tik jo prisipažinimai, bet ir byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios aiškiai matyti, kad jam inkriminuojamus pažeidimus darė būtent R. L., todėl abejonių dėl jo kaltės nekyla, o pagrindo atlikti pažeidimo vietos apžiūras nėra ir nebuvo. Aplinkybė, jog vienu atveju R. L. nespėjo pagrobtų prekių išsinešti iš parduotuvės, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, nepašalina jo kaltės dėl padaryto pažeidimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. L. su pagrobtomis prekėmis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų jau praėjęs pro kasas, todėl prekių savininkas nebeturėjo galimybės valdyti, naudotis ar disponuoti jam priklausančiu turtu. Taigi R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas smulkusis svetimo turto pagrobimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ATPK 50 straipsnio nuostatas. Klausimo dėl civilinio ieškinio priteisimo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas apskritai nesprendžia, todėl ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su šiuo klausimu, nenagrinėtini.

ATPK 272 straipsnio 2 dalyje, tarp kita ko, nurodyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Taigi įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y., byla nagrinėjama tokiam asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą, taip pat ir vengimas būti atvesdintam.

Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas R. L. administracinių teisės pažeidimų bylą išnagrinėjo R. L. nedalyvaujant, nutarime nurodydamas, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byloje esantys grąžinamieji pranešimai, sutikimai dėl bylos nagrinėjimo R. L. nedalyvaujant, jeigu jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, jo parašai ant administracinių teisės pažeidimų protokolų, patvirtinantys, kad jis informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą, leidžia daryti išvadą, kad R. L. apie teismo posėdį žinojo, tačiau sąmoningai į jį neatvyko, taigi apylinkės teismas jo bylą išnagrinėjo nepažeisdamas ATPK 272 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam įgyvendinta pateikiant apeliacinį skundą, taigi jis turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl jam inkriminuojamų pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.