- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- T-142-926/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko K. Š. (toliau – Institucija) teikimą dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-239/2002 paimtų pinigų – 100 Lenkijos zlotų, perdavimo valstybės nuosavybėn,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu A. T. ir R. O. buvo pripažinti kaltais pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausme.
Tuo pačiu nuosprendžiu daiktinius įrodymus, t. y. 100 (vieną šimtą) Lenkijos zlotų, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti nuteistajam A. T..
2019 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Institucijos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti klausimą dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-239/2002 paimtų pinigų – 100 Lenkijos zlotų likimo.
Prašymo duomenimis, minėti pinigai vis dar yra saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinėje. Nors Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu ir buvo nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus juos grąžinti nuteistajam A. T., tačiau iki šiol dėl pinigų grąžinimo į Instituciją niekas nesikreipė, dėl ko, prašoma minėtus pinigus perduoti valstybės žinion, nes toliau saugoti išimtas pinigines lėšas, pasak Institucijos, yra netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus ir dėl daiktinių įrodymų.
Kauno apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu klausimas dėl baudžiamojoje byloje esančių daiktinių įrodymų – 100 (vieno šimto) Lenkijos zlotų, buvo išspręstas, pinigus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinant nuteistajam A. T.. Tačiau, sprendžiant iš Institucijos pateikto teikimo turinio, nuteistasis A. T. pinigų neatsiėmė iki šiol. Ir vis tik, jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistajam buvo siunčiami pranešimai dėl minėtų pinigų atsiėmimo, Institucija teismui nepateikė, o patikrinti šių duomenų, kai baudžiamoji byla Nr. 1-239/2002 jau yra sunaikinta, teismas negali. Nesant šių duomenų, spręsti klausimą dėl pinigų, t. y. 100 (vieno šimto) Lenkijos zlotų, perdavimo valstybės nuosavybėn, nėra jokios objektyvios galimybės, todėl Institucijos teikimas atmetamas, papildomai pažymint, kad šios nutarties priėmimas, Institucijai pateikus duomenis apie tinkamą nuteistojo informavimą dėl jam priklausančių pinigų atsiėmimo, pakartotinio Institucijos kreipimosi į teismą tuo pačiu klausimu nestabdo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko K. Š. teikimą atmesti.
Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.