Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į antstolę N. Š. S., prašydamas panaikinti patvarkymą Nr. S-22-33-8522 dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, patvarkymą Nr. S-22-33-8551 dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Be to, pareiškėjas prašė antstolės sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/00183, taip pat sustabdyti visus veiksmus, susijusius su varžytynių paskelbimu neįvykusiomis bei išieškotų lėšų paskirstymu.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 10 d. savo elektroninio pašto dėžutėje rado skundžiamus antstolės patvarkymus, nors nebuvo davęs sutikimo dokumentus gauti elektroniniu paštu. Pareiškėjo teigimu, antstolė nepateikė jokio pranešimo ar raginimo su konkrečia banko sąskaita, į kurią turi būti atlikta įmoka. Pareiškėjo manymu, tokie antstolės veiksmai yra neteisėti ir neteisingi, nes, nesant konkretumo, antstolis gali gautas lėšas priskirti, kur nori. Patvarkyme Nr. S-22-33-8522 nėra nurodyta, kokia tai vykdomoji byla, nors vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Šiuo atveju, patvarkymas nebuvo tinkamai ir rūpestingai įteiktas, todėl turi būti panaikintas.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1714-565/2021 nutarė sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/00183, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje. Ši teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pavesta vykdyti skubiai, todėl absoliučiai visi veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/00183, įskaitant veiksmus dėl varžytynių, buvo sustabdyti. Tai reiškia, kad terminas varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui sumokėti visą sumą už varžytynėse pirktą turtą negalėjo būti nustatytas. Pasak pareiškėjo, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) norma vadovaujantis buvo nuspręstą varžytynes pripažinti neįvykusiomis ir laikyti, kad terminas sumokėti sumą buvo iki gegužės 3 d. Antstolė privalėjo iš naujo, tinkamai ir aiškiai informuoti skolininką ir varžytynes laimėjusį varžytynių dalyvį apie varžytynių eigą ir procesus, nustatyti konkretų ir aiškų terminą sumokėti visą sumą už varžytynėse pirktą turtą. Jokiais teisės aktais antstoliui nėra suteikta laisvė pripažinti varžytynes neįvykusiomis dėl elektroninių varžytynių sistemos veiklos sulėtėjimo. Priešingai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. lR-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų 2.1.7 punkte nurodyta, kad draudžiama turto pardavimą iš varžytynių pripažinti negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Varžytynių pabaigos laikas detaliai sureglamentuotas civilinio proceso normomis ir nustatytas konkrečiu laikotarpiu, tačiau šiuo atveju visi procesiniai veiksmai vykdymo procese buvo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras, elektroninėse varžytynėse nurodydamas varžytynių pabaigos datą, vadovavosi antstolės neteisėtai ir neteisingai nurodyta data, o tai sudaro pagrindą panaikinti patvarkymus Nr. S-22-33-8522 bei Nr. S-22-33-8551. Paskelbus varžytynes, esant tęstiniam procesui, antstolė savo nuožiūra negalėjo tiesiog nustatyti varžytynių pabaigos datos. Jei varžytynes buvo paskelbtos, jei buvo įmokėta ir antstolio gauta varžytynių dalyvio mokesčio suma, tai antstolis turėjo rūpintis ir toliau tęsti varžytynes, o ne tiesiog paskelbti varžytynes neįvykusiomis.