Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui K. P. dėl žemės nuomos mokesčių delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė M. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Ankstenio teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą" 1 straipsnis nustato, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį ". Minėto nutarimo 3 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T-116, 6 punktas nustato, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, nuomojantis ar naudojantis valstybinę žemę, 8.2 punktas numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir ji nėra valdoma panaudos teise. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, vykdydamas jam pavestą nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo funkciją, 2012 gruodžio 10 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokestį už 2012 bei už ankstesnius metus. 2012m. gruodžio 21d. atsakovas kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu, nuomos mokesčio už valstybinę žemę skolą 5402,35 Lt mokėti dalimis. Tarp šalių buvo pasirašyta „Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nepriemokos sumokėjimo sutartis" Nr. SZ - 75. Sutarties 1 punkte išdėstytas nuomos mokesčio už valstybinę žemę grafikas. Atsakovui nesilaikant mokesčio mokėjimo grafiko, sutartis buvo nutraukta vienašališkai. Ieškinio pateikimo dienai, pagal 2013-09-27 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus pateiktą pažymą Nr. SF-442, atsakovas yra skolingas 3688,35 Lt nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir 242,09 Lt delspinigių. 4 procentų dydžio žemės nuomos mokestis buvo nustatytas tarybos sprendimu ir jis yra taikomas asmenims, nesudariusiems žemės nuomos sutarčių. Asmenims, kurie yra sudarę žemės nuomos sutartis, yra taikomas 0,7 proc. žemės vertės nuomos mokestis. Visos atsakovo padarytos įmokos yra įvertintos, paskutinė padaryta įmoka dengia senesnes skolas ir pasidengia dalis skolos, kuriai prašo taikyti senatį. Už 2007 metus liko nesumokėta 141,35 Lt žemės nuomos mokesčio dalis. Ieškovas atsisako dalies ieškinio - 141,35 Lt skolos už žemės nuomą už 2007 metus. Įvertinus iki teismo posėdžio padarytas atsakovo įmokas, atsisakius 141,35 Lt dalies skolos, galutinė ieškinio suma su delspinigiais gaunasi 3316,95 Lt. Prašo priteisti iš atsakovo K. P. 3316,95 Lt žemės nuomos mokesčio su delspinigiais, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas naudojosi valstybinės žemės sklypo dalimi, esančia Architektų g. 1, Šiauliai, nors tarp šalių valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas administruoja nuomos mokestį už valstybinę žemę nuo 2004-05-04. Pateikti dokumentai rodo (b.l. 39), kad bendras pastato plotas 2663,17 kv.m., o atsakovui priklausantis pastato dalies plotas – 389 kv.m. Kaip nurodė ieškovo atstovė, šiuos duomenis ieškovas gavo iš viešo registro. Atsakovas žemę įsigijo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį 2001-06-26.

Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio ir delspinigių dydžio, kadangi atsakovas teigia, jog jis privalo mokėti žemės nuomos mokestį tik nuo jo patalpų užimamo ploto pirmame aukšte. Atsakovas taip pat prašo taikyti ieškinio senatį dėl periodinių išmokų ir delspinigių priteisimo.

LR CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti tarpusavio susitarimais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs ir tai, jog vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Vyriausybės nutarimų nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, o teisę nustatyti konkretų tarifą neviršijant nurodytų dydžių ir mokesčio mokėjimo terminus suteikia savivaldybei. Šiuo atveju žemės nuomos mokestį administruoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29d. sprendimu Nr. T2-116 patvirtintos Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklės. Žemės nuomos mokesčių tarifai nustatomi kartą per metus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais (2008-05-22 Nr. T-183, 2009-06-25 Nr. T-221, 2010-04-29 Nr. T-120, 2011-09-29 Nr. T-247, 2012-03-29 Nr. T-71). Atsakovui, vadovaujantis savivaldybės norminiais aktais, skaičiuojant žemės nuomos mokestį buvo taikytas 4 proc. tarifas. Iš ieškovo pateikto paskaičiavimo (b.l. 37-39) matyti, kad atsakovo metinis žemės nuomos mokestis sudaro 629,40 Lt. Ieškovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalvimui dėl mokesčių priteisimo. LR CK 1. 125str. 9d. numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas dėl periodinių išmokų išieškojimo. Kadangi žemės nuomos mokestis yra metinis, mokamas vieną kartą per metus, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti mokestį už paskutinius penkis metus, t.y. pradedant 2008 metais iki 2012 metų imtinai. Nors atsakovas periodiškai mokėjo įmokas už žemės mokestį, tačiau jos buvo užskaitytos dengti senesnį įsiskolinimą. Ieškovo atstovė patvirtino, kad visos atsakovo padarytos įmokos yra įvertintos, paskutinė padaryta įmoka dengiasi už senesnes skolas ir pasidengia dalis skolos. Už 2007 metus atsakovas yra nesumokėjes 141,35 Lt žemės nuomos mokestį, todėl ieškovas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, šios sumos atsisako. Viso atsakovo skola už žemės mokestį nuo 2008 metų iki 2012 metų imtinai sudaro 3147 Lt. Atsakovas nesutinka su ieškovo mokesčio skaičiavimo metodika. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė išdėstė žemės nuomos mokesčio skaičiavimo metodika, pagrįsdama skaičiavimą norminiais aktais, pateikė jo raštišką paskaičiavimą (b.l. 39). Nors atsakovas pateikė savo žemės nuomos mokesčio paskaičiavimo variantą (b.l. 73), jis yra pagrįstas tik paties atsakovo sampotavimais, paties atliktais pastato matavimais, kurie, akivaizdu, yra netikslūs. Atsakovas teigia, kad jam žemės nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas tik nuo pirmo aukšto užimamo ploto, kas visiškai prieštarauja tiek protingumo principui, tiek norminiams aktams. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovui priteistina 3147 Lt žemės nuomos mokesčios už paskutinius penkis metus.

LR CK 6.71str. numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29d. sprendimu Nr. T2-116 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių 35p. numato, jog laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,03 procento nuo nesumokėtos mokesčių sumos delspinigiai. Delspinigius skaičiuojant nuo 3147 Lt sumos 0,03 procento už 180 dienų, jie sudaro 169,94 Lt (b.l. 64). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 169,94 Lt delspinigių. Atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl, remiantis LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-08-13 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 141,35 Lt žemės nuomos mokesčio priteisimo už 2007 metus. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42str.).

Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą - 99,51 Lt (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-271, 279, 307 str. 1 d. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo K. P. 3147 Lt žemės nuomos mokesčio, 169,94 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 3316,94 Lt sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. nuo 2013-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo K. P. 99,51 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.