Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-51-154/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
2A-51-154/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė
Ieškovas
V. L., V. L. Mažeikių
Atsakovas
L. V., V. B., A. J. A.
Advokatai
Rita Lankutienė, Vidas Peikštenis
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-51-154/2010Teisėja N. Kiubienė Procesinio sprendimo kategorija(S)29.4.; 30.5.;121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2010 m. vasario 22 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,atsakovei L. V.,

atsakovų L. V., V. B., A. J. A. s., R. J., D. J., A. J. atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams L. V., V. B., A. J. A. s., D. J., R. J., A. J. dėl pažeistų valdymo teisių į žemę.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. L. Mažeikių rajono apylinkės teismo savo ieškiniu prašė:

1) atnaujinti ieškinio senaties terminą, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių į žemės valdymą;

2) panaikinti 2006-03-30 rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,6400 ha žemės plotas);

3) panaikinti 2006-03-30 rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,1200 ha žemės plotas);

4) panaikinti 2006-03-30 rentos sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (0,3000 ha žemės plotas);

5) panaikinti 2006-03-30 rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9200 ha žemės plotas);

6) panaikinti 2005-06-28 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1996-11-20 Dovanojimo sutarti registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1,5200 ha žemės plotas);

7) priteisti teisę į ½ dalį (0.1500 ha) nekilnojamojo turto - žemės sklypo, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant šį plotą žemės sklype, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

8) priteisti teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto - žemės sklypo, 1,1200 ha ploto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

9) priteisti teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto - žemės sklypo, 1,6400 ha ploto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

10) priteisti teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto - žemės sklypo, 0,9200 ha ploto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

11) priteisti teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto - žemės sklypo, 1,5200 ha ploto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

12) priteisti teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto - miškų ūkio paskirties žemės sklypą, 0,4200 ha ploto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

13) priteisti teisę į ½ dalį nekilnojamojo turto - miškų ūkio paskirties žemės sklypą, 7,4100 ha ploto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

14) panaikinant Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2008-06-25 liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-06-25 Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė V. L. ieškinyje nurodė, jog 2006-04-28 gavusi iš Mažeikių rajono Žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad jos dabar jau mirusi sesuo A. J. J. 1991-10-08 pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelių B. U. ir L. U. 11,96 ha žemės (duomenys neskelbtini). Prašymuose sesuo nenurodė, kad yra dar vienas teisėtas pretendentas, t.y. ji (ieškovė), turinti įstatymų numatytą teisę pretenduoti į minėtą žemę. Sesuo 1996-11-20 d. sutartimi perleido tariamai jai priklausančią nuosavybės teisę į 1,5200 ha žemės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo sūnui V. B.. Teisės į nurodyto žemės sklypo nuosavybė pagal Piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą taip pat turėjo būti atkurtos per pusę jai ir dabar jau mirusiajai A. J. J.. Sesuo nepagrįstai įgijusi jai ir jos sūnui nepriklausančio turto dalį pasistengė, kad atstatytos teisės į turtą jai nebepriklausytų. Sesuo, kartodama, kad nėra jokios galimybės įrodyti ir atkurti nuosavybę į senelių žemę, apgavo ieškovę. (duomenys neskelbtini) mirus A. J. J. paliko galioti Rentos iki gyvos galvos 2006-03-30 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvusi akivaizdžiai apgauta, nes sesuo teigė, kad nuosavybės teisių į žemę atstatyti neįmanoma, nes nėra archyvuose išlikusių dokumentų. Mano, kad A. J. J. Telšių apskrities administracijos valdytojo administracijai pateikė neteisingą informaciją, pagal kurią jai buvo sugrąžintos nuosavybės teisės į jų abiejų tėvams priklausančią žemę.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog jų motina ir sutuoktinė A. J. J., viena priėmusi po tėvų mirties likusį palikimą, įgijo teisę į visą savo tėvų turtą, į kokį jie būtų turėję teisę gyvi būdami, tame tarpe ir į senelių turėtą žemę.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu V. L. ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, jog A. J. J. yra teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių žemės savininkų, jos senelių, B. U. ir L. U. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl administracinių aktų, kuriais atkurta nuosavybė, teisėtumo teismui abejonių nekyla, jų neginčija ir pati ieškovė V. L.. Pažymėjo, kad LR CK 4.23 str. 2 d. nustato, jog teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teise, taip pat daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Nurodė, jog okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nebuvo atkuriami, nes nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių teisės buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Pažymėjo, kad tiek atsakovų motina ir sutuoktinė A. J. J., tiek ieškovė V. L. teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo. Nurodė, jog LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų pateikusi įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nustatytos formos prašymą atkurti nuosavybės teises į senelių valdytą žemę, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų ir apie tai, jog buvo pateikusi reikalingus dokumentus institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėjo, kad tokį prašymą, giminystės ryšį įrodančius dokumentus ir archyvo pažymas 1991m. spalio 8 d. pateikė atsakovų motina ir sutuoktinė A. J. J.. Teismas nenustatė, kad A. J. J. nesąžiningai užvaldė nuosavybės teisių atkūrimo procese jos senelių iki žemės nacionalizavimo valdytus žemės sklypus. Konstatavo, kad byloje nėra pagrindo nustatyti L. V. nesąžiningumo. Todėl sudaryti rentos iki gyvos galvos, dovanojimo sandoriai, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai negali būti pripažinti negaliojančiais.

Nurodė, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas ir ar ieškovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, galima tik nustačius, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir kada šis terminas pasibaigė. Kadangi ieškovė nekonkretizavo kokį terminą ji praleido, nenurodė jokių ieškinio termino praleidimo svarbių priežasčių, todėl ieškovės reikalavimą atnaujinti ieškinio senaties terminą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. prašo:

1. Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti visiškai:

1.1 Panaikinti 2006-03-30 rentos sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, pagal kurią A.J. J. perleido L. V. nuosavybės teises į 1,64ha (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1,12 ha (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,30 ha (reg.Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus;

1.2. Panaikinti 1996-11-20 dovanojimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią A.J. J. perleido V. B. savo teisę atkurti B. U. 1,52 ha žemės nuosavybės teises;

1.3. Panaikinti 2005-06-28 dovanojimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią V. B. perleido L. V. nuosavybės teises į 1,52 ha žemės sklypą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini));

1.4. Panaikinti 2008-06-20 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. J., R. J. ir V. B. pagal įstatymą paveldėjo iš (duomenys neskelbtini) mirusios A.J. J. po 1/5 dalį 7,41 ha žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,42 ha žemės sklypo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini));

2. priteisti V. L. nuosavybės teises į ½ dalį:

2.1. 0.30 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v., grąžinant šią žemę sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v.;

2.2. 1,12 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v.;

2.3. 1,64 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v.;

2.4. 1,52 ha žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v.;

2.5. 0,42 ha žemės (miško) sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v.;

2.6. 7,41 ha žemės (miško) sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k.v.;

Apeliantė taip pat prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstaty­mo tvarkos ir sąlygų“ 11 str. 2 d. reikalavo, kad piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisės atstatymą, savo prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo nurodytų ir kitus pareiškėjui žinomus piliečius, turinčius teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą. Tačiau iš byloje esančių A. J. J. pasirašytų 1991-10-08 prašymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių į senelių B. U. ir L. U. turėtą iki nacionalizacijos žemę atkūrimo matyti, kad šio įstatymo reikalavimo nebuvo laikytasi. A.J. J. savo prašymuose dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžini­mo sąmoningai nenurodė ieškovės kaip pretendentės į senelių žemės valdymo teisių atkūrimą, įrodo ir jos procesiniai dokumentai prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose ji teigė, jog neturėjo ieškovės nurodyti kaip pretendentės, kadangi A.J. J. yra vienintelė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo K. B., kuris buvo senelių žemės paveldėtojas pagal B. U. testamentą, turto paveldėtoja. Tokios pat nuostatos ji laikėsi ir minėtos bylos nagrinėjimo teisme metu, aiškindama: „Aš galvo­jau, kad tėvelį „nukaršinau‘ ir viskas priklauso man. Kai tvarkiau dokumentus, važiavau į archyvą“.

2. Nurodo, kad teismas, jeigu būtų laikęsis LR CPK 185 str. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, būtų turėjęs pakan­kamą pagrindą pripažinti, kad nesąžiningas nuosavybės teisių į žemę įgijimas ir teisės įgyti žemės nuosavybę perleidimas trečiajam asmeniui bei vėliau sekęs šio asmens nuosavybės teisių į žemę įgijimas iš esmės nesilaikant įstatymo reikalavimo yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos įpėdinės valdymo teisę į 1/2 dalį A. J. J. ir V. B. užvaldyto ieškovės senelių B. U. ir L. U. žemės. Taip pat teismas privalėjo pripažinti, kad tiek A. J. J. sandoris su sūnumi V. B. dėl teisės atkurti dalį ieškovės senelių žemės nuosavybės teisių, tiek ir kiti sandoriai - V. B. su L. V. dovanojimo ir A. J. J. su L. V. rentos sutartys - yra neteisėtos, nes buvo nesąžiningai sudaryti tarp artimų giminaičių dėl neteisėtai įgytos teisės į nekilnojamąjį turtą neatlygintino perlei­dimo ir dėl neteisėtai įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės neatlygintino perleidimo, nors šių sandorių nebuvo privaloma sudaryti, o jų sudarymas pažeidė ieškovės valdymo teises (LR CK 6.66 str., 6.67 str. 1 p.).

3. Nurodo, kad teismo sprendimu turėjo būti konstatuota ir tai, kad neteisėtai įgytas nuo­savybėn turtas negalėjo būti paveldėtas ir tuo taipogi buvo pažeista ieškovės valdymo teisė (LR CK 4.23 str. 3 d. ir 4.26 str. 4 d.), teismo turėjo būti pripažinta, kad ieškovei nuosavybės teise taip pat pri­klauso 1/2 dalis visos ginčo žemės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad A. J. J. valdymo teisė į ginčijamus žemės sklypus atsirado teisės aktų - Telšių apskrities viršininko sprendimų bei įsakymų pagrindu. Jeigu daryti prielaidą, jog šie teisės aktai priimti neteisėtai, tai tokie teisės aktai turėtų būti ginčijami. Tačiau toks ginčas turėtų būti paduodamas Administraciniam teismui, kur būtų sprendžiamas ir ieškinio senaties taikymo klausimas.

2. Nurodo, kad apeliantės sesuo A.J. J. turėjo teisę nurodyti save kaip vienintelę pretendentę pareiškime žemėtvarkai, kadangi jos sesuo, t.y. apeliantė V. L., nuo tėvo K. B. buvusio turto paveldėjimo buvo atsisakiusi, sutikdama, kad A.J. J. paveldėtų tą turtą.

3. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikant ir aiškinant nuosavybės teisės atkūrimo klausimus, buvo suformuluota taisyklė, kad pretenduojančiam atkurti nuosavybės teises asmeniui tenkanti išlikusio nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus buvusio savininko įstatyminius įpėdinius, nurodytus LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d., o tik į tuos, kurie nustatytais terminais ir tinkamai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Panašiai minėto įstatymo nuostatos buvo aiškinamos ir kitose bylose, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą bei aiškiai motyvuotą sprendimą.

Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymuose nustatytų teisių įgijimo

Byloje buvo nustatyta, kad A. J. J., siekdama atkurti nuosavybės teises į jos senelių B. U. ir L. U. nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtą žemę -7 ha bei 4,96 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 1991 m. spalio 8 d. padavė Mažeikių r. Tirkšlių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymus atkurti jai nuosavybės teises į šią žemę, pateikė nuosavybę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (t.1, b.l. 22-23).

A.J. J. pateiktų dokumentų pagrindu Telšių apskrities valdytojo 1996 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (3,06 ha) bei 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (7.38 ha) A. J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos seneliams priklausiusio nekilnojamojo turto dalį – 10,44 ha žemės (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 26, 27). 1997-12-12 Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio žemės nuosavybės teisės pripažinimo susigrąžinant žemę, žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini)“, A. J. J. 3,06 ha suteikti privačiam ūkiui steigti (prijungtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 110). 1998-09-14 Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės suteikimo naudotis susigrąžinantiems žemę, žemės (miškų) ūkio veiklai (duomenys neskelbtini)“, A. J. J. 7,41 ha ir 0,42 ha žemės suteikti privačiam ūkiui steigti (prijungtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 110).

1996 m. lapkričio 20 d. notarine sutartimi A. J. J. perleido savo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą į 1,52 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savo sūnui V. B. (t.1, b.l. 52). 2001m. spalio 18 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. prašymu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,52 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 1,52 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53,54). 2001-10-22 Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško ir vandens telkinių suteikimo naudotis asmenims atkuriantiems nuosavybės teises (duomenys neskelbtini)“, V. B. perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam vienas asmeninio naudojimo žemės sklypas bendro 1,52 ha ploto (duomenys neskelbtini) (prijungtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 112).

2005 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartimi V. B. perleido seseriai L. V. 1,52 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 40-41).

2006 m. kovo 30d. notarine rentos iki gyvos galvos sutartimi A. J. J. ir A. J. perleido gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat 1,64 ha, 1,12 ha, 0,92 ha ir 0,30 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), savo dukrai L. V. (prijungtos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 118-120).

(duomenys neskelbtini)mirus A. J. J., pagal 2008-06-20 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) 7,41 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą ir 0,42 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą po 1/5 dalį paveldėjo atsakovai- velionės sutuoktinis A. J. ir velionės sūnūs V. B., D. J. ir A. J., o pagal 2008-06-25 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą (notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/5 dalį paveldėjo atsakovas R. J.. Velionės dukra L. V. paveldėjimo atsisakė.

A. J. J. ir visų atsakovų vardu įgytas nekilnojamas turtas ir daiktinės teisės į jį įstatymo nustatytu laiku ir tvarka buvo įregistruotos VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filiale, ir šie dokumentai pateikti byloje.

Byloje pareikštas ieškinys iš esmės grindžiamas tomis aplinkybėmis, kad atsakovų L. V., V. B., D. J., A. J. ir R. J. motina ir A. J. sutuoktinė A. J. J., žinodama, kad ji ne viena turi teisę pretenduoti į iki žemės nacionalizavimo priklausiusių jos ir ieškovės V. L. seneliams žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimą, suklaidino žemės atstatymo klausimus sprendžiančias tarnybas, nuslėpė informaciją apie kitą pretendentę, t. y. apie ieškovę, ir viena neteisėtai užvaldė žemės sklypus, į kuriuos jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tokiais veiksmais ji, neva, pažeidė ieškovės žemės sklypų valdymo teises. Ieškovė žemės sklypų, į kuriuos A. J. J. ir V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perleidimo sutartis ir paveldėjimą ginčija tuo pagrindu, kad A.J. J., neva, veikdama nesąžiningai, atsiradus nesąžiningam valdymui, negalėjo perleisti minėtus žemės sklypus, o tuo pačiu šių sklypų negalėjo paveldėti ir A. J. J. įpėdiniai, t.y. sūnūs bei sutuoktinis.

Tai, kad ieškovės sesuo A. J. J. savo 1991 m. spalio 8 d. prašymuose atkurti nuosavybės teises į senelių L. U. ir B. U. žemę nenurodė ieškovės V. L. kaip galimos pretendentės, savaime nepanaikina A.J. J. nuosavybės ir nesukuria nuosavybės V. L.. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmos instancijos teismas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas vyko ir vyksta specialiai šiam procesui skirtų viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prašyme dėl nuosavybės teisių atstatymo (atkūrimo) nurodžius kitus pretendentus, pastariesiems nuosavybės teisės savaime neatsiranda. Nuosavybės teisės atkuriamos buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Tiek atsakovų motina ir sutuoktinė A. J. J., tiek ieškovė V. L., tokią teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo, tik A. J. J. įstatymų nustatytais terminais ir tvarka pasinaudojo šia teise ir ją įgyvendino, o ieškovė V. L. šia teise nepasinaudojo, jos neįgyvendino dėl savo neveikimo, nes byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovei įgyvendinti savo subjektines teises sukliudė neteisėti jos sesers A. J. J. ar kitų asmenų (tame tarpe atsakovų) veiksmai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 9 straipsnyje ir LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12, 13 punktuose nustatytą tvarką, nesant pateikto prašymo atstatyti nuosavybės teises į senelių valdytą žemę, nepateikus nuosavybės atsiradimo pagrindą patvirtinančių dokumentų. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų pateikusi įstatymo nustatyta tvarka ir terminu nustatytos formos prašymą atkurti nuosavybės teises į senelių valdytą žemę. Nepateikė ji įrodymų ir apie tai, jog buvo pateikusi reikalingus dokumentus institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkuriant nuosavybės teises pretendentams tenkanti nekilnojamojo turto dalis nustatoma atsižvelgiant ne į visus įstatyme išvardintus buvusio savininko teisių perėmėjus (asmenis, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, o tik į tuos, kurie įstatyme nustatyta tvarka ir terminais pareiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

Nuosavybės teisės į senelių turėtą žemę A. J. J. ir V. B. yra atkurtos aukščiau išvardintų Telšių apskrities viršininko administracijos aktų pagrindu, kurių ieškovė neginčijo. Vadinasi nuosavybės teisė į žemę ir mišką minėtiems asmenims buvo atkurta teisėtai. Nuosavybės teisės į atkurtą nekilnojamąjį turtą buvo užregistruotos viešame registre, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, be to, nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši.

Aptartų įstatymo nuostatų kontekste tai reiškia, kad ieškovė V. L. neįgijo subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą. Tokia teisminė praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-111/2009.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo

Ieškovė prašė pripažinti sandorius LR CK 6.66 ir 6.67 straipsnių pagrindu (t.1, b.l. 3), t.y. taikant actio Pauliana institutą, kuris skirtas ginti ir saugoti kreditorių teises. Tačiau tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, visų pirma turi būti konstatuota, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-105/2009). Kaip ir buvo nurodyta, ieškovė V. L. jokios reikalavimo teisės nebuvo įgijusi, todėl actio Pauliana institutas negali būti taikomas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad actio Pauliana instituto įgyvendinimui turi būti teisiškai reikšmingų aplinkybių visetas, kurio buvimo ieškovė neįrodė ir kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos išdėstytais motyvais.

Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas LR CPK 185 str. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė nebekėlė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo, todėl dėl to nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės V. L. apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės (apeliantės) V. L. priteistina atsakovei L. V., sumokėjusiai už advokato atstovavimo išlaidas (t.2, b.l. 64), 1500,- Lt advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 98 str.), kurios pripažintinos pagrįstomis ir protingomis, nes advokatė Rita Lankutienė atstovavo šešiems atsakovams, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje. Iš ieškovės pateikto mokėjimo kvito jos advokatui V.Peikšteniui matyti, kad atitinkamai sumokėta 2000,- litų (t.2, b.l. 63).

Iš ieškovės V. L. priteistina valstybei 4,95 Lt (t.2, b.l. 45) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės V. L. priteisti atsakovei L. V. 1500,- (tūkstantį penkis šimtus ) litų advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovės V. L. priteisti valstybei 4,95 (keturis litus 95 ct ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Jolanta BadaugienėLaisvė Aleknavičienė