Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-835-468/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-30
Bylos Nr.
1-835-468/2010
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00073-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nukentėjusysis
K. K.
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-835-468/2010(Proceso Nr. 1-10-2-00073-2009-5)Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,gynėjui advokatui A. Švedui,nukentėjusiajai K. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 2010-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėn. atlyginti padarytą turtinę žalą,

kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2008 10 24 d. 22 val. iki 2008 10 25 d. 3 val. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu sugyventinei K. K. trenkė ne mažiau kaip 5 kartus delnu į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-10-25 ryte buitinio konflikto metu pradėjo smaugti sugyventinę K. K., pastaroji griuvo ir atsitrenkė veidu į grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2010-03-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-61/2010), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad Jis su K. K. gyveno nuomojamame dviejų kambarių bute, didžiajame kambaryje gyveno jis su K., o kitame kambaryje trys merginos. Santykiuose tarp jo ir K. K. nuolatos buvo įtampa, buitiniai aiškinimaisi santykių, bet jis jai visą laiką padėjo dėl studijų, nes ji tuo metu dar ir dirbo, tačiau ji jo pastangų nevertino. Tą vakarą jis pavargęs grįžo iš darbo trečią valandą nakties, rado ją virtuvėje su kitomis bendranuomininkėmis geriančią. Jis atsinešė maistą, pasidėjo į šaldytuvą, pasiėmė dešreles šildyti į mikrobangę, tuomet K. sako duok man, jis atsakė, jog neduos. Tuomet K. K. pradėjo tyčiotis prie šalimais esančių žmonių, ji pradėjo lįsti, kabinėtis. Konfliktas kilo jam grįžus iš darbo 2008 10 25 d. 3 val. ryto. Jis tą naktį (24 d. apie 21 ir 24 val.) buvo du kartus grįžęs namo, tačiau tuo metu dar K. nebuvo namuose, nes trapduryje nebuvo jos batų, todėl jis žinojo, kad jos nėra namuose ir vėl išeidavo. Tą vakarą jis su K. susistumdė, susispardė, taip ir baigėsi. Ji spardėsi, o jis ją visą laiką laikė už riešų, ji kėlė isteriką, panikavo. Tą ankstyvą rytą, trečią valandą nakties, jis jai nesudavė per veidą. Naktį pramiegojo vienoj lovoj, bet atskirai. Ryte jis girdėjo, kaip ji atsikėlė, tai buvo apie dešimtą ir ruošėsi į darbą. Jis galvojo viskas, taip ir išeis, bet atsimerkęs pamatė, kad ant stalo nėra mašinos raktelių. Tuomet jis atsikėlė ir liepė K. atduoti raktelius, o ji sako: - neduosiu, duok telefoną (banko kortelę ir K. telefoną jis buvo paėmęs dienos pradžioje, kad ji nepradėtų skambinti mamai, nes ir taip tarp jų buvo didelė įtampa). Nuo to vėl prasidėjo konfliktas. Jie susistumdė, K. pradėjo klykti, isterikuoti, paėmė lovos čiužinį, nutempė į laiptinę, sukarpė su žirklėmis ir tokie jos veiksmai iššaukė jo agresiją, bet jis jos nesmaugė, nemėtė, bet pastūmė ant to paties čiužinio. Ji nugriuvo ir galbūt galvą trenkėsi į sieną, nežino. Kraujo nematė. Vienintelį kartą matė kraują, kai ėmė iš K. rankų žirkles, jai atrodo lūžo žiedas ir įsibrėžė į pirštą. Buvo iškviesta policija, jis (V. V.) visai nesipriešino, išvažiavo kartu su jais. Viskas buvo prieš du metus, V. V. pats jau gerai nieko nebeprisimena. Jis išvardijo veiksmus, kurie tikrai įvyko, bet tikslaus laiko jis negali pasakyti. Pripažįsta, kad K. sudavė penkis kartus į veidą, o kad smaugė – neprisipažįsta. Suma dėl moralinės žalos yra per didelė, jie dėl įvykio abu pergyveno, jis pats gulėjo ligoninėje dėl depresijos.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji K. K. teismui paaiškino, kad 2008 m. visą spalio mėnesį ji su V. V. norėjo skirtis, nes jų gyvenimas iš tikrųjų buvo nebepakeliamas. Savaitę iki šių įvykių jis jau ją buvo smaugęs prie jos vienos kambariokės E. Po tos savaitės K. K. jau galutinai nusprendė skirtis, nes jis prieš ją ranką pakėlė. Tą penktadienį jos darbe (parduotuvėje Mango) vyko vienos merginos išleistuvės, žinoma vaišės, šampanas ir K. K. nusprendė pasilikti kiek ilgiau. V. pyko, kad nesutinka, kad jis parvežtų ją namo, šaukė ant jos, reikalavo, kad ji išeitų į Gedimino prospektą, nes negalima ten stovėti su automobiliu ir gali gauti baudą, bet K. K. nesutiko, norėjo pasilikti. K. K. grįžo namo apie dešimtą valandą vakaro, V. namuose nerado, bendranuomininkės virtuvėje gėrė, o ji buvo nusipirkusi didžiulį, stiklinį butelį serbentų sulčių, gal būt jis pagalvojo, kad ten vynas ar dar kažkas. Jai buvo labai liūdna, kad jie susipyko, ji buvo pavargusi po darbo ir gėrusi šampano, todėl su bendra nuomininkėmis tiesiog sėdėjo, visos linksmai šnekučiavosi. K. K. žinojo, kad su V. V. skirsis. Jis grįžo, iš pradžių neatėjo į virtuvę, kiek vėliau atėjo, stoviniavo joms už nugarų ir reikalavo dėmesio, pradėjo daryti valgyti, kalbinti K. K., bet ji su juo visiškai nenorėjo kalbėti, nes buvo susipykę, po to pradėjo kabinėtis, kad ji jam kažką pasakė, jis sakė: sukis nuo manęs, tu smirdi, prigėrusi, tu man dvoki, nešnekėk su manim. Paskui nesusipratimas prasidėjo dėl dešrelių, buvo juokinga, tačiau jis nesusitvardė ir prie visų panelių trenkė K. K. per veidą, todėl, kad neva jos jį žemina ir jam buvo gėda, kad jo panelė su juo nesiskaito ir nebendrauja. Kelis kartus trenkė, neatsimena, buvo ne vienas, ne du smūgiai prie visų merginų. Tada K. K. išbėgo į savo kambarį. Svečiuose buvo dar vienos panelės vaikinas A., todėl ji su juo išėjo pasivaikščioti, nes K. K. nebegalėjo būti tame bute. V. V. turėjo jos banko kortelę, raktelius nuo buto, telefoną, kurį paėmė iš jos rankų ir, ne kad mamai paskambins, o kad paskambins geram draugui T., kurio V. V. bijojo. Kai K. K. grįžo naktį, jis jau miegojo. 2008 10 25 dvyliktą valandą K. K. reikėjo į darbą, bet ji atsikėlė gal devintą ar aštuntą, nes nebegalėjo būti namie. Paskui jis atsibudo, pradėjo kabinėtis prie K. K., kažką kalbinti. K. K. paprašė atiduoti jos daiktus, nes jai reikia į darbą, kaip grįžus butą atsirakinti. Tačiau vietoj grąžinimo V. V. ėmė kalbėti, jog ji turi stenktis su juo gražiai bendrauti, tada jis ir tuos daiktus atiduos. K. K. nebeturėjo savyje jėgų su juo gražiai bendrauti, meilikauti, kad jos daiktus jai atiduotų. V. V. užsiuto. K. K. nusprendė apsieiti be visų savo daiktų ir apsirengė eiti pro duris. V. V. jai užrėmė duris ir pasakė: niekur tu šiandien neisi, aš tau sugriausiu gyvenimą. Jis K. K. neišleido, ji pradėjo verkti, nes negalėjo net direktoriui paskambinti. Jis suėmęs ją už sprando pradėjo tąsyti po butą, spardė, trenkė į grindis, mušė, prispaudęs prie sienos, buvo suėmęs už gerklės ir smaugė. V. V. K. K. už gerklės prispaudęs prie sienos aiškino, kad ji šiokia, tokia, be jo neišgyvens, jog ji be jo niekas, jai nebebus gyvenimo, metė jos daiktus, riešus sukiojo. Galvojo rankas išsuks. Kai ji bandė iš jo rankų telefoną pasiimti, nulūžo storiausio žiedo laikiklis, tiek turėjo iš jėgos ją tąsyti. Telefoną K. K. vos ne vos išsitraukė iš jo rankų. Į medicinos įstaigą kreipėi iš karto, tą pačią dieną, o ekspertizę spalio 29 pasidarė Klaipėdoje, nes teko išsikraustyti iš to buto ir grįžti pas mamą. Ekspertizė buvo padaryta ne prokuroro siuntimu, o jos pačios iniciatyva.

Dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji paaiškino, jog ji patyrė didžiulius nuostolius dėl šio įvykio, teko mesti darbą, teko pasiimti akademines atostogas, jai buvo daroma psichologinė įtampa ir spaudimas, kad ji į teismą nepaduotų, visą pavasarį D. K. pravaikščiojo pas psichologus, išleido daugybę pinigų ir į Vilnių važinėdama, mokslus baigė tik šiemet. Turtinė žala pareikšta 1178,72 Lt ir susideda iš vaistų, kelionės išlaidų, nes buvo važinėta į apklausas pas tyrėją, daugybė apklausų, teismo posėdžius, pašto siuntomis siuntė tyrėjams ir į teismą pareiškimus. Vaistus pirko nuo galvos sutrenkimo. Šie vaistai išrašyti gydytojo, receptų dabar neturi.

Dėl neturtinės žalos - tai prarasti metai, to ką ji galėjo turėti gyvenime ir kiek prarado. Neturtinės žalos yra pareiškusi 10 000 Lt, nes emociniai išgyvenimai buvo beprotiški.

Liudytoja D. K. teismui paaiškino, jog nukentėjusioji yra jos dukra, šiuo metu dukra gyvena kartu su ja. Spalio 24 ji turėjo telefoną, pas ją su dukra buvo nemokamas ryšys ir ji kasdieną dukrai skambindavo ir teiravosi, kaip jai sekasi, kaip ji gyvena. Spalio 24 d. vakare D. K. paskambino dukrai. Ji grįžo iš darbo dešimtą, jos kalbėjo apie vienuoliktą valandą. Dukra sakė, kad užsilaikė parduotuvėje ilgai, kadangi ten šventė gimtadienį. Dukra buvo linksma, geros nuotaikos, sakė dabar sėdi virtuvėj, juokavo, viskas buvo tvarkoj. 2008 10 25 d. apie dešimtą valandą, paskambino dukra, kuri praktiškai pati niekados neskambindavo, dažniausia skambindavo D. K.. Dukra vos atgaudama kvapą, verkdama jai sako: „mama, V. mane smaugia“. D. K. liepė kviesti policiją, tačiau dukra atsakė, kad jai neišeina. D. K. iki tol nežinojo dukters adreso, todėl liepė dukrai pasakyti adresą, ir ji (D. K.) pradėjo skambinti 112. A. K. tarnybos, ji paaiškino, kad jai reikia ne Klaipėdos, o Vilniaus, ir pagaliau susisiekė su Vilniaus policija, iškvietė policiją būdama Klaipėdoje, paskiau paskambino greitajai. Paskui norėdama nukreipti nuo dukters dėmesį, D. K. pradėjo skambinti V.. Jis pradėjo aiškinti, kad jis K. siuvo kostiumą, bet ji jo nemyli, negerbia. D. K. pastoviai skambino dukrai, klausė ar atvažiavo policija. D. K. kalbėjo su greitosios gydytoja, sakė veš dukrą į ligoninę, kadangi reikia padaryti nuotrauką. Paskui D. K. vėl kalbėjo su V., ir jis sakė: kad sėdi jau policijoje, o jos dukra apsipylusi kraujais, pradėjo tyčiotis iš D. K., visokias nesąmones kalbėti. Vėliau dukra sakė, kad ją į ligoninę palydės A., nes ji viena negalės grįžti. Ten jai padarė visus tyrimus, ji grįžo su A., sakė ji gulės, nes gydytojai liepė gulėti. Kitą dieną iš pat ryto D. K. pirmu autobusu atvažiavo į Vilnių.

Iš K. K. 2008-10-25 rašyto pareiškimo (t 1, b.l. 6) matyti, kad ji nurodė, jog 2008-10-24 ji buvo agresyviai užsipulta nuomojamame bute kartu su ja gyvenančio V. V., kuris vartojo necenzūrinius žodžius, trankė galvą, suko rankas, atėmė mobiliojo ryšio telefoną, prašomas neatidavė banko kortelės. 2008-10-25 ryte, paprašius atiduoti daiktus, jis ėmė stumdytis, ją keikti, grasino sugadinti gyvenimą ir neišleisti į darbą. Ji tik prašė atiduoti daiktus, tačiau V. V. ėmėsi elgtis dar agresyviau, praskėlė jai lūpas, bandant skambinti policijai, griebė telefoną iš rankų, ėmė laužyti rankas. Jis su žiedu prakruvino ranką, trankė delnais į veidą, smaugė, trankė galvą į grindis.

Iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ postinio A. A. 2008-10-25 tarnybinio pranešimo (t 1, b.l. 10) matyti, kad 2008-10-25 apie 11 val. 30 min. buvo gautas nurodymas vykti į buitinį konfliktą, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi K. K., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis V. V. ją sumušė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, atėmė mobiliojo ryšio telefoną.

Iš tarnybinių pranešimų (t 1, b.l. 7, 8) matyti, kad 2008-10-25 17 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės salugytoja pranešė, kad 2010-08-25 12 val. 39 min. dėl galvos sumušimų kreipėsi K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri medicinos personalui paaiškino, kad 2008-10-25 apie 11 val. ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė draugas.

Iš 2008-10-29 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2111/08 (03) (t 1, b.l. 12-14) matyti, kad K. K. padarytos poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, kairiame petyje, dešinėje kojoje, pjautinė paviršinė žaizda kairės plaštakos IV piršte. Sužalojimai padaryti kietų, bukų turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje bei daiktu turinčiu pjaunančias savybes. Sužalojimai padaryti 3-5 paros iki apžiūros, galimai ir nukentėjusiosios deklaruojamu laiku. Poodinės kraujosruvos abiejų dilbių srityje galėjo susidaryti jai pasyviai dengiantis nuo ją žalojusio įrankio ar daiktų poveikio. Poodinės kraujosruvos žastų srityje padarytos galimai spaudžiant šias sritis rankų pirštų galais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2008-11-04 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK tyrėjas R. R. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi V. V. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymiai ir bylos dėl šių nusikaltimų yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka (t 1, b.l. 15). 2009-01-29 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas K. K. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu pagal LR BK 135 str. 1 d., 138 str. 2 d. ir skirti papildomą med. specialisto tyrimą, kadangi ji prarado didelę dalį bendro ir profesinio darbingumo, dėl besitęsiančio sveikatos sutrikimo buvo priversta kreiptis į specialistus, nutraukti mokslus Vilniaus dailės akademijoje (t 1, b.l. 18-21). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-02-10 nutarimu buvo panaikintas 2008-11-04 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. numatytos veikos požymius. Ikiteisminiam tyrimui suteiktas Nr. 10-2-73-09.

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. KG 34/09 (03) (t 2, b.l. 35-36) matyti, kad remiantis pirmine specialisto išvada Nr. 2111/08 (03) bei tyrimui papildomai pateiktais medicininiais dokumentais, buvo padaryta išvada, kad teismo medicininiu požiūriu pirminio tyrimo metu konstatuoti sužalojimai jokių pasekmių neturėjo, K. K. padarytų sužalojimų vertinimas liko tas pats – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-06-12 nutarimu (t 1, b.l. 36-37) ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-73-09 nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., požymių. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-08-12 nutarimu (t 1, b.l. 47-49) atmestas K. K. prašymas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-10 nutartimi (t 1, b.l. 52-53) K. K. skundas dėl aukštesniojo prokuroro 2009-08-12 nutarimo panaikinimo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-07 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-10 nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas dėl skundo, t.y. nutarta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-08-12 nutarimą ir pareiškėjos K. K. skundas grąžintas prokurorui spręsti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-12-18 nutarimu (t 1, b.l. 57-58) ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-73-09 atnaujintas. Iš 2010-01-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad K. K. buvo paskirta kompleksinė psichiatrijos - psichologijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (t 2, b.l. 51).

Iš 2010-03-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-61/2010 matyti, kad akte nurodyta, jog tiriamosios psichinė būsena atitinka adaptacijos sutrikimo, mišraus nerimo ir depresijos reakcijos kriterijus. Tai subjektyvaus distreso ar emocijų sutrikimo būsena, paprastai sukelta socialinės veiklos ar įgūdžių sutrikimų, pasireiškianti prisitaikymu prie stresogeniškų gyvenimo pokyčių ar prie stresogeniškų gyvenimo įvykių. Individualus polinkis ir jautrumas labiau padidina šio sutrikimo laipsnį ir veikia jo pasireiškimo pobūdį. Sutrikimas gali pasireikšti depresiška nuotaika, nerimu (Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10). Individualų polinkį reaguoti neurotinėmis reakcijomis ir liudija tiriamosios asmenybiniai ypatumai, kurie patvirtinti psichologinio tyrimo metu. Todėl sutrikimai nuo 2009 m. atitinka adaptacijos sutrikimo, mišraus nerimo ir depresijos reakcijos kriterijus. Medicininėje dokumentacijoje fiksuojami nusiskundimai atitinka adaptacijos sutrikimo kriterijus (F 43.2). Remiantis metodinėmis rekomendacijomis teismo psichiatrams - ekspertams dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo adaptacijos sutrikimai priskiriami prie nesunkių sveikatos sutrikdymo masto (t 2, b.1. 54-55).

Iš Valstybinės Teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2010-10-25 rašto matyti, kad gautas 2010-03-18 akte Nr. 85TPK-61/2010 nurodytos išvados patikslinimas, jog „K. K. išsivystęs adaptacijos sutrikimas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjama nusikalstama veika, todėl galima teigti, kad dėl K. K. atžvilgiu atliktos įtariamos nusikalstamos veikos išsivystė adaptacijos sutrikimas“ (t 2, b.l. 123).

Kaltinamasis nurodė, jog jo su K. K. muštynės vyko 2008 10 25 d. 3 val. ryte ir tos pačios dienos apie 10-11 val. Nukentėjusioji nurodė, jog muštynės vyko 2008 10 24 d. vakare apie 22-23 val. ir 2008 10 25 d. apie 10-11 val. Tai jog antrasis muštynių epizodas vyko 2008 10 25 apie 11 val. patvirtino ir liudytoja D. K., nes jų metu ar tuoj po jų 2008 10 25 apie 11 val. skambino dukra ir informavo ją apie incidentą, o dėl pirmojo ji parodė, jog apie 2008 10 24 d. 23 val. ji kalbėjo su gerai nusiteikusia dukra, kuri tuo metu bendravo su kaimynėmis. Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl pirmųjų muštynių, dėl kurių byloje pareikštas kaltinimas, laiko nesutampa. Kaltinamasis nurodė, jog dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio jis tik pamena ir išvardijo veiksmus, kurie tikrai įvyko, bet tikslų laiką jis negali pasakyti, todėl kaltinimas tikslintinas, patikslinant pirmųjų muštynių laiką vietoje „ 2008 10 24 laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val.“ į „laikotarpiu nuo 2008 10 24 d. 22 val. iki 2008 10 25 d. 3 val.“

Kaltinamasis nurodė, jog jis pirmųjų muštynių metu tik susistumdė, susispardė su nukentėjusiąja ir norėdamas ją nuraminti laikė už riešų, tačiau nukentėjusioji tiksliai įvardijo prieš ją atliktus veiksmus ir jų seką, netikėti jos parodymais nėra pagrindo, nes pačių veiksmų ne mažiau 5 smūgių sudavimo iš esmės neginčija ir pats kaltinamasis, jis tik nuordo, jog jie greičiausia buvo atlikti vėliau – t.y. muštynių ryte metu.

Objektyvesnių duomenų dėl įvykių laikų ar veiksmų byloje nėra galimybės nustatyti, nes nei kaltinamsisi nei nukentjėusioji negali konkrečiai įvardinti nė vieno tiesioginio įvykio liudininko.

Nors medicinos dokumentuose nėra užfiksuota jokių objektyvių sužalojimų, patvirtinančių nukentėjusiosios paaiškinimus, jog muštynių ryte metu kaltinamasis ją laikė už gerklės ir smaugė, tačiau netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes visi kiti kaltinamosios nurodyti neteisėto smurto prieš ją vartojimo veiksmai yra objektyviai patvirtinti medicininėmis išvadomis (smūgių sudavimą, rankų riešų sukimą, galvos sutrenkimą, spardymąsi, muštynių metu žiedo lūžimą įrodo – poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, kairiame petyje, dešinėje kojoje, pjautinė paviršinė žaizda kairės plaštakos IV piršte. Poodinės kraujosruvos abiejų dilbių srityje galėjo susidaryti pasyviai dengiantis nuo ją žalojusio įrankio ar daiktų poveikio. Poodinės kraujosruvos žastų srityje padarytos galimai spaudžiant šias sritis rankų pirštų galais). Todėl netikėti, jog kaltinamasis 2008 10 25 d. 10-11 val. muštynių metu smaugė – teisma sneturi pagrindo, nes kūną aužalojimo pėdsakų ant kūno galėjo ir neišlikti.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus bei aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, laikytina byloje įrodyta, kad V. V. laikotarpiu nuo 2008 10 24 d. 22 val. iki 2008 10 25 d. 3 val. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu sugyventinei K. K. trenkė ne mažiau kaip 5 kartus delnu į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-10-25 ryte buitinio konflikto metu pradėjo smaugti sugyventinę K. K., pastaroji griuvo ir atsitrenkė veidu į grindis, tokiu būdu nukentėjusiajai K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. V. anksčiau teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas (t 2, b.1. 90-94, 100), į Psichikos sveikatos centro įskaitas neįrašytas, į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, į Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centro įskaitas neįrašytas (t 2, b.1. 107, 109, 110).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, nuosprendžio priėmimo metu teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus. Prokuroro siūlytas įpareigojimas - uždrausti kaltinamajam per šį laiką bendrauti su K. K. -neskirtinas, nes po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas (2 metai), tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji yra pilnamečiai, nukentėjusioji nenurodė teismui, jog toks įpareigojimas jai būtų būtinas, kad kaltinamasis ją persekiotų ar kaip kitaip neleistų pilnavertiškai gyventi.

V. V. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji K. K. prašo priteisti 1 178,72 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 11-12 2 t.). Ji nurodė, jog turtinė žala susidarė, nes ji lankėsi pas psichologus, daug kartų važiavo į Vilnių, t.y. vaistai, kelionės išlaidos, nes važiavo į apklausas pas tyrėją, teismo posėdžius, siuntė pašto siuntomis tyrėjams ir į teismą pareiškimus.

Iš teismui pateiktų dokumentų (b.l.172-176,183 1 t.) matyti, jog teismui yra pateikti keleivio bilietai Vilnius-Klaipėda ir Klaipėda-Vilnius, taksi kelionės kvitai, viešojo transporto bilietėliai. Iš bilietų neaišku kas ir kokiu tikslu vyko. Kelionės išlaidos laikytinos proceso išlaidomis, todėl jų kompensavimo tvarka tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme yra reglamentuojama atskira tvarka ir apmokama iš biudžeto lėšų, kuo nukentėjusioji yra iš dalies pasinaudojusi, prašydama kompensuoti kelionės išlaidas dėl atvykimo į teismo posėdžius, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas nustatė, jog dėl įvykio nukentėjusioji turėjo kitų išlaidų (susirašinėjimo su institucijomis ir gydymo išlaidų), todėl jos yra priteistinos iš kaltinamojo. Turėtos pašto išlaidos siunčiant dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai, teismui (b.l.177-184 1t.) kompensuotinos pagal pateiktus čekius, taip pat kompensuotinos išlaidos už pirktus vaistus bei suteiktas medicinines paslaugas (į bendrą sumą neskaičiuotini nefiskaliniai čekiai, kurie nėra apmokami, tačiau įrodo tik siunčiamos korespondencijos adresatą ar neįvykusį apmokėjimą)

b.l. 177 1 t. 3,80 + 3,55 + 0,18 + 3,65 + 3,83 = 15,01b.l. 178 1 t. 18 + 9,75 + 15,25 + 15,11 = 58,11

b.l. 179 1 t. 8,84 + 13,81 + 66,95 + 3,97 + 8,41 + 5,88 = 107,86

b.l. 180 1 t. 18,94 + 21,17 + 18,01 + 10,56 + 7,95 + 16,29 = 92,92

b.l. 181 1 t. 4,50 + 3,55 + 3,65 + 3,45 + 3,55 = 18,7b.l. 182 1 t. 3,55 + 4,37 = 7,92b.l.184 1 t. 46 + 3 = 49VISO: 349,52 Lt

Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji paaiškino, jog ji patyrė didžiulius nuostolius dėl šio įvykio, teko mesti darbą, teko pasiimti akademines atostogas, jai buvo daroma psichologinė įtampa ir spaudimas, kad ji į teismą nepaduotų, visą pavasarį D. K. pravaikščiojo pas psichologus, neturtinė žala - tai prarasti metai, to ką ji galėjo turėti gyvenime ir kiek prarado, jos emociniai išgyvenimai.

LR Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai.

Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie nesunkių. Taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, pasekmes. Jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai nesukėlė itin sunkių pasekmių, kadangi nukentėjusiosios dėl savo amžiaus turi visas galimybes atstatyti darbingumą, gali visiškai savimi pasirūpinti, tačiau pačio įvykio metu nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, įvairius nepatogumus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad neturtinė žala bus tinkamai atlyginta, priteisiant nukentėjusiajai 2000 Lt.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 302-305, 307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams:

- įpareigojant būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba mokslu,

- iki 2011 09 01 atlyginti padarytą žalą.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. V. nukentėjusiosios K. K. naudai 349,52 Lt turtinei ir 2 000 Lt neturinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė