Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-255-158/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-255-158/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50779-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
J. R.
Advokatai
Raimondas Mažulis, Audronė Irena Matiukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-255-158/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50779-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.9.9.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Gretai Elenai Paulionytei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,kaltinamajai V. K., jos gynėjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei,nukentėjusiajai J. R., jos atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui sesei J. R..

Ji, 2016 m. spalio 28 d., apie 08:00 val., būdama viešoje vietoje - Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio skyriaus 37 kabinete, Liepojos g. 41, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. ne mažiau 10 kartų medine lazdele smogė sesei J. R. į galvos, rankų ir pečių sritis, tempė už plaukų ir ne mažiau 10 kartų ranka smogė į veido sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai veido sumušimą su poodine kraujosruva dešinio skruosto srityje, poodines kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešinio peties ir dešinės plaštakos nykščio srities sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji V. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 21 d. lankėsi pas savo seserį kaip neurologę dėl sutrikusio miego, sesuo teigė išrašiusi receptą, tačiau nuėjus į vaistines vaistų nepavyko nusipirkti, nes elektroninėje sistemoje recepto nebuvo. Todėl 2016 m. spalio 28 d., apie 08.00 val. vėl nuvyko pas seserį į darbovietę aiškintis dėl recepto. Atvykus į sesers darbovietę ji sėdėjo ligoninės koridoriuje, laukė prie jos kabineto ir pamatė kaip koridoriumi prie kabineto atėjo sesuo, kuri atsirakino kabinetą ir ji kartu su ja užėjo į jos kabinetą. Sesuo kabineto duris užrakino, nes norėjo pasitvarkyti po naktinio budėjimo. Joms kabinete aiškinantis dėl recepto, sesuo atidarė langą ir pradėjo šaukti „gelbėkit, mane nori užmušti“, nors ji teigia, kad seseriai nieko nedarė, po ko į kabinetą suėjo kiti gydytojai, koridoriuje laukę pacientai, taip pat gydytojas V. Sesuo jiems skundėsi, kad buvo užpulta. Taip pat atvyko du policijos pareigūnai. Parodė, kad rankinėje įvykio dieną turėjo medinę lazdelę, kurią nešiojasi savigynai, nes liepos mėnesį buvo užpulta, tačiau įvykio dieną jos nenaudojo ir sesers kabinete nebuvo išsitraukusi. Taip pat parodė, kad su seserimi taikytis nesiruošia, nenori nei bendrauti su ja, nei jos matyti. Turi neįgalumą, gauna 220 Eur pašalpą. Seseriai atlyginti civilinį ieškinį neturi finansinių galimybių.

Nukentėjusioji J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. spalio 21 d. sesuo buvo atėjusi į darbą ir prašė išrašyti receptą raminamiesiems. Išrašė receptą klonazepamui, o dėl kitų veistų liepė kreiptis pas psichiatrus. 2016 m. spalio 28 d. sesuo vėl atėjo pas ją į darbą, sėdėjo koridoriuje prie kabineto. Jai įėjus į kabinetą, sesuo užėjo paskui ją ir vėl prašė išrašyti receptą. Atsisakius rašyti receptą ir nurodžius, kad be registracijos negali priimti paciento, sesuo užrakino kabineto duris, įsidėjo raktą į kišenę ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, ją daužyti, plėšė plaukus, daužė per veidą. Iš nosies jai pasipylė kraujas. Sesuo atidarė stalčių ir iš jo paėmė receptus ir įsidėjo į rankinę, išplėšė kišenę ieškodama, kur antspaudėliai. Taip pat sesuo išplėšė telefoną, kurį įsidėjo į savo kišenę. Ji puolė skambinti į registratūrą, kad būtų atrakintos durys, bet sesuo padėjo ragelį. Buvo talžoma per galvą. Ji atidariusi langą ėmė šauktis pagalbos, tačiau sesuo vėl uždarė langą ir toliau mušė. Po kiek laiko, kažkas išspyrė duris, įėjo vyr. sesuo, po kurio laiko atėjo daktaras V., kuris liepė kviesti policiją, nes nėra užtikrinamas darbuotojų saugumas. Atvykę policijos pareigūnai sesers rankinėje rado receptus bei išėmė beisbolo lazdą. Su sumuštu veidu, išrautais plaukais, su kruvina nosimi ėjo pas savo kolegas į priėmimo skyrių. Parodė, kad negali normaliai dirbti iki šiol, bijo išeiti į kiemą, labai nukentėjo psichologiškai. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas policijos pareigūnas Rimantas Paulius parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į Universitetinės ligoninės konsultacinį skyrių, kabinete buvo dvi moterys, iš kurių viena buvo gydytoja, kuri nurodė, kad ją užpuolė jos sesuo, taip pat kabinete buvo ir personalo darbuotojų. Gydytoja nurodė, kad sesuo reikalavo vaistų, o jai atsisakius juos išrašyti, sesuo ją sumušė medine lazda, kuri buvo rasta pas gydytojos seserį rankinėje. Gydytojos sesers rankinėje taip pat buvo rasti tušti receptai. Gydytoja atrodė susijaudinusi, paraudusi, tačiau ryškių sužalojimų ar pritaškyto kraujo nesimatė, buvo sugadinta kabineto durų spyna, kadangi personalui teko laužti duris. Kaltinamoji policijos tarnybiniame automobilyje vežama į policijos komisariatą pripažino, kad trinktelėjo lazda seseriai, nes norėjo ją nuraminti, kadangi sesuo pradėjo isteriškai šaukti.

Liudytoja A. Š. parodė, kad būnant kabinete, pasigirdo gydytojos pagalbos šauksmas, kuris buvo girdėti ir uždarame ligoninės kiemelyje. Kadangi jos kabineto durys buvo užrakintos, ji bėgo ieškoti vyrų, kad išlaužtų duris. Grįžusi rado kabineto duris išlaužtas, kabinete kaltinamoji sėdėjo ant kušetės, o nukentėjusiosios rankos buvo nubrozdintos, kruvinos, nukentėjusioji buvo išraudusi, susijaudinusi. Taip pat kabinete buvo keli pacientai, įstaigos darbuotojai. Ji iškvietė ir vyriausiąjį gydytoją bei policijos pareigūnus. Po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į priėmimo skyrių, buvo atlikti tyrimai, konsultuoti pacientų nukentėjusioji nebegalėjo.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2016 m. spalio 28 d. atvyko į polikliniką pas gydytoją J. R.. Laukiant koridoriuje prie jos kabineto, išgirdo gydytojos klyksmą, prašymą išlaužti duris, nes ją užmuš. Kadangi gydytojos kabineto durys buvo užrakintos, jis jas išlaužė . Kabinete buvo nukentėjusioji ir kaltinamoji, nukentėjusiosios veidas buvo raudonas, atrodė išsigandusi. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamoji prašė vaistų.

Liudytojas G. V. parodė, kad jam telefonu pranešė, kad gydytoja J. R. yra užrakinta kabinete ir šaukiasi pagalbos. Atbėgęs iki jos kabineto, duris rado išlaužtas ar išspirtas, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, skundėsi, kad skauda galvą, o kaltinamoji ramiai sėdėjo ant kušetės. Jokio įrankio pas kaltinamąją nematė, tačiau iš kalbų girdėjo, kad kaltinamoji kažką turėjo rankinėje. Tuo metu ligoninės konsultaciniame skyriuje vyko pacientų priėmimas, gydytoją teko pakeisti kita.

Iš 2016 m. spalio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Klaipėdoje, Liepojos g. 41, Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio skyriaus 37 kabinete užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje tarp seserų J. R. ir V. K., kai pastaroji sudavė smūgius medine lazda (I t., b. l. 4-7).

Iš 2016 m. spalio 28 d. pareiškimo dėl užpuolimo matyti, kad J. R. policijos pareigūnams pranešė, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės kabinete ją užpuolė jos sesuo V. K. (I t., b. l. 12).

Iš 2017 m. sausio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatoriniame skyriuje prie 37 ir 37 kabinete atliktas parodymų patikrinimas, kurio metu buvo patikslintos įvykio aplinkybės ir užfiksuotos tyrimui reikšmingos aplinkybės, t. y. J. R. parodė, kur sėdėjo V. K. prie kokio kabineto, kur sėdėjo V. K. J. R. kabinete, kur V. K. naudojo fizinį smurtą J. R. atžvilgiu, parodė langą, kurį buvo atidariusi ir kvietė pagalbą, parodė kabineto stalo stalčių iš kurio buvo paimti receptai (I t., b. l. 31-34, 35-40).

Iš 2017 m. sausio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatoriniame skyriaus 37 kabinete buvo apžiūrėtas recepto blankas (I t., b. l. 41-45).

Iš 2016 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados Nr. G 1953/2016(03) matyti, kad J. R. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: veido sumušimas su poodine kraujosruva dešinio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio peties ir dešinės plaštakos nykščio srities sumušimas. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos keturios trauminių kontaktų sritys: dešinysis skruostas, galvos plaukuotoji dalis, dešinysis petys, dešinės plaštakos nykščio sritis, kurios buvo traumuotos tiesiogiai kietais bukais daiktais. Nurodyti daugybiniai sužalojimai galvos plaukuotoje dalyje gavosi nuo daugybinių (ne mažiau kaip dviejų) tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Viso pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyti sužalojimai yra paaiškinami ne mažiau kaip penkiais tiesioginiais trauminiais kontaktais su kietais bukais daiktais. J. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 77-78).

Iš 2017 m. sausio 4 d. papildomos specialisto išvados Nr. pG 29/2017(03) matyti, kad nustatyta, jo pateiktuose medicininiuose dokumentuose ilgalaikis (daugiau nei 10 dienų) nukentėjusiosios J. R. gydymasis dėl nepatikslintos trukmės sąmonės netekimo tęstas gydytojos N. P. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimamas. J. R., užduotyje nurodyto įvykio metu, padarytas sužalojimo sunkumo mastas nekinta (I t., b. l. 88-89).

Iš 2016 m. spalio 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. policijos pareigūnui pateikė medinę lazdą, kuri buvo pas ją aptikta įvykio vietoje (I t., b. l. 110-112).

Kaltinamoji V. K. savo kaltės nepripažįsta, teigdama, kad įvykio dieną savo seseriai nieko nedariusi, tik buvo atėjusi į jos darbovietę išsiaiškinti dėl recepto.

Šie kaltinamosios V. K. parodymai vertinti kritiškai, nes jie nenuoseklūs ir juos paneigia byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti ir aukščiau aptarti duomenys- liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokolai, specialisto išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad pas seserį į darbovietę buvo atėjusi su tikslu pabendrauti su seserimi dėl tėvo priežiūros bei jo dokumentų, daiktų atsiėmimo, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvyko pas seserį išsiaiškinti dėl recepto, kadangi sesers išrašyto recepto vaistinėje negalėjo rasti elektroninėje sistemoje ir negalėjo nusipirkti vaistų. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad paprašė sesers išrašyti tėvui vaistų.

Nukentėjusiosios J. R. bei liudytojų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, sutampantys ir logiški. Tiek iš 2016 m. spalio 28 d. pareiškimo, tiek iš 2016 m. spalio 31 d. liudytojo apklausos protokolo, tiek iš parodymų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji J. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad kaltinamoji užėjo į kabinetą, paprašė išrašyti receptą psichotropiniams vaistams, jai atsisakius tai padaryti, kaltinamoji užrakino duris, raktą įsidėjo į kišenę, iš rankinės išsitraukė lazdą ir pradėjo ją mušti. Jai pradėjus šauktis pagalbos, jos kabineto durys buvo išlaužtos ir iškviesti policijos pareigūnai.

Nukentėjusiosios J. R. parodymus patvirtina liudytojų A. Š., V. S. parodymai, kad už užrakintų durų išgirdo nukentėjusiosios pagalbos šauksmą, o nukentėjusioji šaukdama prašė jas išlaužti , ką liudytojas V. S. stumdamas su pečiu kabineto duris išlaužė. Liudytojas policijos pareigūnas Rimantas Paulius parodė, kad kabineto durys buvo sugadintos dėl laužimo. Visi teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad įvykio metu jiems įėjus į kabinetą nukentėjusioji atrodė susijaudinusi, veidas paraudęs. Liudytoja A. Š. parodė, kad nukentėjusiosios rankos buvo nubrozdintos, kruvinos. Liudytojas policijos pareigūnas Rimantas Paulius parodė, kad įvykio vietoje pas kaltinamąją rankinėje buvo rasta lazda ir tušti receptai. Nors įvykio vietoje buvę liudytojai ir nematė kaltinamosios smurtavimo su lazda prieš nukentėjusiąją fakto, tačiau atsižvelgiant į specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus darytina išvada, kad nukentėjusioji J. R. buvo mušama lazda.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamoji V. K. atliko viešoje vietoje – Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio skyriaus 37 kabinete, įstaigoje buvo ne tik nukentėjusiosios kolegos, bet ir pašaliniai asmenys, todėl atliekamus neteisėtus veiksmus taip pat galėjo matyti ir kiti asmenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. K. nukentėjusiąją puolė dėl to, kad pastaroji atsisakė išrašyti receptą psichotropiniams vaistams, todėl veiksmai, kokius atliko kaltinamoji V. K., nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu šioje situacijoje buvo neadekvatūs ir aiškiai peržengė leistino elgesio ribas. Kaltinamosios veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, vertinti kaip neleistini, moralės požiūriu nepriimtini, t. y. įžūlūs veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji V. K. kaltinime nurodytu metu, viešoje vietoje - Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio skyriaus 37 kabinete, adresu Liepojos g. 41, Klaipėda, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. ignoruodama elementarias elgesio taisykles panaudojo fizinį smurtą, ne mažiau 10 kartų medine lazdele smogė sesei J. R. į galvos, rankų ir pečių sritis, tempė už plaukų ir ne mažiau 10 kartų ranka smogė į veido sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai veido sumušimą su poodine kraujosruva dešinio skruosto srityje, poodines kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, dešinio peties ir dešinės plaštakos nykščio srities sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį.

Kaltinamosios V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamoji V. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinamoji turi neįgalumą, nedirba, civilinių ieškinių neatlygino. Kaltinamajai diagnozuotas laikinas ir praeinantis nuotaikos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir nustatant atitinkamą įpareigojimą, kuris teigiamai veiks kaltinamosios elgesį ateityje - laisvės apribojimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 50 metrų atstumu.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 172,16 Eur civilinį ieškinį (I t., b. l. 91-92, 93), kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti nukentėjusiosios J. R. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamoji civilio ieškinio neginčijo, byloje nustatyta, kad dėl jos kaltės nukentėjusiajai buvo suteikta medicininė pagalba, todėl ji privalo atlyginti Klaipėdos teritorinė ligonių kasai patirtas išlaidas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 172,16 Eur žalos, patirtos dėl J. R. gydymo, priteisimo pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamoji neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 271,24 Eur dydžio civilinį ieškinį (I t., b. l. 101-103, 104), kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti nukentėjusiajai J. R. išmokėtos ligos pašalpos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamoji neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa. Kaltinamoji civilinio ieškinio neginčijo, byloje nustatyta, kad dėl jos kaltės nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos pašalpa, todėl privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiosios ligos pašalpai išmokėti.

Nukentėjusioji J. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patirtą 3000 Eur dydžio neturtinę žalą (II t., b. l. 119-121). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamosios atlikti veiksmai buvo nukentėjusiajai labai netikėti, sukėlė gilų psichologinį sukrėtimą, fizinį skausmą ir fizinės sveikatos sutrikdymą, taip pat sukėlė baimės, nesaugumo jausmą. Kaltinamoji ją užpuolė darbo vietoje ir užpuolimo pasekmes pamatė ir kolegos, ir svetimi žmonės. Mano, kad 3000 Eur neturtinės žalos kompensacija yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamosios.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios V. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. R. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: veido sumušimas su poodine kraujosruva dešinio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio peties ir dešinės plaštakos nykščio srities sumušimas. Kaltinamoji veikė tyčia, sąmoningai siekdama sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo J. R. dėl kaltinamosios veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po sužalojimų sumažėjo jos darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių kad ji dėl patirtų sužalojimų lankėsi pas psichiatrus ar psichologus, kad jai diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas ar panašios pasekmės.

Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamoji turi neįgalumą, nedirba, jos pašalpa siekia tik 220 Eur, jai diagnozuotas laikinas ir praeinantis nuotaikos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, o nukentėjusioji dirba, gauna pajamas, jos padėtis finansine prasme yra ryškiai pranašesnė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir J. R. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamosios padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas

Nukentėjusioji J. R. taip pat prašė atlyginti jos patirtas išlaidas už advokato pagalbą, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 1500 Eur (II t., b. l. 122, 123). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas byloje ruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiosios interesus bylos teisminio nagrinėjimo metu, išlaidos advokato pagalbai pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 1500 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lazda, perduota saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (I t., b. l. 117, 118), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje ir jai paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 50 metrų atstumu.pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 50 metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 50 metrų atstumu.

Kaltinamajai V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios J. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai J. R. iš kaltinamosios V. K. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1500 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš kaltinamosios V. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 172,16 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamosios V. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 271,24 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą, perduotą saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (I t., b. l. 117, 118), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė