Telšių apylinkės teismo nutarimas

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus atstovui L. G.,

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, turinčio vidurinį su profesija išsilavinimą, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) vyr. inžinieriaus pareigose, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-09 Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius L. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog 2012-10-28 19 val. K. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, kaip fizinis asmuo leido R. K. dirbti sarge nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą (2 b.l.).

Tokiais veiksmais pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 3 d. pažeidimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus atstovas L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. V. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu kaip fizinis asmuo leido nelegaliai dirbi UAB (duomenys neskelbtini) sarge R. K.. K. V. atsakomybė, kaip fizinio asmens grindžiama tuo, kad K. V. leido nelegaliai dirbti R. K., apie neinformavo savo vadovo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – LR DK) 98 str. 1 d. laikomas nelegaliu darbu, jei dirbama be rašytinės darbo sutarties.

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, K. V., teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir nurodė, kad jis 2012-10-28 su savo buvusi sugyventine R. K. nesitarė, jog ji pavaduotų jo tėvą B. V.. Apie pavadavimą tarpusavyje susitarė B. V. ir R. K.. Kiek jam žinoma už pavadavimą B. V. pažadėjo R. K. atsiskaityti maisto produktais. Jau pradėjusi dirbti R. K. jam paskambino ir pranešė, jog pavaduoja R. V.. Jis neprieštaravo tokiam pavadavimui, kadangi dar kažkada anksčiau, tiksliai laiko neprisimena, jis pats buvo prašęs R. K. pavaduoti sargą ir už tai R. K. sumokėjo 50,00 Lt. Į jo pareigas įeina organizuoti darbą Mažeikiuose, sudaryti darbo grafikus. Supranta, jog padarė pažeidimą, kad leido R. K. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kai su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui. Apie tai, jog jis leido dirbti R. K. savo vadovui neinformavo.

Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji 2012 m. spalio 28 d. susitarė su buvusiu uošviu B. V., kad jį pavaduos sargyboje. B. V. susitarė jai už darbą atsilyginti maisto produktais (pienu, mėsa), kadangi ji viena pati augina keturis vaikus, tai sutiko pavaduoti B. V.. Tai buvo antras kartas, kai ji pavadavo sargą. Pirmą kartą kai pavadavo B. V. ji tarėsi su K. V. ir už darbą jai buvo sumokėta 50,00 Lt. Antrą kartą kai pavadavo B. V., ji jau būdama darbo vietoje informavo K. V., kad dirba už B. V., ir K. V. tam neprieštaravo. Ji buvo sutarusi atlikti sargės darbą, žinojo, kokiu laiku ateiti į darbą, tai yra nuo 17.00 val. iki 8.00 val., ir kokias darbines funkcijas atlikti, tai yra atvažiavus mašinoms atidaryti vartus bei saugoti teritoriją.

Be to, kad K. V. padarė šį teisės pažeidimą, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: 2012-11-09 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP-0820-0017 (2 b.l.); elektroninio laiško (4 b.l.) užduoties kortelės Nr. APS-6-15659 (3 b.l.); 2012-10-30 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0820-0038 (6 b.l.); fotolentelės (7 b.l.); R. K. paaiškinimo (8 b.l.); 2012-05-23 įsakymo dėl darbo sutarties pakeitimo kopijos (11 b.l.); UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. spalio mėn. darbo grafiko kopijos (12 b.l.); SoDra duomenų bazės informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus (13-14 b.l.) bei administracinėn atsakomybėn traukiamo K. V. paaiškinimų, todėl jam skirtina administracinės nuobaudos.

Dėl LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, kaip fizinis asmuo leido įmonėje dirbti R. K., nesudarius su ja darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Jis kaip fizinis asmuo padarė pažeidimą, kadangi įmonės vadovui, direktoriui, apie priimtą pakaitinę darbuotoją R. K., nebuvo pranešta. Manytina, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius apie atliekamus pavadavimus duomenų neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) buveinė yra Vilniuje Konstitucijos pr. 15/5-75. K. V. darbdavio buvo įgaliotas atlikti darbines funkcijas, kaip tiesiogiai vadovauti ir organizuoti darbą darbininkams ir apsaugos darbuotojams, tai yra paskirstyti užduotis darbuotojams, sudaryti darbo grafikus, prižiūrėti darbo tvarką, drausmę, apmokinti naujus darbuotojus, prižiūrėti darbo saugos procedūras UAB (duomenys neskelbtini) padalinyje (duomenys neskelbtini). Todėl būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu prieš įmonės darbuotojus, kaip fizinis asmuo organizavo sargų darbo tvarką bei leido R. K. dirbti įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) sargės darbą, kai su R. K. buvo sutarta dėl pakaitinio darbo už sargą B. V..

Pripažįstant darbą kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. K. 2012-10-28 19 val. dirbo sarge UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama darbo sutarties ir apie kurią, kaip apie socialiai apdraustąją, nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondui. Iš byloje esančių paaiškinimų matyti, jog R. K. pavadavo įmonės darbuotoją sargą B. V., su ja už darbą buvo sutarta atsiskaityti maisto produktais.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. K. V. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, tai yra asmeniu, kuris atsakingas už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai, kaip fizinis asmuo leido R. K. dirbti nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. Pats K. V. patvirtino teismui, jog suprato, kad R. K. dirba įmonėje nelegaliai. Todėl teismas konstatuoja, kad K. V. nelegalaus darbo faktas byloje yra įrodytas.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ir ko šiuo atveju nėra. Pabrėžtina, kad vien tai, jog asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo ir atlygino žalą, ar kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra pakankamos sąlygos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo šioje byloje taikyti LR ATPK 30¹ straipsnyje numatytos taisyklės.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, dirbantis) į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turintis nepilnametį sūnų, kurio išlaikymui skiria lėšas, teismas mano, kad bausmės tikslai numatyti LR ATPK 20 str. bus pasiekti paskiriant straipsnio sankcijoje minimalią nuobaudą, t.y. 3000 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 224 str. ir 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

K. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6401. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritoriniam skyriui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Skundas paduodamas per nutarimą priėmusį teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.