Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Dėl daiktų leidžiamos masės Lukiškių TI-K nurodė, jog nuteistiesiems iki gyvos galvos leidžiamų turėti daiktų, kurių bendroji masė neturi viršyti 50 kilogramų. Pažymėjo, jog teisės aktai, kurie reglamentuoja pataisos įstaigų veiklą, neįpareigoja įstaigos pareigūnų ar kitų nuteistųjų, atliekančių bausmę įstaigoje, nešioti nuteistojo asmeninius daiktus. Atlikus kratą, gyvenamojoje kameroje Nr. 6, kurioje buvo laikomas pareiškėjas N. J., uždraustų daiktų nebuvo rasta, bendras daiktų svoris buvo - 50 kg. Pareiškėjas dėl kratos pretenzijų neturėjo. Tai jis patvirtino savo asmeniniu parašu kamerų (įstaigos teritorijos) kratų protokole.

Dėl sunaudojamos elektros, atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46, elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant formulę. Paaiškino, kad pagal šių taisyklių 3 punktą, atsižvelgiant į nuteistųjų dienotvarkę, surinktą informaciją apie nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų realią veikimo trukmę per parą ir vadovaujantis protingumo principu, yra nustatoma kiekvieno elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą, kuri yra nurodyta minimose taisyklėse. Pagal taisyklių nustatytą tvarką, apskaičiuotos vieno mėnesio išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos kiekvienam elektros prietaisui. Pažymėjo, kad jei elektros prietaisas yra iš nuteistojo paimtas Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ar nuteistasis atsisakė naudotis elektros prietaisu, tai pažymima sąraše, nurodant nutraukimo naudojimusi elektros prietaisu datą. Jeigu nuteistasis įsigyja naują elektros prietaisą, sąrašas papildomas. Pabrėžė, kad šios nuostatos netaikomos nuteistiesiems dėl jų turimų barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia yra iki 10 W. Išlaidos už barzdaskučių ir radijo imtuvų, kurių galia iki 10 W, sunaudotą elektros energiją iš nuteistųjų neišskaičiuojamos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl, mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai (b. l. 132). Administracinė byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

2013-12-05 Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų priėmimo akte Nr. 2317 nurodyta, jog iš N. J. buvo paimti kompaktiniai diskai, kurie buvo įdėti į maišą ir maišas užantspauduotas. Daiktų paėmimas vyko dalyvaujant pačiam pareiškėjui ir dar dviem įstaigos darbuotojams. Akte padarytas įrašas, kad N. J. atsisako pasirašyti, tačiau grafoje “Su akte įrašytu daiktų kiekiu sutinku”, kur turi būti savininko parašas, yra pasirašyta (b. l. 26).

Lukiškių TI-K 2014-01-09 ir 2014-02-14 raštais išaiškino pareiškėjui, kokiu pagrindu iš jo buvo paimti kompaktiniai diskai, taip pat nurodė, jog esant jo prašymui, jis galės pasikeisti turimus kompaktinius diskus su saugomais kompaktiniais diskais (b. l. 29, 31)

2014-02-13 buvo atlikta krata Lukiškių TI-K kameroje Nr. 6, kurioje kali nuteistasis N. J.. Darant kratą, uždraustų daiktų nerasta, turima aparatūra sutapo su asmens apskaitos kortelės duomenimis, bendras daiktų svoris – 50 kg. Pareiškėjas N. J. pasirašė kratos protokolą ir nurodė, jog pretenzijų dėl kratos neturi (b. l. 28).

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2014-03- pažymoje nurodyta, jog nuteistasis N. J. asmeniškai atrinko 20 vnt. Kompaktinių diskų, kuriuos pasiliko. Kiti 147 vnt. Kompaktinių diskų buvo paimti ir padėti saugoti į įstaigos materialinių vertybių saugojimo sandėlį (b. l. 25).

Iš pareiškėjo N. J. asmens sveikatos istorijos Nr. 1642 įrašų matyti, kad pareiškėjas serga cukriniu diabetu, jam paskirtas gydymas (b. l.109, 120). 2014-02-13 kreipėsi į gydytoją, skųsdamasis silpnumu, drebuliu, susijaudinęs dėl konflikto su pareigūnais. Nustatyta anamnezė: PAH ir CB (b. l. 111). 2014-02-21 pareiškėjas buvo konsultuotas psichologo dėl jo nuotaikų kaitos, nusivylimo, nevilties. Buvo rekomenduojama psichiatro konsultacija (b. l. 112)

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 10000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pagrįstumo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl to, kad iš jo buvo paimti kompaktiniai diskai, kuriuos su administracijos leidimu jam buvo perdavę artimieji, taip pat dėl atliktos kratos bei mokėjimo už sunaudotą elektrą ne pagal elektros prietaisų parodymus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl kompaktinių diskų

Nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius pake­tus su spauda įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 95 straipsnyje. BVK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėne­sius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Pašto ir perduo­damų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 95 str. 4 d.). 2003-07-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2010 m. balandžio 26 d. redakcija, toliau – ir Taisyklės) 173 punkte yra įtvirtintas sąrašas įsigytų ar perduotų daiktų, kuriais nuteistieji, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekantys pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, turi teisę naudotis, tarp jų ir kompaktiniai diskai ir kitos iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenos (Taisyklių 173.14 p.). Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 yra patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris nustato tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai. Aprašo 2 p. yra nurodytas tokio patikrinimo tikslas – tai užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimą, vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevenciją. Aprašo 3 p. nustatyta, jog nuteistasis ar suimtasis administracijos jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje gali laikyti tik po vieną tos rūšies daiktą (išskyrus kompaktinius diskus, kurių savo gyvenamoje vietoje gali laikyti ne daugiau kaip 20 vienetų (kiti kompaktiniai diskai turi būti laikomi laisvės atėmimo vietos įstaigos nuteistųjų ar suimtųjų daiktų saugojimo sandėlyje). Aprašo 4 p. nustatyta, jog daiktai, kurie neatitinka Aprašo 3 punkte nustatytų reikalavimų, laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims neperduodami arba perduoti teisės aktų nustatyta tvarka paimami ir saugomi laisvės atėmimo vietos sandėlyje.

Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog pareiškėjas N. J., būdamas nuteistasis, kameroje su savimi galėjo turėti ne daugiau kaip 20 vnt. kompaktinių diskų. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas turėjo apie 167 kompaktinius diskus, t.y. 147 diskų daugiau nei yra leidžiama. Todėl Lukiškių TI-K administracija, paėmusi iš pareiškėjo leistiną normą viršijančius kompaktinius diskus, t.y. 147 vnt., elgėsi teisėtai ir laikydamasi teisės aktų nuostatų. Kaip matyti pareiškėjui buvo leista pačiam išsirinkti, kokius kompaktinius diskus jis nori su savimi pasilikti (b. l. 25), be to, ne kartą jam raštu buvo išaiškinta teisė prašyti pasikeisti turimus kompaktinius diskus su iš jo paimtais ir saugomais kompaktiniais diskais (b. l. 29, 31). Todėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, dėl leistiną normą viršijančių kompaktinių diskų paėmimo iš pareiškėjo, nenustatyta.

Dėl suvartotos elektros energijos

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir dėl objektyviais parodymais nepagrįsto mokėjimo už sunaudotą elektros energiją.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje yra nurodyta nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Už dėl naudojimosi minėtais daiktais suvartotą energiją nuteistieji moka patys Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 patvir­tintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šios taisyklės nenumato elektros skaitiklio arba kito elektros energijos suvartojimą pa­rodančio prietaiso kameroje įrengimo. Todėl elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šią formulę: Elektros energijos paros sąnaudos = elektros prietaiso galia (W) x elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad ši tvarka atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nesu­daro sąlygų pažeisti nuteistųjų teises (LVAT 2012 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-362/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas dėl „iš akies“ apskaičiuotos elektros energijos apmokėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai atsakovės veiksmų neteisėtumo šiuo atžvilgiu nenustatyta.

Dėl kratos

Kalinamiems asmenims nėra draudžiama naudotis asmeniniais daiktais, tačiau ribojamas jų kiekis. Leidžiamų turėti asmeninių daiktų bendrą masę nustato laisvės atėmimo įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte yra teigiama, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos - 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-822-336/2013 pabrėžė, jog šis ribojimas nustatytas, siekiant palaiky­ti tvarką nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje (2013 m. kovo 14 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. A-822-336/2013). Vertindamas nustatyto ribojimo teisėtumą, Lietuvos vy­riausiasis administracinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktas iš esmės neuždraudžia nuteistiesiems naudotis Bausmių vykdymo kodekso ir pačiose Taisyklėse numatytais daiktais ir neriboja nuteistųjų tei­sės pasirinkti, kuriuos daiktus perduoti ar grąžinti, o kuriuos - pasilikti tuometiniam naudojimui (2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2573/2012; šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-76/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Lukiškių TI-K administracija, 2014 m. vasario 13 d. atlikusi pareiškėjo N. J., kalinčio kameroje Nr. 6, kratą, uždraustų daiktų nerado, bendras pareiškėjo daiktų svoris neviršijo leistinos 50 kg normos (b. l. 28). Nors pareiškėjas skunde piktinasi kratos atlikimo eiga, daiktų nešiojimu ir pan., tačiau kratos protokolą pasirašė, pretenzijų neturėjo. Sutiktina, kad galbūt pareiškėjui dėl savo ligos (cukrinio diabeto) buvo sunku nešioti savo asmeninius daiktus iš kameros į vietą, kur yra svarstyklės, tačiau taip pat nenustatyta, jog Lukiškių TI-K pareigūnai būtų pažeidę kurią nors teisės normą. Todėl ir šis pareiškėjo skundo argumentas dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo skundo bei priteisti jam neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo N. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. J. (N. J.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.