Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-04 · Byla Nr. N-63-3515-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-04
Bylos Nr.
N-63-3515-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63?3515/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3, 45.4.4, 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. spalio 20 d., 8 val. 3 min., (duomenys neskelbtini) kieme, Palangoje, atbuline eiga vairuodamas automobilį Pontiac Trans Sport, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino stovinčias transporto priemones. Po eismo įvykio, palikęs automobilį, pasišalino iš įvykio vietos, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Protokole užfiksuota, kad eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Administracinė atsakomybė už nurodytas veikas numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimu S. J. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3000 Lt baudą, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. S. J. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi S. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Palangos miesto apylilnkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimu S. J. skyrė 3000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Teismas nenustatė, kad S. J. transporto priemones apgadino būdamas neblaivus, tačiau jis vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. S. J. nurodytą aplinkybę, kad su nukentėjusiuoju kartu užpildė įvykio deklaraciją, paneigia draudimo kompanijos pranešimas teismui bei pačio įvykio užfiksavimo faktas, taip pat S. J. nurodyta aplinkybė, kad iki protokolo surašymo jis nesimatė ir nebendravo su nukentėjusiuoju. Paaiškinime S. J. nurodė, kad po įvykio alkoholį gėrė su kaimynu, o teismo posėdžio metu nurodė, kad vienas. Minėtus prieštaravimus teismas vertino kaip S. J. siekį išvengti atsakomybės. S. J. transporto priemones vairuoja daugelį metų, dirbo taksi vairuotoju, todėl turėjo pajusti, kad gadina kitas transporto priemones. Be to, tamsiu paros metu grįžęs į namus su sugadinta savo automobilio padanga ir manevruodamas atbuline eiga siaurame kieme, privalėjo apžiūrėti ne tik savo automobilį, bet ir kitus automobilius. Teismas laikė nepagrįsta S. J. atstovo nurodytą aplinkybę, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nes ATPK 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, administracinės nuobaudos paskyrimo terminai skaičiuojami iš naujo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. J. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimą dalyje dėl patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti. Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Pažymi, kad pirmą kartą išnagrinėjus bylą teismas paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams, o išnagrinėjus bylą pakartotinai, teismas paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Pareiškėjas nurodo, kad dėl sprogusios padangos nepajuto, kaip darydamas atbulinį manevrą brūkštelėjo kaimyno mašiną. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu. Būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai supranta ir tikslingai, siekdamas išvengti už tai atsakomybės, pasišalina iš įvykio vietos (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. N1-1715/2007). Kai tik sužinojo apie įvykį, pareiškėjas atsiprašė M. L. ir jo sutuoktinės. Teismui pateikti AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo duomenys, kad draudimo bendrovė įregistravo eismo įvykį ir kad neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl liudytojo V. Z. apklausos, tuo pažeista pareiškėjo teisė į įvykio aplinkybių patvirtinimą. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu būtų žinojęs, jog brūkštelėjo kaimyno mašiną ir jeigu būtų buvęs tuo metu neblaivus, tai būtų galėjęs išvengti susitikimo su pareigūnais vieną ar dvi paras ir nebūtų buvęs nustatytas jo neblaivumas. Kadangi nežinojo apie įvykį, pareiškėjas išgėrė su kaimynu ir namuose. Pareiškėjo pragyvenimo šaltinis yra transporto priemonių vairavimas, todėl tokios griežtos nuobaudos pritaikymas tolygus pragyvenimo šaltinio atėmimui. Pažymi, kad turi sveikatos problemų, be to, šeimoje yra du sūnūs, kuriuos reikia materialiai išlaikyti. Nukentėjusysis M. L. pretenzijų neturi. Pažymi, kad yra praėję metai ir 2 mėnesiai nuo ankstesniu nutarimu paskirtos bausmės ir tai sudaro pagrindą atleisti nuo bausmės. Prašo jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 30?33 straipsnių normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta. S. J. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir padarytas tyčia. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skirta atitinkamų ATPK straipsnių nustatytose ribose. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytus įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad pats teisės pažeidėjas ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). S. J. turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veiklos pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad <...> alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliaciniame skunde S. J. iš esmės neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, teigia, kad iš eismo įvykio pasišalino, nes nepastebėjo, kad užkliudė kitas transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Tuo pačiu ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Žalos padarymo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 14), apgadintų transporto priemonių fotonuotraukos (b. l. 9?12), nukentėjusiojo M. L., R. N. paaiškinimai (b. l. 6, 7), paties S. J. paaiškinimai ir parodymai (b. l. 5, 91).

Vertinant S. J. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog S. J. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad jis turėjo pajusti, kad gadina kitus automobilius. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įvykio metu apgadinti net trys automobiliai, padaryti automobilio Peugeot apgadinimai yra ypač žymūs. S. J. nagrinėjamu atveju negalėjo nesuprasti (nepastebėti), kad įvyko eismo įvykis, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusiam asmeniui kyla pareiga nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tačiau pareigūnams fiksuojant įvykio aplinkybes, S. J. nustatytas 1,08 promilės girtumas (b. l. 15).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skirdamas administracines nuobaudas už padarytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ATPK nustatytas nuobaudų skyrimo taisykles (30?33 str.). Pažymėtina, kad darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007); kitos apelianto skunde įvardintos aplinkybės (šeiminė ir materialinė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. už tuos pačius administracinius teisės pažeidimus pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimu buvo paskirta griežtesnė, lyginant su 2008 m. lapkričio 7 d. nutarimu, papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. bylą Nr. N575-532/2009), asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (byla Nr. N575-4017/09).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, kaip jau minėta, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti bloginama, todėl S. J. negalėjo būti skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgiau kaip 2 metams. Todėl skundžiamas nutarimas keistinas, numatant, jog S. J. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – keistina į 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimą pakeisti, sumažinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę iki 2 (dvejų) metų.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė