Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų F. V. ir M. V. ieškinį atsakovams S. S. ir J. P. dėl nuosavybės teisių gynimo, teisės atlikti darbus be bendraturčių sutikimo pripažinimo, įpareigojimo leisti naudotis bendrojo naudojimo patalpa.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų F. V. ir M. V. ieškinį atsakovams S. S. ir J. P. dėl (duomenys neskelbtini), esančios nuosavybės teisių gynimo, teisės atlikti darbus be bendraturčių sutikimo pripažinimo, įpareigojimo leisti naudotis bendrojo naudojimo patalpa. 2017 m. rugsėjo 12 d. teisme buvo gautas ieškovų atstovo advokato Dovydo Cvetkovo pranešimas, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovų F. V. ir M. V. turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr.S-17003715 buvo perleistas V. S.. Pažymėjo, jog ieškovams perleidus nuosavybės teises kitam asmeniui, jie prarado materialinį teisinį pagrindą, toliau palaikyti ieškinio reikalavimus nebeturi teisės. Prašė išsiųsti ieškovų teisių perėmėjai V. S. pranešimą apie galimybę įstoti į bylą ieškovės teisėmis. Teismas V. S. siuntė 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 6 d. bei 2018 m. sausio 29 d. pranešimus jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), informuodamas ją apie nagrinėjamą civilinę bylą, jos eigą bei teisę pareikšti savo valią dėl pradinių ieškovų procesinių teisių ir pareigų perėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. nutartimi civilinę bylą pagal F. V. ir M. V. ieškinį atsakovams S. S. ir J. P. dėl nuosavybės teisių gynimo, teisės atlikti darbus be bendraturčių sutikimo pripažinimo, įpareigojimo leisti naudotis bendrojo naudojimo patalpa nutraukė, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. S. naudai. Pagrindiniai teismo motyvai: Teismas 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 6 d. bei 2018 m. sausio 29 d. siuntė pranešimus V. S. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), informuodamas ją apie nagrinėjamą civilinę bylą, jos eigą bei teisę pareikšti savo valią dėl pradinių ieškovų procesinių teisių ir pareigų perėmimo, tačiau V. S. valios dėl ieškinio reikalavimų, taip pat jokių prašymų teismui nereiškė. Be to, V. S. buvo informuota apie nagrinėjamą bylą (susisiekė telefonu), taip pat teisę pareikšti valią dėl tolesnės bylos eigos teismui raštu, tačiau jokių veiksmų savo, kaip ieškovės, teisėms įgyvendinti per 6 mėnesius nesiėmė. Teismas siuntė V. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu keturis pranešimus, 2018 m. sausio 29 d. pranešimas V. S. siųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, laikomas įteiktu tinkamai (per 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog byloje nebeliko ieškovo, turinčio materialinį teisinį suinteresuotumą byloje, teismas konstatavo, jog, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra pagrindas bylą nutraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas F. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo motyvai: Nėra aiškiai nurodytas bylos nutraukimo pagrindas. Motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodyta, kad byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punkto (kitais šio Kodekso numatytais atvejais) pagrindu, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad CPK 293 straipsnio 4 punkto (jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė) pagrindu. Kokie tie kiti atvejai, nutartyje nenurodyta, o atsisakymo nuo ieškinio byloje nėra, jis turi būti rašytinis ir jame turi būti nurodyta, jog ieškovui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.Ieškovo nuomone, pasikeitus ginčo turto savininkui, CPK 48 straipsnis dėl procesinių teisių perėmimo taikomas automatiškai, todėl V. S. ieškove turėjo tapti be jokio jos sutikimo, procesas turėjo būti tęsiamas ir tik jai nedalyvaujant teismo posėdyje turėjo būti taikytos jos nedalyvavimo teismo posėdyje procesinės pasekmės.Taip pat pažymi, jog 2018 m. kovo 13 d. V. S. pardavė savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), R. V., kuris sutinka perimti visas ieškovo teises ir pareigas šioje byloje. Kartu su atskiruoju skundu pateikia 2018 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir R. V. 2018 m. kovo 14 d. sutikimą perimti ieškovo teises ir pareigas. Esant šioms aplinkybėms, apelianto nuomone, procesas turėtų būti tęsiamas su naujuoju ieškovu R. V.. Tai atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie civilinės bylos

Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus: 1) 2018 m. kovo 13 d. tarp V. S. (pardavėjos) ir R. V. (pirkėjo) sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja pardavė, o pirkėjas nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkio patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir 488/1382 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) R. V. 2018 m. kovo 14 d. sutikimą perimti ieškovo teises ir pareigas civilinėje byloje. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kadangi šioje byloje sprendžiami procesinių teisių perėmimo ir civilinės bylos nutraukimo klausimai, o pateikti nauji įrodymai turi reikšmės atsakant į atskirojo skundo argumentus, be to, bylos šalys turėjo galimybę susipažinti su atskiruoju skundu ir teikiamais naujais įrodymais, dėl jų pridėjimo prieštaravimų neteikė, minėti įrodymai priimami ir pridedami prie civilinės bylos.

Dėl civilinės bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo nutraukti civilinę bylą, civilinėje byloje nebelikus ieškovo, turinčio materialinį teisinį suinteresuotumą byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. CPK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Taigi, perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, negalima sutikti su apelianto argumentu, jog CPK 48 straipsnio nuostatos dėl procesinių teisių perėmimo turėjo būti taikomos automatiškai ir V. S. ieškove turėjo tapti be jokio jos sutikimo. Priešingai, teisių perėmėjas ieškovas turi siekti įstoti į procesą. Byloje esantys 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 6 d. bei 2018 m. sausio 29 d. teismo pranešimai, kurie buvo siųsti V. S., patvirtina, jog V. S. nesiekė šioje civilinėje byloje įstoti į procesą, nesiekė būti ieškove, palaikyti ieškinio reikalavimus ir nereikalavo jos teisių gynimo. Nesant V. S. aiškiai išreikštos valios ir sutikimo įstoti į procesą, jai negalėjo būti perkeltos ieškovų teisės ir pareigos. Apeliantas neteisus teigdamas, jog skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas bylos nutraukimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu (pažymėtina, jog CPK 293 straipsnis neturi dalių, o tik punktus), yra pagrindas bylą nutraukti, nes byloje nebeliko ieškovo, turinčio materialinį teisinį suinteresuotumą byloje. Tokio pagrindo neapima CPK 293 straipsnio 1–8 punktai, dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi šio straipsnio 9 punktu (kitais šio Kodekso numatytais atvejais). Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, ji arba nutraukiama arba taikomos kitos procesinės taisyklės – CPK 48 straipsnyje reglamentuotas procesinių teisių perėmimas. Kadangi V. S. nesiekė įstoti į procesą ir būti ieškove, byla teisėtai ir pagrįstai nutraukta. Taip pat pažymėtina, jog iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu, o ne CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu (jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė), kuris, tikėtina, tik dėl techninės klaidos buvo nurodytas rezoliucinėje nutarties dalyje, nes nei ieškovai F. V. ir M. V., nei V. S. atsisakymo nuo ieškinio nereiškė. Apelianto nuomone, kadangi ginčo turtas 2018 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas R. V. ir pastarasis sutinka perimti visas ieškovo teises ir pareigas šioje byloje, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, procesas turėtų būti tęsiamas su naujuoju ieškovu R. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, patikrina ir įvertina, ar priimdamas skundžiamą nutartį teismas tinkamai įvertino tuo metu egzistavusias bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Skundžiama nutartis priimta 2018 m. kovo 2 d. Ginčo turtą V. S. R. V. pardavė jau po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2018 m. kovo 13 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino tik tas aplinkybes, kurios susijusios su V. S., jos teise ir siekiu (ne)įstoti į procesą. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu ginčo turtas priklausė V. S., o ne R. V., teismui nekilo pareiga neapibrėžtą laiką laukti galbūt ateityje atsirasiančių naujų ginčo turto savininkų ir potencialų ieškovų teisių perėmėjų. Skundžiama teismo nutartis pagal jos priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes yra teisėta ir pagrįsta, o R. V. tapus naujuoju ginčo turto savininku ir jam siekiant ginti galbūt pažeistas jo teises bei teisėtus interesus, jis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikšti naują ieškinį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

ieškovo F. V. atskirąjį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.