Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. E. pareiškimą dėl įpareigojimo atlikti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys R. J. E., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. E. (buvusi P.), būdama dukters L. A. E., gim. (duomenys neskelbtini), įstatymine atstove, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. raštą „Dėl gimimo įtraukimo į apskaitą“ Nr. A133-5396/21(2.4.1.27 Mr-AD21); įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti L. A. E., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą į apskaitą Lietuvos Respublikoje, išduodant vaiko gimimo įrašą su vaiko pavarde E..

Nurodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu R. J. E. ir bei pasirinko vyro pavardę – E.. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiškėjai ir jos vyrui gimė dukra L. A. E.. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 20 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui prašymą įtraukti dukros gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę E.. Prašymas buvo netenkintas, nurodant, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba.

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas registruoti dukters pavardę su raide w pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą, taip pat pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus, sudaro sąlygas kilti reikšmingoms neigiamoms pasekmėms dėl rašomų skirtingų šeimos narių pavardžių. Atsisakymas įregistruoti dukters pavardę pareiškėjai jos šeimai sukelia ir ateityje sukels nuolatinio pobūdžio nepatogumų. Pareiškėja kartu su šeima keliauja į Lietuvą bei kitas valstybes įvairiai reikalais, todėl jai nuolat tenka įrodinėti šeimos narių tapatybes, sąsajas su šeimos nariais. Draudimas įrašyti pavardę su raide w, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besąlyginis gynimas yra neproporcingas dukters ir jos šeimos narių patiriamiems nepatogumams.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūrą.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja G. E. (buvusi pavardė P.), (duomenys neskelbtini) pilietė, ir R. J. E., (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. A. E.. (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše, taip pat (duomenys neskelbtini) pase nurodyta, kad dukters pavardė yra E..

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-35128-727/2021 nuspręsta įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos G. P. pavardę į E. ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą, nurodant pareiškėjos pavardę E..

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydama įtraukti dukros L. A. E., gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimimą į apskaitą, įrašant vaikui pavardę E.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. A133-5396/21(2.4.1.27 Mr-AD21) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įvykdyti prašymo įrašyti vaikui pavardę E.. Rašte nurodyta, kad lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos dukters civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir jos vyro pavardės yra E.. Pareiškėja siekia, kad jos dukters pavardė būtų tokia pati kaip pareiškėjos ir jos sutuoktinio, nes skirtingas pavardžių rašymas sukelia nepatogumų (keliaujant ir kt.). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos nurodytus argumentus, sutiktina, kad dukters pavardės rašymas skirtingai nei tėvų, sukelia pareiškėjos šeimai tam tikrų nepatogumų siekiant nustatyti šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Gyventojų registro duomenimis galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių tiek savo varduose, tiek pavardėse raidę w. Taigi w rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra duomenų, jog nukrypimas nuo šiuo metu galiojančio nacionalinio teisės reguliavimo sukeltų grėsmę valstybinei kalbai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjos reikalavimas įtraukti į apskaitą dukters L. A. E. gimimą, įrašant pavardę E., tenkintinas.

Teismas pažymi, kad šiuo sprendimu įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą dukters gimimą, bus pagrindas kreiptis į kompetentingas institucijas dėl dukters gimimo išrašo išdavimo. Dėl šios priežasties reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti vaiko gimimo išrašą paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. E. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įtraukti į apskaitą pareiškėjos G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. E., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimusios dukters L. A. E. gimimą, įrašant pavardę E..

Reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti vaiko gimimo išrašą palikti nenagrinėtu.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.