Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) atstovo – direktoriaus L. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-10 nutarimo M. P. (toliau – Pažeidėjas), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ str. 1 d. 216 Eur bauda už tai, kad neįvykdė įgalioto Institucijos atstovo 2015-04-17 pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 9.87 (09-KE)-3 iki 2014-12-15 Institucijai pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, esančių Pažeidėjo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinę dokumentaciją.

Nesutikdamas su Nutarimu Pažeidėjas pateikė skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui, kuris skundžiama 2015-11-10 nutartimi Pažeidėjo skundą tenkino iš dalies ir Pažeidėjui Nutarimu skirtą baudą, taikydamas ATPK 30¹ str., pakeitė įspėjimu. Teismas konstatavo, kad nors Institucija ir tinkamai kvalifikavo Pažeidėjo veiksmus, tačiau paskyrė neadekvačią padarytam teisės pažeidimui baudą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Pažeidėjo ir dabartinio Institucijos atstovo V. K. paaiškinimais, kad paties nurodymo nesavalaikis įvykdymas didžiąja dalimi buvo susijęs su šio pareigūno bei Pažeidėjo nesusikalbėjimu, todėl V. K., surašydamas privalomąjį nurodymą, elgėsi pernelyg formaliai.

Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį dalyje dėl nuobaudos pakeitimo, paliekant Nutarimu paskirtą 216 Eur baudą. Dėsto su įvykiu susijusias aplinkybes, cituoja apylinkės teismo nutartį, ATPK 20 str. nuostatas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas reglamentuojančius įstatymus (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 3 d., 12 str. 1 d. 6 p., aplinkos apsaugos įstatymo 31 str. 1 d., 2 d. 3 p.), kurie patvirtina, kad nurodymo surašymas nėra grįstas vien tik formalumu. Pažymi, kad teismas net nesiaiškino ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas bei nepareikalavo pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, esančių Pažeidėjo žemės sklype, projektinės dokumentacijos. Taip pat mini ATPK 292, 293 str. nuostatas, nurodydamas, kad Pažeidėjas teikdamas skundą tiesiogiai Ignalinos rajono apylinkės teismui pažeidė įstatymo numatytą tvarką ir terminus, ir skundas apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėti.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde Institucija iš esmės ginčija nuobaudos individualizavimo klausimą nurodydama, kad teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, kurių pagrindu Pažeidėjui paskirta bauda buvo pakeista įspėjimu. Taip pat teigia, kad Pažeidėjo skundas apskritai negalėjo būti priimtas nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Dėl skundo padavimo tvarkos bei termino

Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad Pažeidėjo skundas iš viso negalėjo būti priimtas nagrinėti, kadangi buvo pažeisti ATPK 292 – 293 str. numatyta tvarka ir terminai. Su tuo negalima sutikti.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis skundo argumentas iš viso nemotyvuotas ir dėl to nėra aiškus. Iš skundo galima suprasti, kad Pažeidėjas skundą paduodamas tiesiogiai teismui pažeidė ATPK 292 – 293 str. reikalavimus. Tačiau, tai neatitinka faktinės padėties, nes iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas 2015-05-08, Pažeidėjui įteiktas tik 2015-07-01, ką patvirtina ir išrašas apie siuntos paiešką (11 b. l.). Pažeidėjas 2015-07-16 prašymu dėl termino skundui paduoti atnaujinimo bei skundu kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą (6 – 7, 8 – 9 b. l.), taip pat į Instituciją, kuri, anot Pažeidėjo, prašymą dėl termino atnaujinimo 2015-08-03 grąžino dėl jo nepriėmusi jokio sprendimo (14 – 15 b. l.). Ignalinos rajono apylinkės teismas, susipažinęs su Pažeidėjo skundu dėl Nutarimo panaikinimo 2015-08-06 nustatė, kad toks skundas negali būti priimtas, ir nurodė, kad jis privalėjo būti pateiktas Institucijai, priėmusiai Nutarimą. Teismas informavo Pažeidėją, kad atsisakymas priimti jo skundą neatima teisės jam paduoti skundą įstatymo nustatyta tvarka (17 b. l.). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-08-06 nutartį Pažeidėjas gavo 2015-08-26, todėl Pažeidėjas 2015-08-28 Institucijai pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (2-3 b. l.). Institucija, gavusi Pažeidėjo skundą, jį perdavė 2015-09-02 Ignalinos rajono apylinkės teismui (21 b. l.), kuris 2015-11-10 nutartimi jį tenkino iš dalies. Taigi, Pažeidėjas skundą padavė Institucijai kaip to reikalauja įstatymas.

Iš tiesų, ATPK 293 str. nurodo, kad jei buvo praleistas terminas skundui paduoti, apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka jį gali atnaujinti. Tai daroma rezoliucija, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Tačiau, apylinkės teismas skundą priėmė ir jį išnagrinėjo. Tai reiškia, jog teismas sprendimą priėmė iš esmės, stengdamasis peržiūrėti ir įvertinti proceso dalyvių interesus. Akivaizdu, kad teismas skundo padavimo termino praleidimo priežastis laikė svarbiomis, kitu atveju skundas nebūtų buvęs išnagrinėtas. Tokia situacija negalėtų būti vertinama kaip ATPK reglamentuoto proceso pažeidimas.

Dėl nuobaudos

ATPK 51¹⁴ str. 1 d. nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 144 iki 289 eurų ir pareigūnams – nuo 289 iki 579 eurų.

Tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi ir gali būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas (Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-29-2013, ir kt.).

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pripažino, jog bylos duomenys leidžia taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir Pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Taigi teismas nustatė, kad administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka Pažeidėjui paskirti įspėjimą. Tokiai teismo pozicijai pritartina.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui įspėjimą pagrįstai visų pirma atsižvelgė į tai, jog iš esmės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, surašydamas Pažeidėjui privalomąjį nurodymą, elgėsi iš tiesų pernelyg formaliai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pažeidėjas pripažino savo kaltę, neneigė, jog nurodymas jame nustatytais terminais įvykdytas nebuvo, ir dėl to gailisi. Jis paaiškino, kad jam nebuvo aiškus tuo metu buvusio Institucijos vedėjo P. K. nurodymas pateikti projektinę dokumentaciją, jis bandė situaciją tikslintis ir elektroniniu paštu jam 2015 m. gegužės 7 d. nusiuntė 3 dokumentus, tačiau jokio atsakymo negavo. Taip pat paaiškino, kad pasikalbėjus prieš teismo posėdį su dabartiniu Institucijos vedėju V. K., jis pastarajam nusiuntė tuos pačius dokumentus (38 – 40 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad Institucijos vedėjas teismo posėdyje patvirtino, jog P. K. nuo 2015 m. balandžio 30 d. nebedirba, todėl jei elektroninis laiškas ir buvo jam siųstas, tai jo niekas nematė, kadangi P. K. elektroninio pašto niekas nebetikrino. Tačiau, tai jau Institucijos darbo organizavimo problema. Nors V. K. teisme ir nurodė, kad bet kuriuo atveju Pažeidėjas turėjo įvykdyti nurodymą, kurio beje, jis ir neginčijo, tačiau negalima sutikti su iš esmės labai formaliu susiklosčiusios situacijos įvertinimu, kaip kad tai daro Institucijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog savalaikio nurodymo neįvykdymas laiku buvo nulemtas ne Pažeidėjo piktybiškumo ar jo nenoro nurodymą vykdyti, o komunikacijos trūkumo tarp Institucijos ir Pažeidėjo. Šiuo atveju, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats V. K., Institucijai siunčiami laiškai, taip pat yra teikiami ir elektroniniu paštu, jų reikšmė tokia pati kaip ir registruotų laiškų, t. y. jie turėtų būti atitinkamai atspausdinami, registruojami ar persiunčiami. Matyti, kad nors Institucija į laiškus, siunčiamus elektroniniu paštu, reaguoja lygiai taip pat, kaip ir į gaunamus įprastu paštu, tačiau šiuo atveju ji neužtikrino, kad tuometiniam Institucijos vedėjui P. K. nuo 2015 m. balandžio 30 d. išėjus iš darbo, jo laiškai būtų peradresuojami kitam asmeniui ar asmeniui perėmusiam jo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad Institucijos vedėjas V. K. teisme parodė, jog Institucija pati turi galimybę reikiamą dokumentaciją paprastai gauti iš savivaldybėje esančio Statybos urbanistikos skyriaus tuo atveju, jei savininkas parodo, kad tokios dokumentacijos neturi. Šiuo atveju V. K. negalėjo paaiškinti savo buvusio kolegos darbo metodų, todėl įvertinus ir šią aplinkybę, visiškai sutiktina su teismo padaryta išvada, kad pakankamai griežta bauda Pažeidėjui buvo paskirta įvykio situaciją įvertinus labai formaliai. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad V. K. teismo posėdžio metu nurodė neprieštaraujantis, jog Pažeidėjas būtų tiesiog įspėtas, tvirtino, jog tokioje situacijoje jis elgtųsi kitaip – iš karto privalomojo nurodymo nerašytų.

Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šioje byloje tinkamai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į Pažeidėjo elgesį, asmenybę, į veikos mažą pavojingumą, į ATPK 30¹ str. taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, skyrė Pažeidėjui teisingą nuobaudą. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Palikti 2015 m. lapkričio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.