Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Prano Šimkaus ir Jolantos Raščiuvienės,

dalyvaujant prokurorams Jūratei Mociškienei, Evaldui Šidlauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės J. M. ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. B. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, eidamas AB „(duomenys neskelbtini) “ filialo „G.“ statybos darbų vadovo pareigas ir pagal 2011 m. gruodžio 19 d. direktoriaus įsakymą Nr. 81 statybos objekte (duomenys neskelbtini) V. g. D., P. r., būdamas atsakingas už objekto statybos saugą ir sveikatos darbe kontrolę, pagal 2012 m. vasario 27 d. išduotą paskyrą-leidimą, atliekant statinio paprastąjį remontą – senos siurblinės rekonstrukciją, naudojant mobiliuosius pastolius, darbo vietoje – statybos objekte (duomenys neskelbtini) , V. g., D. k., P. r., netinkamai naudojo kolektyvines saugos priemones: t.y. neužtikrino, kad siurblinė būtų aptverta šulinio aptvarais, nenaudojo kitų lygiaverčių apsaugos priemonių, neįvertino būsimų darbų aukštyje rizikos ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-500 21 p. reikalavimus, numatančius, kad „šuliniai, šurfai ir ... turi būti uždengti dangčiais, skydais arba aptverti. Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio turi būti ne žemesni kaip 11,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones, 46 p. reikalavimus, numatančius kad „priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, .... Jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus nuo kritimo“; nepakankamai užtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę: t.y. 2012-02-27 išrašius paskyrą-leidimą ir V. B. pasirašytinai supažindinus su galimais pavojaus veiksniais ir priemonėmis nuo jų apsisaugoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje- leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, savalaikiai nenumatė ir neįgyvendino tinkamų kolektyvinių saugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo įkritimo į šulinį, prieš pradedant darbą ir darbo metu nepatikrino V. B. blaivumo, ir tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 2 p., reikalavimus, numatančius kad „... Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir jų įgyvendinimą“, 25 str. 3 p. reikalavimus, numatančius, kad „...Darbdaviui atstovaujantis asmuo, pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ..., diegia saugius darbo bei technologijos procesus“, 33 str. 1 d. reikalavimus, numatančius, kad „Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmones darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, duotais nurodymais“, AB „(duomenys neskelbtini) “ filialo „G.“ 2007 m. gegužės 14 d. statybos darbų vadovo,..., pareiginių nuostatų Nr. 21 19 p., 20.1 p. reikalavimus, numatančius, kad „statybos darbų vadovas ... užtikrina LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, LR darbo kodekso, poįstatyminių aktų ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų vykdymą: ..... imasi priemonių, kad ... darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“,

dėl to 2012 m. kovo 6 d., apie 12.30 val., statybos objekte (duomenys neskelbtini) , V. g., D. k., V. sen., P. r., įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu V. B., atlikdamas siurblinės šulinio rekonstrukcijos darbus, nukrito nuo mobilaus bokštelio į 8 metrų gylio šulinį ant betoninės dangos ir patyrė stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies nugarėlėje ir smakre, muštines žaizdas kairiame antakyje, ir apatinėje lūpoje, kraujosruvas kaktos ir abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose, apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžius, kaktikaulio skeveldrinį lūžį, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių skilčių sumušimą, besikomplikavusį į galvos smegenų pabrinkimą, ir nuo patirtų sužalojimų 2012 m. kovo 6 d. apie 12.30 val. mirė.

Iš Bendrosios tarnybos rašto matyti, kad skambutis dėl šio nelaimingo atsitikimo gautas 12,37 val. tai rodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu ( pietūs darbuotojams baigdavosi 12,30 val.), o M. G. dėl neaiškių priežasčių tuo metu buvo tik pakeliui į darbą ir akivaizdu, kad neužtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės, savalaikiai nepatikrino V. B. blaivumo, saugos priemonių turėjimo, dėl ko įvyko aptariamas įvykis. Be to, iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad darbus po pietų buvo pradėjęs dirbti ne tik žuvusysis, bet visi buvę objekte, todėl išteisintojo parodymai apie tai, kad jis draudė darbuotojams dirbti po pietų be jo žinios, turėtų būti vertintini kritiškai. Byloje apklaustų liudytojų parodymai paneigia ir išteisintojo versiją, kad jam išvykstant iš objekto, jis matė, kaip jo nurodymu šulinys buvo uždengiamas, nes iš nustatytų aplinkybių matyti, kad išteisintasis iš objekto išvyko apie 11 val., ir šulinio uždengimo metu nedalyvavo, šio veiksmo nekontroliavo.

Apibendrinat prokurorė nurodo, kad byloje pakankamai duomenų, kad M. G. nesiėmė reikiamų priemonių darbų saugai užtikrinti, o jo padaryti pažeidimai sąlygojo kilusius padarinius – V. B. žūtį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusios ir civilinės ieškovės D. B. ir I. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti, priimti M. G. apkaltinamąjį nuosprendį, skirti jam bausmę pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir tenkinti jų civilinius ieškinius.

Nurodo, kad nesutinka su išvada kad M. G., kaip darbų vadovas, ėmėsi visų reikalingų priemonių darbų saugai ir nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių – V. B. mirties, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, kad V. B. turėjo reikalingas darbui aukštyje apsaugos priemones - apsauginius diržus, nes nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų, ar liudytojų parodymų, kad V. B. buvo išduotas apsaugos diržas. Be to, nei vienas liudytojas nepatvirtino matęs V. B. įvykio dieną pietų metu vartojant alkoholį ir, kad jis buvo neblaivus.

Aplinkybė, kad V. B. savavališkai išėjo dirbti po pietų pertraukos, nesulaukęs darbų vadovo rodo, kad jis buvo sąžiningas ir pareigingas darbuotojas, nes liudytojas T. V. parodė, kad išskirtinais atvejais darbuotojai pradėdavo darbus nesulaukę darbų vadovo. Be to, byloje nėra jokio dokumento, kad darbuotojai darbą pradeda tik esant darbų vadovui. O tai, kad darbuotojai po pietų pertraukos pradėjo dirbti be vadovo rodo, kad pastarasis nesilaiko reikalavimo būti laiku darbo vietoje po pietų pertraukos.

Visumą byloje esančių įrodymų patvirtina, kad darbuotojų saugumas darbo vietoje nebuvo užtikrintas. Šulinyje esantis mobilus bokštelis nestabilus, tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų darytų apžiūrint įvykio vietą, kuriose bokštelis pasviręs į duobės pusę. Be to, šulinys prie pat angos krašto nebuvo aptvertas stabiliu atitvaru ar atramomis, nors tai privalomai turėjo būti padaryta.

Teigia, kad liudytojo A. Š. parodymai byloje nėra nuoseklūs. Jis teigė, kad V. B. lipo ant stelažo, kad galėtų nusileisti į dugną glaistyti sienų, vėliau nurodė, kad V. B. montuodamas stelažo apsaugas ir sutvirtinimo elementus, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo stelažo į siurblinės šulinio dugną. Teisme jis jau teigė nematęs, kodėl ir kur ėjo V. B. po pietų pertraukos.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios prašo apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis, jo gynėjas ir civilinių atsakovų atstovai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami.

Pirmos instancijos teismas sprendimą išteisinti M. G. motyvavo tuo, kad nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti ir dėl paties žuvusiojo V. B. galimo neatsargumo, ir netinkamo elgesio nelaimingo atsitikimo metu, nes jis turėjo visas reikalingas darbui aukštyje apsaugos priemones (apsauginius diržus, šalmą), buvo instruktuotas ir mokėjo naudotis apsaugos priemonėmis, nelaimingo atsitikimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nuosprendyje padarytos išvados, kad M. G. buvo uždraudęs iki jam atvykstant į objektą tęsti darbus, tačiau V. B. šio nurodymo nevykdė ir darbus tęsė, o jei M. G. nurodymą jis būtų įvykdęs, nelaimingo atsitikimo nebūtų. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad byloje nėra M. G. parodymų, kad jis buvo davęs nurodymą darbininkams duobę uždengti ir pats matė, kad duobė uždengta, paneigiančių duomenų, o, be to, bet kokios priemonės darbų saugai užtikrinti, tinkamai uždengiant šulinį ir panašiai, negalėjo apsaugoti ir neapsaugojo V. B. nuo nelaimingo atsitikimo, nes jis žinojo, kur yra darbo objektas (šulinys), savo valia, nepaisydamas darbų vadovo draudimo, pašalino kliūtis į jį patekti ir į jį pateko. Teismas taip pat nurodė, kad dėl šulinio apsaugos, užtvėrimo tinkamumo ir galimos atsakomybės klausimas galėtų būti sprendžiamas tuo atveju, jei į jį būtų patekęs ir susižalojęs (žuvęs) pašalinis asmuo, nežinantis, kad toje vietoje yra šulinys, o V. B. šulinio buvimo vieta, gylis ir kt. buvo žinoma, jis turėjo tikslą į jį patekti ir pateko, todėl vienoks ar kitoks aptvėrimas nebūtų užkirtęs kelio nelaimingam atsitikimui.

Iš to padaryta išvada, kad M. G., kaip darbų vadovas, ėmėsi visų reikalingų priemonių darbų saugai užtikrinti ir nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių.

Ši išvada neatitinka byloje nustatytų pirmos instancijos teisme ištirtais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas).

Iš liudytojų T. V. ir A. Š. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, teismo medicinos specialisto išvados, Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, kad 2012 m., kovo 6 d., antradienį, į statybos objekte esančią šulinio šachtą įkrito ir dėl stipraus galvos sumušimo mirė V. B.. Apie šį įvykį Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta12.37 val. iš T. V. priklausančio telefono Nr. 867261437 (1 t. b.l. 54-58, 73-74, 86)

Šio nagrinėjamo įvykio metu M. G. ėjo AB „(duomenys neskelbtini) “ filialo „G." statybos darbų vadovo pareigas ir, sutinkamai su pareiginiais nuostatais, su kuriais pasirašytinai buvo supažindintas 2007-05-14, turėjo bendrą pareigą užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų vykdymą, imtis priemonių, kad darbo vietos, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus (1 t. b.l. 188-192).

Iš šioje byloje esančių dokumentų nuorašų taip pat matyti, kad 2011-12-15 užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir rangovas AB „(duomenys neskelbtini) “ filialas „G." sudarė statybos rangos sutartį Nr. 187, kuria „G.“ įsipareigojo statybos objekte (duomenys neskelbtini) , esančiame V. g., D., atlikti paprastą statinio remontą. Šios sutarties 5.2.4 punkte nurodyta, kad rangovas darbų atlikimo vietoje įsipareigojo ir užtikrinti saugų darbą (1 t. b.l. 203-205). 2011-12-19 AB „(duomenys neskelbtini) “ filialo „G." l.e. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu už šio objekto statybos saugos ir sveikatos darbe kontrolę asmeniu paskirtas M. G. (1 t. b.l. 196), kuriam 2008-07-21 buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas, suteikiantis teisę dirbti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu (1 t., b.l. 194-195), o 2010-04-20 buvo suteikta ypatingo statinio statybos bei techninės priežiūros vadovo kvalifikacija (1 t., b.l. 196). 2012-02-27 AB „(duomenys neskelbtini) filialo „G." vyriausiojo inžinieriaus K. K. darbų vadovui M. G. išduotoje paskyroje-leidime objekte (duomenys neskelbtini) , V. g., D. atlikti nuotėkų siurblinės rekonstrukciją numatytas rizikos veiksnys – kritimas į gylį ir nurodyta prieš darbų šiame objekte pradžią aptverti darbo zoną ir nuotėkų siurblinės šulinį, įlipant ir išlipant iš šulinio naudoti laipynes (1 t. b.l. 143-144). Taip pat M. G., kaip statybos darbų vadovas, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovu pasirašė 2012-02-27 aktą leidimą, kuriame M. G. taip pat nurodytas atsakingu už darbų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinių reikalavimų vykdymą šiame statybos objekte asmeniu (1 t., b.l. 141) .

Tokiu būdu byloje neginčijamai nustatyta, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini) , esančiame V. g., D. M. G. buvo perduota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje numatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, o M. G. turėjo reikiamą kvalifikaciją šias pareigas tinkamai vykdyti.

2012-02-27 AB „(duomenys neskelbtini) filialo „G." vyriausiojo inžinieriaus K. K. darbų vadovui M. G. išduotoje paskyroje-leidime objekte (duomenys neskelbtini) , V. g., D. atlikti nuotėkų siurblinės rekonstrukciją nurodyta, kad dirbti šiame objekte buvo paskirtas ir V. B. (1 t. b.l. 143-144) kuris, kaip matyti iš jo darbo sutarties, AB „(duomenys neskelbtini) filiale „G." įmonėje dirbo nuo 2000 metų (1 t. b.l. 124-127) ir, kaip matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir darbo grafikų (1 t., b.l. 130-131), 2012 m. kovo mėnesį tiek A. B., tiek ir kartu su juo dirbę T. V. ir A. Š., dirbo pirmadieniais- penktadieniais nuo 7.30 iki 16.30 val. su pietų pertraukta nuo 11.30 iki 12.30 val.

Šios aplinkybės rodo, kad V. B. žuvo darbo metu darbo vietoje.

Kartu su V. B. dirbęs A. Š. parodė, kad jis kartu su V. B. prieš eidami pietauti M. G. nurodymu, kad būtų saugu, kaip ir kiekvieną kartą po darbo ir prieš pietų pertrauką, t.y. prieš 11.30 val., šulinio angą uždengė statybinės tvoros segmentais, tačiau nepamena, ar ją uždengė visiškai. Kartu su A. Š. nelaimingo atsitikimo metu įvykio vietoje buvęs T. V. šio fakto nepatvirtino, nurodęs, kad nepamena, ar prieš pietų pertrauką, po kurios iškart įvyko šis nelaimingas atsitikimas, šulinio šachta buvo uždengta, ar kad bent matė, kad V. B. su A. Š. tai darė. Vieninteliai po nelaimingo atsitikimo iki atvykstant gelbėtojams įvykio vietoje buvę A. Š. ir T. V. parodė, kad V. B. į šulinį įkrito iš karto po pietų, kai T. V. užvedinėjo generatorių, o A. Š. pradėjo maišyti skiedinį. Nei po pietų iki įvykio, nei po įvykio iki atvykstant gelbėtojams, jie segmentų nei nuo šulinio šachtos, nei niekur kitur neėmė ir nematė, kad iki įvykio tai būtų daręs V. B.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, pirmos instancijos teisme apklaustų liudytojų, į įvykio vietą atvykusių gelbėjimo tarnybos darbuotojų A. J., D. Š., V. R., R. S. parodymų matyti, šulinio šachta tuo metu, kai ten buvo rastas įkritusio V. B. lavonas, niekaip aptverta ar uždengta nebuvo, priėjimas prie jos buvo laisvas. Šiais šių liudytojų, kurie yra visiškai nešališki, parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes juos patvirtina vien faktas, kad į šulinio šachtą buvo įkritęs V. B., o tai padaryti, esant jai uždengtai, būtų neįmanoma, ir tuo pačiu paneigia liudytojo A. Š. parodymus, kad jis matė, kaip atvykę gelbėtojai ėmė nuo šachtos angos segmentus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialisto išvadomis apie tai, kad V. B. lavono kraujyje buvo rasta 5,35, o šlapime – 2,74 promilės alkoholio, kas rodo, jog nelaimingo atsitikimo metu V. B. buvo labai girtas, tuo pačiu neturi jokio pagrindo išvadai, kad jis vienas, būdamas tokios būklės, prieš įkrisdamas į šulinio šachtą, būtų fiziškai pajėgęs nuo šulinio angos nuimti tvoros segmentus, kurie, kaip apeliacinės instancijos teisme parodė M. G., yra 2 metrų aukščio ir 3 ar 3,5 metrų ilgio. Pastarąją išvadą patvirtina faktas, kad nei byloje esančiame įvykio vietos apžiūros protokole, nei nuotraukose, esančiose prie jo, nėra užfiksuota arti šulinio šachtos jokių tvoros segmentų, kurias galėjo būti uždengta šachta.

Tokiu būdu, išanalizuotų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad V. B. įkritimo į šulinio šachtą metu ji nebuvo uždengta taip, kad apsaugotų darbuotoją nuo įkritimo į ją.

Kita vertus aplinkybė – buvo ar nebuvo šulinio šachta uždengta ir kaip tai buvo padaryta pietų pertraukos metu, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant M. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes, kaip matyti tiek iš paties M. G., tiek iš liudytojų A. Š. ir T. V. parodymų, tvoros segmentais šulinio šachta M. G. nurodymu buvo uždengiama tik ne darbo metu – prieš pietų pertrauką ir pasibaigus darbo dienai, tačiau jokių įrodymų, kad toks apsaugos nuo įkritimo į šulinio šachtą būdas buvo naudojamas darbo metu, nėra, kaip nėra jokių įrodymų, jog šiame objekte darbuotojų darbo metu iš viso buvo naudojamos kokios nors teisės aktuose numatytos kolektyvinės darbuotojų apsaugos nuo įkritimo į šulinio šachtą priemonės.

Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančių nuotraukų taip pat matyti, kad jokių kliūčių, apsaugančių dirbančius šiame objekte asmenis nuo įkritimo į šulinio šachtą įrengta nebuvo, nors darbai šiame objekte buvo atliekami nuo 2012 m. vasario 27 d. Statybvietės teritoriją juosianti metalinė tvora, kuri, kaip apeliacinės instancijos teisme parodė M. G., buvo 4-5 metrų atstumu nuo šulinio krašto ir akivaizdu, kad jos funkcija buvo apsaugoti statybvietės teritoriją nuo pašalinių asmenų patekimo į ją, o darbuotojai turėjo dirbti šios aptvertos teritorijos viduje esančioje šulinio šachtoje ir tam, jog ten patektų, privalėjo prieiti prie pat šulinio krašto, kuris nebuvo aptvertas taip, kaip numatyta Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-500 21 punkte – ne žemesniu kaip 1,1 m aukščio, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu aptvaru, arba kitomis lygiavertėmis šiai apsaugos priemonėmis.

Byloje nėra paneigti M. G. parodymai, kad šulinio kraštas iki nagrinėjamo įvykio buvo aptvertas „Stop“ juosta, tačiau tokio aptvėrimo jokiu būdu negalima laikyti lygiaverte Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-500 21 punkte nurodyta apsaugos priemone, nes akivaizdu, kad polietileninė juosta apsaugoti nuo įkritimo į šulinį negali.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose prie jo taip pat užfiksuota, kad šulinio šachtoje buvo sumontuoti apie 9 metrų aukščio pastoliai, kurie pagal M. G., A. Š. ir T. V. parodymus, buvo skirti nusileisti į šulinį. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad pastolių viršutinė aikštelė buvo žemiau šulinio krašto, ji aptverta nebuvo.

Įvykio metu įvykio vietoje buvę A. Š. ir T. V. parodė paties V. B. kritimo į šulinį momento nematė, į tą vietą atsisuko tik išgirdę sujudėjusio stelažo garsą, kai V. B. jau buvo praradęs pusiausvyrą ir krito žemyn, todėl nėra galimybės nustatyti, ar V. B. į šulinio šachtą įkrito nuo jos krašto, ar nuo viršutinės stelažo aikštelės. Tačiau tuo atveju, jei V. B. krito dėl to, kad pusiausvyrą prarado jau būdamas užlipęs ant pastolių, nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, jeigu šis stelažas, t.y. aukštesnė kaip 1,3 m darbo vietai paaukštinti skirta priemonė, būtų buvęs stabilus būtų turėjęs privalomus aptvarus, apsaugančius darbuotojus nuo kritimo, kaip tai numatyta Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-500 46 punkte.

Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju šiame statybos objekte dirbusių darbuotojų darbo vieta ir aplinka neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, ji nebuvo įrengta taip, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų ir pavojingų rizikos veiksnių.

Šiame statybos objekte nebuvo imamasi elementarių priemonių apsaugoti darbuotojus nuo įkritimo į šulinio šachtą, o, jei M. G. būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, numatytas jo kaip statybos darbų vadovo pareiginių nuostatų 19 ir 20.1 punktuose ir būtų ėmęsis priemonių, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtų naudojęs Saugos ir sveikatos statyboje taisyklių DT-500 21 ir 46 punktuose nurodytas kolektyvines saugos priemones ir taip sudaręs V. B. saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, šio nelaimingo atsitikimo būtų išvengta, todėl tarp M. G. veiksmų ir V. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

M. G. parodymai, kad viena iš nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo tai, kad V. B. nenaudojo diržo, galėjusio apsaugoti jį nuo įkritimo į šachtą, kurį jis privalėjo naudoti atmetami, nes jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui. Pirmiausia, byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. ši individualios apsaugos priemonė darbdavio apskritai buvo išduota, todėl jis jos naudoti negalėjo, nes jos neturėjo, o, be to, kaip matyti iš nuotraukų prie įvykio vietos apžiūros protokolo, prie šulinio angos nebuvo jokių įrenginių, prie kurių tokie saugos diržai galėjo būti tvirtinami, tokios vietos nėra nurodytos ir statybvietės organizacinėje schemoje (1 t. b.l. 142), o diržų tvirtinimo vietos nurodytos tik pastolių montavimo schemoje (prie stelažo, žemiau viršutinės aikštelės) (1 t. b.l. 109). Iš to akivaizdu, kad saugos diržais darbuotojai turėjo galimybę pradėti naudotis tik praėję pavojingą zoną – šulinio šachtos kraštą ir patekę ant šulinyje esančių pastolių, bei nulipę nuo viršutinės aikštelės į apačią.

M. G. dar vieną nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo priežastį nurodė tai, kad V. B. pradėjo dirbti nepaisydamas jo draudimo po pietų pertraukos pradėti dirbti iki jis (M. G.) atvyks į šį statybos objektą, tačiau nagrinėjamas nelaimingas atsitikimas įvyko ne V. B. dirbant, bet tik einant į savo darbo vietą, o kiti objekte dirbę asmenys tuo metu jau buvo pradėję dirbti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. B., net ir jei M. G. minėtas nurodymas ir buvo, jį pažeidė. Taip pat, atsižvelgiant į V. B. darbo sutartyje (1 t. b.l. 124) numatytą sąlygą, kad jam mokamas ne tik valandinis atlyginimas, bet ir paskatinimas ir darbo indėlio koeficientą, nurodymas darbo laiku nedirbti būtų akivaizdžiai neteisėtas. O be to, M. G. viso proceso metu teigė, kad siurblinės rekonstrukcijos objekte buvo imtasi visų darbų saugą užtikrinančių priemonių, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad šiame objekte buvo dirbama ne pirmą dieną, nėra pagrindo išvadai, kad M. G. draudė be jo pradėti darbus po pietų dėl to, kad ketino imtis kolektyvinių saugos priemonių įgyvendinimo, nes tą jis privalėjo padaryti iki pradedant darbus šiame statybos objekte, kaip tai yra numatyta tiek paskyroje leidime, tiek akte leidime.

Taip pat teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad V. B. mirtis nėra nelaimingas atsitikimas darbe ir kad M. G., kaip darbdavio atstovas nėra už tai atsakingas, nes šis nelaimingas atsitikimas anot M. G. įvyko ne darbo, o pietų pertraukos metu – iki 12.30 val., nes, kaip parodė A. Š. ir T. V., iš karto po įvykio jie skambino pagalbos telefonu, o, kaip jau buvo nurodyta, Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį buvo pranešta12.37 val. iš T. V. priklausančio telefono. Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvykimo apskaitos kortelės (3 t. b.l. 164,170), šioms tarnyboms apie įvykį buvo pranešta 12.40 ir 12.41 val., o be to, A. Š. ir T. V. tuo metu jau buvo pradėję dirbti. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad nagrinėjamas įvykis įvyko jau po pietų pertraukos, t.y. darbo metu.

Byloje surinktų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta ir aplinkybė, kad nelaimingo atsitikimo metu V. B. buvo labai girtas, kaip minėta, jo lavono kraujyje buvo rasta 5,35, o šlapime – 2,74 promilės alkoholio. Šis faktas neabejotinai nustatytas ištyrus V. B. lavono kraują bei šlapimą, kuriuos paėmė teismo medicinos specialistas, o faktas, kad dėl alkoholio buvo tirtas būtent V. B. kraujas, neginčytinai nustatytas DNR specialisto išvada ir šiais tyrimais nėra jokio pagrindo abejoti. Šios aplinkybės rodo, kad V. B. akivaizdžiai pažeidė darbo drausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kaip jau nurodyta aukščiau, kad nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo kilimą neabejotinai lėmė elementarių priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio statybos objekte, nenaudojimas ir tokiomis sąlygomis nukristi į šulinio šachtą ir susižaloti ar žūti galėjo ir visiškai blaivas žmogus, todėl, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. B. girtumas nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t.y. ši aplinkybė nelėmė pasekmių atsiradimo, nors įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo neabejotinai, nes akivaizdu, kad asmuo, būdamas tokioje būklėje, negali nei logiškai mąstyti ir vertinti konkrečios situacijos, nei koordinuoti savo judesius ir pavojingoje sveikatai bei gyvybei zonoje, kurioje neįrengtos apsaugos priemonės, elgtis ypatingai atsargiai.

Šioje vietoje taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad būtent darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, o darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos.

Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad M. G. eidamas AB „(duomenys neskelbtini) “ filialo „G.“ statybos darbų vadovo pareigas ir pagal 2011 m. gruodžio 19 d. direktoriaus įsakymą Nr. 81 būdamas atsakingas už saugą ir sveikatos darbe kontrolę statybos objekte (duomenys neskelbtini) V. g. D., Panevėžio r., pagal 2012 m. vasario 27 d. išduotą paskyrą-leidimą atliekant statinio paprastąjį remontą – senos siurblinės rekonstrukciją naudojant mobiliuosius pastolius, šioje darbo vietoje nepakankamai užtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę: t.y. 2012-02-27 išrašius paskyrą-leidimą ir V. B. pasirašytinai supažindinus su galimais pavojaus veiksniais ir priemonėmis nuo jų apsisaugoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje- leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, savalaikiai nenumatė ir neįgyvendino tinkamų kolektyvinių saugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo įkritimo į šulinį, ir tuo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 3 punkto reikalavimą, kad „...Darbdaviui atstovaujantis asmuo, pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ..., diegia saugius darbo bei technologijos procesus“, , AB „(duomenys neskelbtini) “ filialo „G.“ 2007 m. gegužės 14 d. statybos darbų vadovo,..., pareiginių nuostatų Nr. 21 19 ir 20.1 punktų reikalavimus, numatančius, kad „statybos darbų vadovas ... užtikrina LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, LR darbo kodekso, poįstatyminių aktų ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų vykdymą: ..... imasi priemonių, kad ... darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“, bei netinkamai naudojo kolektyvines saugos priemones: neužtikrino, kad siurblinė būtų aptverta šulinio aptvarais, nenaudojo kitų lygiaverčių apsaugos priemonių, neįvertino būsimų darbų aukštyje rizikos ir tuo pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 21 punkto numatančio, kad „šuliniai, šurfai ir ... turi būti uždengti dangčiais, skydais arba aptverti. Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones, bei 46 punkto reikalavimus, numatančio kad „priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, .... jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus nuo kritimo“ reikalavimus;

dėl to 2012 m. kovo 6 d., apie 12.30 val., statybos objekte (duomenys neskelbtini) , V. g., D. k., V. sen., Panevėžio r., įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu V. B., atlikdamas siurblinės šulinio rekonstrukcijos darbus, nukrito nuo mobilaus bokštelio į 8 metrų gylio šulinį ant betoninės dangos ir patyrė stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies nugarėlėje ir smakre, muštines žaizdas kairiame antakyje, ir apatinėje lūpoje, kraujosruvas kaktos ir abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose, apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžius, kaktikaulio skeveldrinį lūžį, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių skilčių sumušimą, besikomplikavusį į galvos smegenų pabrinkimą, ir nuo patirtų sužalojimų 2012 m. kovo 6 d. apie 12.30 val. mirė.

M. G. taip pat buvo kaltinamas pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2 punkto reikalavimus, numatančius kad „... nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir jų įgyvendinimą“, nes prieš pradedant darbą ir darbo metu nepatikrino V. B. blaivumo. Ši kaltinimo dalis nepagrįsta, kadangi, nepaneigta, jog V. B. alkoholį vartojo pietų pertraukos metu, byloje jokių duomenų, jog jis neblaivus būtų buvęs iki M. G. išvykstant iš statybos objekto prieš pietus, nėra, nelaimingas atsitikimas įvyko iš karto po pietų pertraukos, kai M. G. į statybos objektą dar nebuvo atvykęs, todėl jis V. B. neblaivumo nustatyti ir į jį reaguoti negalėjo, t.y. dėl girtumo nenustatymo V. B. nėra M. G. kaltės. Be to, kaip minėta, V. B. girtumas nėra nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo priežastis. Dėl paminėtų priežasčių ši aplinkybė iš kaltinimo M. G. šalinama.

Taip pat nepagrįstai M. G. buvo kaltinamas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimų, numatančių, kad „kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmones darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, duotais nurodymais“, nes šis straipsnis yra įstatymo II skirsnyje, reglamentuojančiame darbuotojo pareigas ir teises, o nagrinėjamu atveju M. G. yra darbdavio atstovas, todėl jam ši įstatymo nuostata netaikytina.

Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad M. G., būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu vykdyti teisės aktuose numatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, šias savo pareigas atliko netinkamai ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu darbo vietoje žuvo žmogus. Tokia M. G. veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl jis baustinas.

Skiriant M. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į tai, kad M. G. padarytas nusikaltimas yra neatsargus – byloje nėra jokių įrodymų, kad M. G. teisės aktus darbo saugos srityje nagrinėjamu atveju pažeidė siekdamas ar norėdamas V. B. mirties ar sąmoningai leisdamas tokios pasekmėms atsirasti, todėl, atsižvelgiant į M. G. kvalifikaciją bei nustatytų teisės aktų darbų saugos srityje pažeidimų akivaizdumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju jis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t.y. kad M. G., numatydamas, kad dėl jo neteisėto neveikimo gali atsirasti BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai jų ne tik nesiekė ir nenorėjo, bei lengvabūdiškai tikėjosi neigiamų padarinių išvengti. Taip pat teismas, spręsdamas bausmės skyrimo M. G. klausimą, atsižvelgia į tai, kad dėl jo nusikalstamo pasitikėjimo atsirado itin sunkūs, neatitaisomi padariniai – žuvo žmogus, bei tuo pačiu atsižvelgia ir į tai, kad žūties metu V. B. buvo labai girtas ir nėra jokio pagrindo manyti, kad tokia žuvusiojo būsena, o kartu ir elgesys būnant tokioje būsenoje, neturėjo įtakos pasekmėms atsirasti, tačiau kolegija tokios žuvusiojo būsenos nepripažįsta M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes šiuo atveju tai neturėjo jokios įtakos priežasčių, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas atsiradimui – V. B. girtumas niekaip neįtakojo to, kad M. G. pažeidė teisės aktus darbo saugos srityje. Atsižvelgiama taip pat į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, kad jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai ir, sutinkamai su BK 55 straipsnio nuostata M. G. skiriama BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu artima BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Nukentėjusiosios D. B., I. B. ir J. B. byloje M. G. ir darbdaviui AB „(duomenys neskelbtini) “ filialui „G.“ yra pareiškusios civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti – kiekviena po 100 000 litų (28962 eurų) sumai, atsiradusiai dėl V. B. mirties. Be to, D. B. iš civilinių atsakovų reikalauja priteisti 10394 litus (3010,31 eurų) turtinės žalos atlyginimo – 2482 litus ( 718,84 eurus) už gedulingus pietus po V. B. laidotuvių, 6000 litų (1737,72 eurus) už paminklą ir kapavietės sutvarkymą ir 1912 litų (553,75 eurus) mirusiojo paminėjimo po mirties metinių išlaidas.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.

Įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 6.263 straipsnio 3 dalis) nustato nukentėjusio nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės ( CK 6.264 straipsnis), įskaitant ir neturtinę žalą.

Šioje byloje nustatant asmenį, atsakingą už nagrinėjamu nusikaltimu padarytą žalą vadovaujamasi aukščiau nurodytais įstatymais ir kolegija konstatuoja, kad žalą šiuo atveju privalo atlyginti M. G. darbdavys - AB „(duomenys neskelbtini) “ filialas „G.“.

Byloje yra duomenys apie tai, kad M. G. darbdavys nagrinėjamo įvykio metu turėjo galiojančią civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialu Darbdavio civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse ((duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ) Nr. 051 nurodytomis sąlygomis. Šių taisyklių (3 t. b.l. 108-111) 4.1.2 punkte yra nurodyta, kad „jeigu darbdavio civilinės atsakomybės sutartyje nėra aiškiai nustatyta kitaip, draudžiamais įvykiais nelaikomi atvejai, kai reikalaujama atlyginti žalą, kuri buvo padaryta ar atsirado nukentėjusiajam asmeniui dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio....“ Byloje nėra duomenų, kad toks įvykis sutartyje tarp V. G. darbdavio ir draudimo įmonės būtų numatytas kaip draudžiamasis, o, kaip nurodyta šiame nuosprendyje aukščiau, kolegija padarė išvadą, kad V. B. girtumas turėjo įtakos nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo pasekmėms, todėl sutinkamai su CK 6.254 straipsniu draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas šiuo atveju nėra tinkamas civilinis atsakovas ir nukentėjusiųjų civilinius ieškinius privalo atlyginti V. G. darbdavys - AB „(duomenys neskelbtini) “ filialas „G.“.

D. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai įrodytas ir pagrįstas dalyje dėl išlaidų už gedulingus pietus po V. B. laidotuvių bei už paminklą ir kapavietės sutvarkymą – šios išlaidos yra realios, pagrįstos įrodymais, būtinos pagal susiklosčiusias tradicijas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas, mažinant jį Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos skyriaus išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos dydžiu (1040 litų, t.y. 301,20 eurų) (3 t. b.l. 37). Tuo tarpu svečių maitinimo išlaidos minint V. B. mirties metines, niekaip tiesiogiai nėra susijusios su mirusiojo pagerbimu – tai puikiausiai galima padaryti be vaišių dideliam būriui žmonių, tiesiog aplankant kapą. Dėl šios priežasties šioje dalyje D. B. ieškinys netenkinamas.

Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog sutuoktinio bei tėvo, su kuriuo abi dukros, nors ir būdamos sulaukusios pilnametystės, kartu gyveno iki jo mirties (1 t. b.l. 206), netektis ieškovėms sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, todėl neturtinė žala joms turi būti atlyginta. Tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į tai, kad nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo metu buvo sukeltos neatitaisomos pasekmės ir dėl jų nukentėjusioms buvo padaryta neturtinė žala, bet ir į tai, kad ši žala buvo padaryta ne tyčia, o dėl kaltininko neatsargumo, taip pat į tai, kad šiai žalai atsirasti įtakos turėjo ir paties žuvusiojo didelis girtumas, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl kiekvienai nukentėjusiajai priteisiama po 8000 eurų neturtinės žalos.

Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu ir šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme naudojosi advokatų paslaugomis, kuriems sumokėjo iš viso 3000 litų (3 t. b.l. 25-27). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš M. G. (BPK 105 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, kuriuo M. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 35 MGL(1318,1 eurų) baudą, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini) “ filialas „G.“ D. B., I. B. ir J. B. po 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienai.

Priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini) “ filialas „G.“ D. B. 2155,36 eurų turtinės žalos atlyginimo. D. B. ieškinį dėl 553,75 eurų priteisimo atmesti.

Išieškoti iš M. G. 868,49 eurų proceso išlaidų D. B..