- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- I-3942-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04180-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui R. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškino, kad 2015-08-17 jam turėjo būti išmokėta 5 Eur piniginė išmoka, tačiau piniginė išmoka Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) administracijos nebuvo išmokėta, motyvuojant tuo, jog pareiškėjo pataisos įstaigoje esanti sąskaita areštuota antstolio. Išmoka turėjo būti išmokėta 2015 m. liepos mėnesį, o Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas priimtas 2015-08-06, todėl jis pareiškėjui pritaikytas atbuline data. Negavęs išmokos pareiškėjas prarado galimybę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais giminaičiais (susirašinėti laiškais, paskambinti telefonu) taip pat įsigyti būtiniausių higienos priemonių. Dėl tokių veiksmų patiria depresiją, diskomfortą. Papildomai nurodė, kad išmoka ir pašalpa turėtų būti mokama bent 10 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 15-17) paaiškino, kad piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2015-12-23 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkte reglamentuoti pagrindai, kuriais remiantis piniginė išmoka nuteistajam negali būti skiriama. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-08-06 įsakymu Nr. V-293 Taisyklės buvo papildytos 4.5 papunkčiu, kuris nustatė papildomą pagrindą neskirti išmokos nuteistajam tais atvejais, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu (dėl vienkartinės išmokos skyrimo), jo asmeninė pataisos įstaigoje esanti sąskaita jau buvo areštuota antstolio, todėl vadovaujantis tuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 4.5 p. buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas neskirti pareiškėjui vienkartinę išmoką už pasibaigusį kalendorinį mėnesį, t. y. už 2015 m. liepos mėnesį.
Pabrėžė, jog pareiškėjui 2015 m. ir rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo finansinę situaciją, skyrė vienkartines mėnesines pašalpas. Vilniaus PN administracija, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdama į atitinkamas aplinkybes stengiasi padėti sudėtingose situacijose atsidūrusiems nuteistiesiems. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 10-13) paaiškino, kad pareiškėjas dėl neskirtos išmokos į Kalėjimų departamentą nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo, departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų.
Taisyklių 4.5 punktas ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė, kad piniginės išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Skunde teismui nurodyta žala yra nepatvirtinta įrodymais. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais, nepateikė įrodymų dėl padarytos žalos, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neskirtos piniginės išmokos.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Iš bylos dokumentų, pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo paskirta piniginė išmoka už 2015 m. liepos mėnesį, nes pareiškėjo asmeninė pataisos įstaigoje esanti sąskaita buvo areštuota antstolio. Pareiškėjui buvo mokėta 5 Eur dydžio pašalpa (2015-04-02, 2015-05-04, 2015-06-01, 2015-07-03, 2015-08-03, 2015-09-03) ir 6 Eur išmoka (2015-04-16, 2015-05-25, 2015-06-19, 2015-07-17) (b. l. 18-19, 21-21).
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Detalesnius piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių (2015-08-06 redakcija, galiojanti nuo 2015-08-08) 2 punkte nustatyta, kad Konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Atvejai, kuriems esant išmokos neskiriamos, įtvirtinti Taisyklių 4 punkte. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-06 įsakymu Nr. V-293 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Taisyklės nuo 2015-08-08 buvo papildytos 4.5 p., nustatančiu, kad išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-26 įsakymu Nr. V-312 netekusiu galios pripažintas Taisyklių 4.5 papunktis. Taigi, įtvirtintas reglamentavimas, kai išmokos nuteistiesiems neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio, galiojo nuo 2015-08-08 iki 2015-08-27.
Pagal Taisykles Piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį (5 punktas); nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. Prašymai pateikiami ir registruojami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498) 194 punkte nustatyta tvarka (6 punktas); Šių taisyklių 7 punkte nurodytų darbuotojų vizuoti nuteistųjų prašymai iki einamojo mėnesio 10 dienos (naujai į įkalinimo įstaigą atvykusių nuteistųjų prašymams šis terminas netaikomas) turi būti pateikti įkalinimo įstaigos direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui. Direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko ir direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už nuteistųjų socialinę reabilitaciją (jei tokios pareigybės įkalinimo įstaigoje nėra – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko) žodines rekomendacijas, priima sprendimą dėl piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo ir išmokų dydžio. Sprendimas įforminamas rezoliucija kiekvieno nuteistojo prašyme. Sprendimai neskirti piniginių išmokų turi būti motyvuoti (8 punktas); įkalinimo įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas pagal nuteistųjų prašymus ir ant jų užrašytas rezoliucijas sudaro nuteistųjų, kuriems skiriama piniginė išmoka, nurodant išmokos sumą, sąrašą, kurį vizuoja įkalinimo įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkas ir direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už nuteistųjų socialinę reabilitaciją (jei tokios pareigybės įkalinimo įstaigoje nėra – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas), ir tvirtina įkalinimo įstaigos direktorius (9 punktas); nuteistiesiems skirtų piniginių išmokų sumos turi būti pervedamos į jų asmenines sąskaitas iki einamojo mėnesio 20 dienos (10 punktas).
Pašalpa pareiškėjui mokėta remiantis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-13 nutarimo Nr. 430 redakcija). Šio aprašo 7 punkte įtvirtinti pašalpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipai ir skyrimo sąlygos (maksimalus pašalpos dydis - iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio).
Šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą sieja su išmokos neišmokėjimu už 2015 m. už liepos mėnesį, taip pat nurodo, kad išmoka ir pašalpa turėtų būti mokama bent po 10 Eur. Kaip minėta, pareiškėjui išmoka nemokėta 2015 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. už praėjusį 2015 m. liepos mėnesį. Nors atsakovas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimąsi į Vilniaus PN direktorių dėl išmokos skyrimo, direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno sprendimo dėl piniginės išmokos neskyrimo, įforminto rezoliucija pareiškėjo prašyme, tačiau ginčo dėl to, kad pareiškėjui piniginė išmoka nebuvo skirta, byloje nėra. Ginčo nėra ir dėl to, kad pareiškėjo Vilniaus PN esanti sąskaita 2015 m. liepos mėnesį buvo areštuota antstolio.
Iš aukščiau nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į išmoką nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo. Nagrinėjant išmokos skyrimo pareiškėjui klausimą už 2015 m. liepos mėnesį pareiškėjo asmeninė sąskaita buvo areštuota antstolio ir galiojant Taisyklių 4.5 papunkčiui, Vilniaus PN turėjo įstatyminį pagrindą išmokos pareiškėjui neskirti. Atsižvelgiant į tai, piniginės išmokos neskyrimas, nepažeidžia galiojusių teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Vilniaus PN negalėjo pareiškėjui skirti išmokos už 2015 m. liepos mėnesį, todėl šiuo aspektu neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodeksas, Taisyklės, Aprašas iš esmės nustato maksimalius išmokų, pašalpų dydžius. Pareiškėjui mokėtos 5 Eur dydžio pašalpa ir 6 Eur išmoka atitinka minėtuose aktuose įtvirtintus dydžius, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo išmokos ir pašalpos dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, šie teisės aktai nustato tik galimybę, o ne prievolę tokias išmokas ir pašalpas mokėti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog išmoka turėjo būti išmokėta 2015 m. liepos mėnesį, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-06 įsakymas pritaikytas atbuline data. Remiantis Taisyklių 5 punktu piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį. Pareiškėjui 2015-07-17 išmoka buvo išmokėta už 2015 m. birželio mėnesį. Dėl išmokos už 2015 m. liepos mėnesį nuteistieji galėjo kreiptis 2015 m. rugpjūčio mėnesį, sprendimai dėl išmokų skyrimo ar neskyrimo buvo priimami 2015 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. jau galiojant Taisyklių 4.5 papunkčiui.
Pareiškėjas prašo žalos atlyginimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, kurio neteisėtais veiksmais laiko Taisyklių papildymą 4.5 papunkčiu. Kalėjimų departamento direktoriaus teisė nustatyti kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalis. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė teisę Kalėjimų departamento direktoriui sukonkretinti išmokų skyrimo tvarką. Reglamentavimas, kai išmokos nuteistiesiems neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio, galiojo nuo 2015-08-08 iki 2015-08-27. Taisyklių, kaip norminio administracinio akto, 4.5 papunktis minėtu laikotarpiu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl laikytinas teisėtu. Tuo remiantis, nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo.
Kalėjimų departamento Taisyklių papildymas 4.5 papunkčiu, Vilniaus PN vadovavimasis šiomis taikylėmis ir išmokos pareiškėjui neskyrimas už 2015 m. liepos mėnesį nelaikytinas neteisėtais Kalėjimų departamento, Vilniaus PN veiksmais pareiškėjo atžvilgiu. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento - neteisėtų veiksmų - negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.