- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-624-238/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Albinas Antanaitis, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- N. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Viktoro Preikšo ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 93-354 taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 146 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 23 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 11 mėnesių 28 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gegužės 25 d.).Komisijos 2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 93-354 nutarta nuteistajam N. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 4 metų 11 mėnesių 28 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 27 balų iki 18 balų. Šiuo metu nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Už pavyzdingą elgesį, gerą darbą 14 kartų paskatintas. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – nuo 2011 m. balandžio 18 d. dirba valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ darbininku, turi teigiamą nuostatą į darbą. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, priteistą civilinį ieškinį dengia. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo N. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors nuteistojo N. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau jo pažanga nėra pakankama mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Skunde nuteistasis N. B. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-354, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad teismo motyvas, jog šiuo metu neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatoms, kadangi jis yra atlikęs būtinąją bausmės dalį kada jis gali teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Apelianto nuomone vien nusikaltimo sunkumas negali būti kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kadangi BVK 157 straipsnio 2 dalyje nenumatytas draudimas asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą, teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo. Pažymi, kad net ir padaręs tokį nusikaltimą, jis pataisos namuose bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, anksčiau neteistas ir per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka baustas tik vieną kartą, taip pat vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, susitaikė su nukentėjusiaisiais.Skunde teigiama, kad socialinio tyrimo išvadoje nepagrįstai kaip kriminogeninis veiksnys nurodomi finansiniai įsipareigojimai (ieškinys), kadangi iš byloje esančio susitaikymo su nukentėjusiaisiais matyti, jog jis yra atlyginęs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Jam solidariai su kitu nuteistuoju liko sumokėti priteistą sumą tik teritorinei ligonių kasai, kurią moka iš darbinių pajamų kas mėnesį. Skunde nurodoma, kad pataisos įstaigos darbuotojai, pareigūnai, kurie kiekvieną dieną ir naktį jį prižiūri ir seka, fiksuoja visus jo teigiamus ir neigiamus poslinkius iš visų objektyvių faktų daro apibendrintas išvadas ir charakterizuoja jį itin teigiamai. Mano, kad teismo išvados neatitinka Komisijos pateiktų išvadų ir net kardinaliai joms prieštarauja. Byloje esančių duomenų visumos pakanka daryti išvadą, kad jį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymi ir tai, kad jis daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (balai pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 27 iki 18), o išėjęs į laisvę būtų priimtas į darbą.Nuteistojo N. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. B. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog N. B. priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. B. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis yra nuteistas už du nesunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – nužudymą iš chuliganiškų paskatų bendrininkų grupėje. Nors ši aplinkybė neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu N. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ji taip pat neturėtų būti sumenkinama.Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų pagal OASys metodiką), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (ankstesnio elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 27 balai), nors statinių (nekintančių) balų suma yra tik 7, t. y. 11 balų šiuo metu yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu gali sumažinti. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniams veiksniai – turimi finansiniai įsipareigojimai (priteistas ieškinys teritorinei ligonių kasai), nuteistasis atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato, ne visuomet pasirenkami tinkami elgesio modeliai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra daug kartų skatintas, šiuo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus buvo pažeidęs įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles, ir nors iš jų tris kartus nuobaudos nebuvo skiriamos, vis tik tai rodo, kad nuteistasis tam tikrą laiką nuo bausmės pradžios nesielgė pavyzdingai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog N. B. šiuo metu jau neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios išvados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo, pateikė tokio savo sprendimo argumentus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akcentuotina, kad ši pažanga nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais, kadangi BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jis įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimą, buvo perkeltas į lengvąją grupę, yra skatinamas, daugiau nei dvejus metus nepažeidinėja vidaus režimo reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, taip pat į atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykį, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog N. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo N. B. skundas netenkinamas ir paliekama galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.