Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. F., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2015-07-12, apie 17.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.48 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina L. F. metu, elgėsi agresyviai, bei prieš savo motiną panaudojo fizinį smurtą t. y. sudavė savo kairės rankos delnu L. F. į veidą ir šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. F. fizinį skausmą, šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme V. F. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs, norėjo pasiimti pinigų, jų nebuvo, todėl kilo konfliktas su mama. Jo metu jis su delnu trenkė mamai į veidą, mama iškvietė policiją. Taip pasielgė, nes buvo išgėręs. Dėl įvykio gailisi, daugiau tai nepasikartos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų nusikalstamos veikos aplinkybės ir V. F. kaltė dėl padarytos veikos įrodyta ir kita byloje surinkta bei teisme ištirta medžiaga.

Nukentėjusiosios L. F. apklausos protokolu. Ji parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi V. F.. Jos sūnus dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2015-07-12 jos sūnus V. F. namuose vartojo alkoholinius gėrimus – alų, išgėrė 2 butelius, po 1 litrą talpos. Ji nebenorėdama, kad jis namuose girtuokliautų apie 17.20 val. paėmė ir paslėpė jo pinigus, apie 180 eurų, kad jis daugiau nebegalėtų nusipirkti alkoholio, nes jis serga cukriniu diabetu ir didelis kiekis alkoholio jam labai kenksmingas, gali būti net mirtinas. Jos sūnus pradėjo jai priekaištauti ir reikalauti, kad grąžintų pinigus, tačiau ji negrąžino ir paprašė jo eiti miegoti ir išsiblaivyti, taip tarp jų kilo konfliktas. Tada prie jos priėjo jos sūnus ir vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į veidą – dešinį skruostą, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Ji dėl to labai supyko ir iškvietė policijos pareigūnus, nes jos sūnus neturi teisės ją mušti, net jei ir reikalauja savo pinigų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jos sūnų sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir imtis priemonių užtikrinti, kad smurto atvejai daugiau nebesikartotų. Į teismo medikus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreips (b. l. 17).

2015-07-12 Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyresnysis patrulis R. O. pranešė, kad patruliuojant kartu su patrule A. Č., 2015-07-12, apie 17 val. 55 min., iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), paskambinusi moteris spėjo pasakyti tik tai, kad jai reikalinga policijos pagalba ir nutrūko pokalbis. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė L. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2015-07-12, apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), V. F. būdamas neblaivus (sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli) trenkė ranka savo motinai L. F. į veido sritį. Smurtą patyręs asmuo L. F. paaiškino, kad smurtas pasireiškė smūgiu į veido dešinės pusės skruostą, aplinka buvo tvarkinga. Protokole lentelėje pažymėtas smurtą rodantis požymis – kraujosruva (mėlynė) dešinės pusės paakyje. Sužalojimas patirtas smūgiavus ranka (b. l. 2-3).

Alkotesterio kvito duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2015-07-12, testo Nr. 2036, V. F. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. (b. l. 11)

Vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t .y. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, mamai L. F.. Tokią tiesą byloje patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Jo veika atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

V. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – nukentėjusioji nurodė, kad konfliktas tarp jos ir kaltinamojo kilo dėl pinigų, už kuriuos kaltinamasis norėjo nusipirkti alkoholio, V. F. nustatytas 2,48 prom. girtumas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad V. F. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, praeityje neteistas, taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, vadovaujantis BK 55 str., konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 3 p.). Bausmės dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės rūšies minimumui.

BK 64¹ straipsnis numato prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra tenkinamos visos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos, V. F. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2015-07-13 nutarimu V. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26, 27), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-07-12 17.50 val. iki 2015-07-13 14.35 val. (b. l. 19, 20), laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Teisinės pagalbos tarnyba) pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad Teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė T. B. teikė antrinę teisinę pagalbą V. F. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39039-15, antrinės pagalbos išlaidas iki 2015-07-15 sudaro 23,16 Eur. Jei teismas nuspręstų išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, prašo teismo valstybės naudai priteisti 23,16 Eur.

Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo būtinas. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam V. F. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, užtikrinti galimybę gauti teisinę pagalbą nemokamai (BPK 44 straipsnio 8 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. F. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-12 17.50 val. iki 2015-07-13 14.35 val. (vieną parą), kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti 23,16 Eur išlaidas už antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. F. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.