Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo P. D. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutarties, kuria P. D. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2006-10-19 nutartimi P. D. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., BK 22 str., 1 d. ir BK 151 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir BK 151 str. 2 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje spec. stebėjimo skyriuje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2008-06-20 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi sustiprinto stebėjimo sąlygos P. D. buvo pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas, o 2010-05-31 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi Nr T-223-762/2010 pakeista priverčiamosios medicinos priemonės rūšis ir P. D. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartimi P. D. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęstas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. LR BK 98 str. 6 d. ir LR BPK 405 str.1d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių pratęsimo, rūšies pakeitimo į švelnesnę ar jų panaikinimo, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovą apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš 2011-04-08 VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos teikimo bei VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos atstovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad P. D. serga paranoidine šizofrenija su asmenybės deficitu. Šiuo metu P. D. sveikatos būklė patenkinama, ligos paūmėjimo požymių nepastebėta. Jis reguliariai lankosi pas psichiatrą, vartoja vaistus. Rekomenduoja P. D. priverstinį ambulatorinį gydymą nutraukti. Išvada yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Iš VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos teikimo bei VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos atstovės paaiškinimų matyti, kad nėra duomenų apie P. D. sveikatos būklės pagerėjimą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad P. D. būklė nuo ambulatorinio stebėjimo (gydymo) pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pradžios iki šios dienos yra nepasikeitusi. Be to, P. D. padarė tris baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, kurių dvejomis pasikėsino į nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, priverčiamosios medicinos priemonės jam taikomos ketverius su puse metų, iš jų priverstinis ambulatorinis gydymas taikomas 11 mėnesių. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, toks laikas per trumpas, lyginant su laikotarpiu, kuriuo jis serga jam nustatyta psichine liga (apie 21 m.), kad jau būtų galima daryti išvadas apie jo socialinį ne pavojingumą ar galimybę jam netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Taigi visuma aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą šiuo metu P. D. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. D. skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.