Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros atstovui G. C.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros pareigūno nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. spalio 9 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. C. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. buvo nubaustas 150 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 29 d., 23.30 val. Preičiūnų medžiotojų būrelio medžiotojai pastebėjo automobilį NISSAN SUNNY Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio buvo šviečiama su nepriklausomu prožektoriumi į laukus ir pamiškes, prožektoriumi buvo apšviečiami Preičiūnų m/b medžioklės plotai, taip pat minėtu prožektoriumi buvo šviečiama pravažiuojant pro Š. km., T. km. pamiškes ir laukus. Minėtam automobiliui grįžus į M. km., pasitiko Preičiūnų m/b medžiotojai. Automobilyje NISSAN SUNNY kaip teigia Preičiūnų m/b medžiotojai ant galinės sėdynės matė medžioklinį prožektorių ir nenustatytos markės medžioklinį karabiną.

Tuo V. P. pažeidė LR Aplinkos ministro 2000 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 258 dėl medžioklės LR teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo 58.23 p. reikalavimą (VŽ 2010 m. Nr.110-5652).

2012 m. spalio 19 d. pateiktu skundu (3-5 b. l.), V. P. prašė panaikinti nutarimą. Skunde nurodoma, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes protokolas ir nutarimas surašyti neteisėtai ir be jokio pagrindo, jis jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepadarė pažeidimo nepadarė.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros atstovas pateiktu atsiliepimu (1-2 b. l.) su skundu nesutiko.

Teismo posėdžių metu V. P. parodė, kad šių metų rugsėjo 29 d., apie 23 valandą, P. paprašė kartu su jais nuvažiuoti į pamiškę prie jų žemės, kur stovi jų technika, į Š. kaimą. Ten jiems anksčiau buvo apvogę techniką. Jis sutiko, pasiėmė rankinį prožektorių. Jie išvažiavo P. automobiliu. A. P. sėdėjo gale, jis sėdėjo priekyje, vairavo J. P. Nuvažiavo iki Š. kaimo. Toje vietoje, kur yra A. P. technika, jo žemė, jis, atsidaręs langą, nušvietė tą visą techniką. Matomai, galėjo apsišviesti ir pamiškė. Apvažiavo ratą aplinkui tą jo žemę. Po to grįžo į M. kaimą. Grįžus į M., įvažiuojant į sankryžą, privažiavo P. S. be šviesų. J. P. vos spėjo sustabdyti, tada V. K. įvažiavo savo džipu ir taip pat užblokavo pravažiavimą. Jie tuoj pat išlipo iš mašinos, išlipo P. S., išlipo ir V. K., vyko su jais toks pokalbis, kad brakonieriauja, jie prie mašinos netgi nebuvo priėję. Jis pasakė, kad jeigu yra kokių nors problemų, tai iš karto kvieskime gamtosaugininkus, policiją. Pasišnekėjo ir jis išėjo namo. J. P. nuvažiavo tiesiai į savo kiemą. Po kažkiek laiko, tai yra spalio 9 dieną, jį telefonu išsikvietė gamtos apsaugos inspektorius G. C.. Kuris pasakė, kad yra surašyti dviejų medžiotojų būrelio narių (P. S. ir V. K.) pareiškimai, pagal tuos pareiškimus jis turi jį nubausti. Paskaitęs tuos parodymus, ji G. C. pasakė, kad pagal tuos parodymus gali nubausti už tai, kad pašvietė su prožektoriumi. Inspektorius po to pasakė, kad geriausiai būtų, kad visi parašytumėte paaiškinimus (jis ir abu P.), kad visi parašytų vienodai, kad parašytų taip, kaip yra parašyta Preičiūnų medžiotojų būrelio narių parodymuose: kad važiavo, švietė ir kad turėjo šautuvą bei prožektorių. Tada G. C. jam liepė važiuoti pas A. P. ir tartis, kad tokius bendrus parodymus atvežtų. Jis nuvažiavo pas A. P., pasakė, ko iš jų norėtų G. C., – kad parašytų tokius parodymus ir surašytų, kad važiavo, švietė, turėjo šautuvą, labai gailisi, kad padarė nusižengimą, todėl jiems pritaikys mažesnę nuobaudą ir viskas tuo baigsis, bet nei jis, nei A. P. su tuo nesutiko ir surašė viską, kas yra surašyta jų paaiškinimuose, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Inspektorius pasakė, kad paaiškinimai surašyti negerai, ne taip, kaip yra P. S. ir V. K. parodymuose. Jis pasakė: „dabar vis tiek esu priverstas jus bausti ir pritaikyti dar griežtesnę bausmę“. Tada inspektorius paėmė ir jį nubaudė 150 Lt bauda, o ne taip, kaip iš pradžių buvo žadėjęs – pritaikyti minimalią bausmę, jeigu prisipažins ir gailėsis. Jis tapo dviejų konfliktuojančių pusių auka, kadangi konfliktuoja iš Preičiūnų medžiotojų būrelio narys P. S. ir iš kito medžiotojų būrelio P., kurie kažko tarpusavyje nepasidalina. Kadangi ten yra A. P. žemė, jis neleidžia jiems važinėti per pasėlius ir panašiai, jie tarpusavyje konfliktuoja jau seniai. Jis pats yra medžiotojas, priklauso Pašvitinio medžiotojų būreliui. Jų medžioklės plotai nesiriboja. P., tėvas ir sūnus yra medžiotojai, jie priklauso Pašvitinio medžiotojų būreliui. Preičiūnų medžiotojų būrelio medžiotojai buvo prašę A. P. pasirašyti dokumentus dėl žemės nuomos, jis nesutiko. Vasaros viduryje atvažiavo pas jį į darbą P. S. ir pasakė, kad „perduok P., nes jie važinėja ir mums trukdo medžioti. Pas mus atvažiuoja svečiai, visokie „mafijozai“, jis užsitrauks sau bėdą ant savo galvos, kad važinėja ir mums trukdo medžioti“. Jis tai perdavė A. P.. Kai jis tą kartą važiavo, nesivežė jokio ginklo, A. P. ginklo irgi neturėjo. Vežėsi paprastą, rankinį, buitinį prožektorių, kuris nėra specialiai pritaikytas naudoti medžioklėse. Medžioklės plotai apsišvietė atsitiktinai, prožektoriumi pašvietus į laukus, apsišvietė ir pamiškės. Galimai, P. S. ir V. K. tuo metu medžiojo ir buvo medžioklės bokšteliuose. Jokio pažeidimo tikrai nepadarė, neturėjo tikslo tyčia pažeisti įstatymą. Ar važiavo pro komercinius plotus, nežino, nes nežino, kur yra tie komerciniai plotai.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros, - atstovas Pakruojo rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. C. teismo posėdžių metu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 27 d., apie 13 valandą, jį telefonu Preičiūnų medžiotojų būrelio pirmininkas informavo, kad jų medžioklės plotuose gana dažnai yra švietinėjama į pamiškes, todėl jie prašė pagalbos, nustatant asmenis, kurie važinėjasi nakties metu jų medžioklės plotuose. Pirmadienį, jam atvykus į darbą, tai yra 2012 m. spalio 1 d., paaiškėjo, kad rugsėjo 29 d., apie 23 valandą, jam skambino V. A., Preičiūnų medžiotojų būrelio pirmininkas. Tą patį rytą, susisiekė su Preičiūnų medžiotojų būrelio pirmininku V. A. Jis informavo apie rugsėjo 29 d. įvykius jų ir ne jų medžioklės plotuose. 2012 m. spalio 4 d. gavo 2012-10-01 raštą iš V. A.. V. A. prašė imtis priemonių sutramdyti sistemingai medžiokles taisykles pažeidžiančius asmenis ir juos nubausti. Apie galimą pažeidimą pranešė ir du Preičiūnų medžiotojų būrelio medžiotojai. Gavus tokius pranešimus, telefonu buvo iškviestas V. P.. Jis buvo supažindintas su paaiškinimais. V. P. kategoriškai viską neigė, sakydamas, kad čia yra susitarta, tai provokacija, kad norima atimti iš jo medžiotojo bilietą, ginklą ir panašiai. Tada jis jam sakė, kad tai nėra šiurkštus medžioklės pažeidimas, kad nėra brakonieriavimo, kad būtų buvę šaudoma iš ginklo ir panašiai, kad tai yra tiktai medžioklės taisyklių pažeidimas, dėl kurio neatimamas nei ginklas, nei medžiotojo bilietas. Tada V. P. pasakė, kad „gerai jau, sumokėsim tas baudas, rašykit“. Iš karto jis parašė paaiškinimą. Pasakius, kad reikia apklausti J. ir A. P. V. P. pasakė „galiu paimti iš jų paaiškinimus“. Davė du paaiškinimus (blankus) V. P. ir po pusvalandžio jis buvo su savo ir abiejų P. paaiškinimais. Pažeidėjas iš dalies sutiko apie jam inkriminuojamą pažeidimą, kalba nėjo apie tai, kad jis turėjo ginklą, nors pranešėjų buvo teigta, kad ginklas buvo automobilio gale. Nepaisant to, ginklas buvo dėkle ar ne dėkle, tai yra pažeidimas. Pareiškėjo teiginys, kad protokolas ir nutarimas surašyti neteisėtai ir be jokio pagrindo, yra nepagrįstas. Pilietis V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimo, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, kur numatyti šiurkštūs pažeidimai. Nutarime Nr. AM 088965 aiškiai nurodyta, kad pilietis V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d., įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, kur 58.23 punktas draudžia šviesti iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais, nepriklausančiais transporto priemonių apšvietimo sistemai arba prie transporto priemonės pritvirtintais, nepriklausomai nuo transporto priemonės judėjimo krypties, automatiškai valdomais prožektoriais, turint transporto priemonėse šaunamuosius ginklus arba medžioklinius šunis. Pagal skunde minimus faktus administracinis teisės pažeidimas turėjo būti inkriminuojamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalį „Dėl medžiojimo medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas, sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais“. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, todėl prašo bylos nenutraukti, nutarimo Nr. 088965 nepanaikinti ir V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis pasitikėjo pareiškėjų žodžiais. Jeigu nebūtų surašęs protokolo, jį patį būtų apskundę. Mašinoje buvo trys asmenys. Protokolas buvo surašytas tik V. P., kadangi nebuvo įrodytas brakonieriavimo atvejis, o pamiškes apšvietinėjęs vienintelis prisipažino V. P. P. neprisipažino, kad švietė į pamiškes, jie sakė, kad tik paprašė pagalbos apžiūrėti neva saugomus padargus. Jiems protokolai nebuvo surašyti, nes nebuvo, už ką surašyti. Ginklą mašinoje dėkle vežtis galima, tik tuo metu apšvietinėti negalima. Jeigu ginklas vežamas ne dėkle, o važiuoji pro svetimus plotus, tada blogai. Jeigu nebūtų mašinoje ginklo, pažeidimo nebūtų. Šviesti galima, jeigu mašinoje nėra ginklo arba medžioklinio šuns. Kad buvo mašinoje ginklas, nustatė pagal liudytojų paaiškinimus. Jeigu nebūtų prožektoriaus, o būtų vien ginklas, tada būtų svarbu, - ginklas dėkle ar ne dėkle. Jeigu ginklas būtų ne dėkle, tada būtų šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas. Tada reikėtų kviesti policiją, žiūrėti, buvo šauta ar nebuvo šauta. Niekas iš oficialių pareigūnų nebuvo iškviestas. Juos kvietė, bet neatvyko. Policijos nekviesta. P. į agentūrą nebuvo iškviesti, nes V. P. pats geranoriškai sutiko paimti P. paaiškinimus, davė tuščius blankus, o jis atnešė juos užpildytus. Aplinkos apsaugos pareigūnai neturi teisės stabdyti mašinų, tik policija turi teisę. Kai praneša, kad brakonieriauja, važiuoja, stabdo, jeigu stoja. Jeigu nestoja, tada kviečia policiją.

Liudytojas A. P. parodė, kad santykiai su V. P. geri. Agentūroje (gamtos apsaugos) nebuvo, paaiškinimo blanką jam atvežė V. P., paprašė parašyti paaiškinimą. Jis pats yra ūkininkas, Š. kaime turi apie 40 ha žemės. Ten gale lauko laiko techniką, nes kaime nėra vietos, ten palieka kultivatorių, plūgą, vartytuvą, augina daržoves. Yra buvę atvejų, kai nuo plūgo buvo nuimtas ratas, šiemet darže nurovė svogūnus, nupjovė keletą kopūstų, todėl nuolat važiuoja apžiūrėti. Beveik kiekvieną dieną apsuka laukus – ryte ir vakare. Pasišviečia prožektoriumi. Su Preičiūnų medžiotojų būreliu yra turėjęs konfliktų. Jų medžioklės plotų yra jo laukuose. Tą dieną jis pasiūlė važiuoti, užsuko pas V. P., kad būtų smagiau važiuoti. Nuvažiavę, pasišvietė į lauką. Prožektorių paėmė V. P. Tai buvo rankinis prožektorius. Jau važiavo namo, privažiavo prie namų M. kaime, netoli kiemo, nuo šaligatvio šoko su džipu, užstatė priekyje kelią, kad nepravažiuotų. Jie sustojo, išlipo pasiaiškinti. Išlipo P. S., kurį pažįsta. Paskui iš paskos privažiavo V. K.. Buvo atsiradęs kažkoks trečias asmuo, bet buvo tamsu, nepažino. P. S. jam papriekaištavo, kad švietė. Atsakė, kad tai jo laukai, privati jo valda, kiek jam reikės, tiek važiuos, saugos ir švies. Tada jie labai supyko, pradėjo jam grasinti, vienas netgi puolė į atlapus, apsižodžiavo. Jie pasakė „tau geruoju nesibaigs“. V. P. iš mašinos išlipo kartu su juo. Jiems priekaištavo, kad šviečia ir neleidžia medžioti. Prožektorius buvo mašinoje. Jo sūnus buvo mašinoje, jis nuvažiavo mašina į kiemą, o prožektorius liko mašinoje. Mašinoje nebuvo jokio ginklo. Jis pats yra medžiotojas, ginklą turi, tada ginklo nesivežė ir V. P. ginklo nesivežė. Tikslo apšviesti mišką ir ką nors nušauti nebuvo. Jam grasino ne vieną kartą. V. P. jam paaiškinimo blanką atvežė į namus. Jis paaiškino, kad yra iškviestas dėl įvykio, kai važiavo kartu, kad jis pašvietė, tada jis parašė, kaip buvo. Jis yra tų valdų savininkas, turi ten apie 40 ha žemės. Preičiūnų medžiotojų būrelis tose valdose medžioja. Su šiuo medžiotojų būreliu jis konfliktuoja. Namo grįžo pro T. kaimą, ten geresnis kelias.

Liudytojas J. P. parodė, kad V. P. pažįsta, santykiai geri, yra draugai. Tą vakarą apie 23 valandą važiavo pas V. P. paprašyti važiuoti kartu apžiūrėti lauko, kur auga burokai, bulvės, nes daržoves vogdavo. Automobilį tą vakarą vairavo jis. Nuvažiavo, pašvietė, grįžo namo. Grįžtant namo, Preičiūnų medžiotojų būrelio nariai užtvėrė kelią, sudarė avarinę situaciją. V. P. ir tėtis išlipo aiškintis, o jis parvažiavo namo. Išvažiavo iš M. kaimo į Š. kaimą, po to pro T., D. grįžo namo į M. Švietė ten, kur yra jų daržas, Š. kaime. Ten stovi padargai. Švietė dėl to, kad ten vagia – buvo pavogę ratą, bulves, morkas kasa. Prožektorių turėjo V. P., nes jis sėdėjo priekyje šalia jo, labiau į laukų pusę. Ginklo neturėjo, tėvas jo nepasiėmė, V. P. ginklo irgi neturėjo. Paaiškinimą parašė namie. Paaiškinimą parašyti prašė V. P.. Į gamtos apsaugos agentūrą jo niekas nekvietė. Pravažiuodami T. kaimą, į cukrinius runkelius nešvietė.

Liudytojas P. S. parodė, kad V. P. pažįsta, santykiai buvo normalūs. Yra medžiotojas, priklauso Preičiūnų medžiotojų būreliui, V. P. ne jų būrelio medžiotojas. 2012 m. rugsėjo 29 d. vakare sėdėjo pamiškėje jis, V. K. ir V. A. Valandos nebeprisimena, pamatė iš M. kaimo atvažiuojančią mašiną su šviesomis. Ši mašina jam buvo įtartina. Įtarė, kad tai gali būti A. P. mašina. Po to, pamatė, kad jų plotuose atvažiuoja ta pati mašina, su prožektoriumi miško pusėje švietinėja, turbūt ieško žvėrių – buvo tokie įtarimai. Matė, kad ta mašina tiesiai pro kaimą nuvažiavo, tiesiai link komercinių plotų. Susiskambino su V. A., V. K., kad brakonieriauja. Jam matėsi, kad vyksta brakonieriavimas. M. kaime V. K. ir jis susitiko su vyrais. Jie sustojo geranoriškai. Išlipo V. P., po to A. P. Vyrai atrodė gana nemažai išgėrę. Mašinoje buvo graižtvinis šautuvas karabinas ir prožektorius. A. P. davė komandą savo sūnui „važiuok lauk iš čia“ ir jis parvarė mašiną į namus su visais ginklais ir prožektoriumi. Jie liko dviese su A. P. ir išsiaiškinę išsiskyrė. A. P. nuėjo pėsčiomis į namų pusę ir jie išvažiavo. Jie nebe pirmą kartą tuos konfliktus su jais turi. Vieną kartą buvo iškvietę policiją, kitą kartą jie patys pabėgo. Jų būrelio pirmininkas skambino į gamtos apsaugą, norėjo pranešti, bet telefonai neatsakė. Policijai neskambino, galvojo, kad pirmininkas paskambins. Jie buvo pažadėję jų plotuose nebrakonieriauti, o medžioti komerciniuose plotuose. Išlipę vyrai kalbėjo, kad jie nebrakonieriauja, į jų plotus nelenda. Šviečiama buvo už Š. kaimo. Toje vietoje, kur yra A. P. technika, niekas nešvietė. Kai žmonės važiuoja technikos saugoti, jie visai kitaip šviečia, čia matėsi, kad vyrai važiuoja medžioti. Matė, kad ant A. P. automobilio galinės sėdynės buvo graižtvinis šautuvas. Kai tik pastebėjo įtartiną automobilį, policijos kviesti nenorėjo. Jie norėjo išsiaiškinti, ar tikrai ten jie važiuoja, nes buvo pažadėję, kad ten nevažiuos. Nesinorėjo pažįstamam iškviesti policiją. V. A. skambino 23.00 val., o buvo sustabdyti 23.40 val., tai yra 40 minučių tarpas. Užfiksuoti, kad mašinoje yra ginklas, reikėjo iš anksto pasiruošti. Nuotraukų nedarė, nebuvo pasiruošę tam, tai buvo sekundžių reikalas. Ginklo buvimas buvo užfiksuotas tik iš jų žodžių.

Liudytojas V. K. parodė, kad V. P. pažįsta, santykiai buvo normalūs. yra medžiotojas, priklauso Preičiūnų medžiotojų būreliui. 2012 m. rugsėjo 29 d. vakare medžiojo jis, P. S. ir V. A.. Į medžioklės pabaigą atvažiavo mašina. Ji pravažiavo, iš tos mašinos pradėjo švietinėti. Po to mašina apsisuko, nuo Š. kaimo pasuko link Telišionių ir ten švietinėjo, o ten yra burokų laukas. Po to mašina nuvažiavo. Įtarė, kad tai galėjo būti P., su kuriuo buvo jų būrelio nariai anksčiau susikirtę. Jis tada nedalyvavo konfliktuose, bet iš kitų girdėjo, kad kažkada jie ten toje pačioje vietoje buvo susitikę. Viskas vyko prie parduotuvės, toje sankryžoje. Atvažiavo į sankryžą P. S., sustojo. Po to iš paskos privažiavo jų būrelio pirmininkas. Pradėjo aiškintis, įtarė, kad vyrai brakonieriauja. Ant galinės sėdynės matėsi padėtas šautuvas. Tėvas liepė sūnui automobilį greitai varyti į kiemą. Šautuvą ant sėdynės matė per mašinos galinį langą. Viskas vyko labai greitai. Kai atvažiavo pirmininkas, persimetė keliais žodžiais ir praktiškai išsiskirstė. Policijos nekvietė todėl, kad jis nėra medžioklės ar būrelio vadovas, o būrelio vadovas tą vakarą buvo ir jis tvirtino, kad tą vakarą jis skambino gamtos apsaugos agentūrai, bandė skambinti keletą kartų ir vienam inspektoriui, ir kitam, o dėl policijos nežino, ar skambino. Jo pareiga buvo tik informuoti medžioklės vadovą. Jie nebuvo pasiruošę fotografuoti, todėl šautuvo ant sėdynės neužfiksavo.

Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra nustatomi atitinkami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai, nulemiantys aptariamos teisei priešingos veikos inkriminavimą.

V. P. yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 5 dalį už Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.23 punkto reikalavimų pažeidimą. Iš nutarimą priėmusio pareigūno paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad šis pažeidimas pasireiškė tuo, jog V. P. iš važiuojančio automobilio švietė su nepriklausomu prožektoriumi į laukus ir pamiškes. Tuo pažeidė LR Aplinkos ministro 2000 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės LR teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 58.23 p. reikalavimą (VŽ 2010 m. Nr.110-5652).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse 58.23 punkto iš viso nėra, o 58.23 punktas, atitinkantis kaltinime nurodytus veiksmus, numatytas 2010 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-768 patvirtintose pakeistose taisyklėse. Dėl to laikoma, kad V. P. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-768 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.23 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010-09-15 įsakymu Nr. D1-768 patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Valstybės žinios, 2010-09-18, Nr. 110-5652, galioja nuo 2010-09-19) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.23 punkte numatyta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, t.y. – „šviesti iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais, nepriklausančiais transporto priemonių apšvietimo sistemai, arba prie transporto priemonių pritvirtintais nepriklausomai nuo transporto priemonės judėjimo krypties automatiškai valdomais prožektoriais, turint transporto priemonėse šaunamuosius ginklus arba medžioklinius šunis“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektorius G. C. neužfiksavo ir nesurinko visų galimų administracinio teisės pažeidimo įrodymų, taip pat netinkamai atliko ir kitus tyrimo veiksmus. T. y. iš 2012 m. spalio 4 d. gauto 2012-10-01 Preičiūnų medžiotojų būrelio valdybos pirmininko V. A. ir šio būrelio medžiotojų V. K. ir P. S. pranešimų matyti, kad jie pranešė apie trijų asmenų grupės galiami padarytą šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad su automobiliu buvo važinėjama po Preičiūnų medžiotojų būreliui priskirtus medžioklės plotus, šviečiama iš transporto priemonės dirbtinu šviesos šaltiniu, nepriklausančiu transporto priemonės apšvietimo sistemai, turint transporto priemonėje šaunamąjį ginklą. Už tokį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Tačiau Pakruojo rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tik V. P., kaltinant jį pažeidimo, numatyto LR ATPK 85 straipsnio 5 dalyje padarymu ir įrodymus šio administracinio teisės pažeidimo byloje pavedė rinkti pačiam pažeidimo padarymu kaltinamam asmeniui – paimti paaiškinimus iš galimo jo pažeidimo padarymo bendrininkų. G. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. P. jis kaltino tik tuo, kad jis iš važiuojančio automobilio švietė su nepriklausomu prožektoriumi į laukus ir pamiškes, jo nekaltino, kad jis turėjo ginklą, nors pranešėjų buvo teigta, kad ginklas buvo automobilyje, brakonieriavimo atvejis nebuvo įrodytas, o pamiškes apšvietinėjęs prisipažino vienintelis V. P..

Liudytojų V. K. ir P. S. parodymai nelaikytini patikimu įrodymų šaltiniu, nes kaip ir jie patys patvirtino, tarp Preičiūnų medžiotojų būrelio narių ir ūkininko A. P. jau senai vyksta konfliktai. Liudytojų A. P. ir J. P. parodymai taip pat nelaikytini patikimu įrodymų šaltiniu, nes galimo pažeidimo padarymo metu jie važiavo viename automobilyje su V. P., nešališkų liudytojų šioje byloje nėra. Galimai padarytas teisės pažeidimas jokiomis techninėmis priemonėmis nebuvo užfiksuotas. Policija į įvykio vietą iškviesta nebuvo, nors pagal liudytojo V. K. parodymus, nuo galimo pažeidimo pastebėjimo iki automobilio sustabdymo M. kaime, parėjo apie 40 minučių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – V. P. pripažino, ką patvirtino ir visi kiti teisme apklausti liudytojai, kad iš važiuojančio automobilio buvo šviečiama, tačiau byloje nėra įrodyta, kad tuo metu buvo medžiojama (brakonieriaujama), nėra neginčijami įrodyta, kad transporto priemonėje buvo šaunamasis ginklas. Kaip jau minėta, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti V. P. kaltę padarius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.23 punkto pažeidimą, t. y. byloje neįrodyta, jog V. P. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, todėl 2012 m. spalio 9 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. C. nutarimas Nr. 59 AM088965 V. P. atžvilgiu panaikintinas ir administracinė byla nutrauktina. (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti.

2012 m. spalio 9 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. C. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. P. pagal Lietuvos ATPK 85 straipsnio 5 dalį paskirta 150 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.