- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- I-1505-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00163-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) atsakymą Nr. 3IM-1717(8.1) (toliau – ŽŪM atsakymas); 2) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. gruodžio 18 d. atsakymą Nr. B6-(4.16)-3329 (toliau – ir Tarnybos atsakymas); 3) arba įpareigoti juos priėmusius viešojo administravimo subjektus pašalinti padarytą pažeidimą.
Skunde pareiškėja nurodė, kad gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Paaiškino, jog 2007 m. žiemą pajuto kieme stiprų mėšlo ir srutų kvapą, kuris sklido nuo ūkinių pastatų kaimynystėje adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai). Tikėjosi, kad su kaimynais pavyks išspręsti susidariusią situaciją (smarvė bei srūtų tekėjimo į sklypą), tačiau po pokalbio su kaimynais problema dėl smarvės nesikeitė, srutos nuo 2016 m. pradėtos traukti į traktorinę cisterną.
Nuo 2015 m. kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau jos paklausimai buvo siuntinėjami vis į kitas institucijas, kurios konstatavo, jog pažeidimų kaimyniniame sklype nenustatyta. Iš institucijų pavyko sužinoti, kad kaimyninio sklypo paskirtis yra „kita“, naudojimo būdas – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“; įvairaus dydžio ūkiniai pastatai įregistruoti tik 2016 metais, kaip nesudėtingi pagalbinio ūkio statiniai.
Paaiškino, kad iš vykusio civilinio ginčo sužinojo, jog kaimynai augina apie 20 gyvulių, prekiauja pienu ir pieno produktais; kad 2007 m. liepos 16 d. Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba šiam ūkiui išdavė leidimą žalio pieno ir pieno produktų gamybai ir prekybai. Į atsakovus kreipėsi su prašymu, kad įvertintų ir išaiškintų ūkininko ūkio veiklos teisėtumą vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje bei pagrįstų atsakymus juridiniu pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, skundžiami raštai yra nepagrįsti, neteisėti, neobjektyvūs bei pažeidžiantys pareiškėjos ir jos šeimos teises. Pažymėjo, jog registruoti Pastatai nėra skirti žemės ūkio veiklai vykdyti, nes jie registruoti kaip pagalbinio ūkio pastatai. Pareiškėja skunde teismui cituoja jai pateiktų institucijų atsakymus, pabrėždama, jog į pagrindinį jos keltą klausimą – kokiu pagrindu ūkininko ūkio veikla (ne ūkininko ūkio vieta) leidžiama vykdyti vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje pagalbinio ūkio pastatuose ir kas kontroliuoja ūkininko veiklos vietą liko neatsakyta.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skunde nėra nurodyti jokie argumentai, kodėl Tarnybos pateiktas atsakymas į pareiškėjos paklausimą yra netinkamas arba Tarnyba kitaip pažeidė pareiškėjos teises. Tarnybos nuomone, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių įrodymų ar motyvų, į kuriuos atsakydama Tarnyba galėtų objektyviai pateikti savo poziciją. Be to, pareiškėjos prašymas įpareigoti viešojo administravimo subjektus pašalinti padarytą pažeidimą yra nesuprantamas, kadangi pareiškėja nenurodė, koks apskritai pažeidimas buvo padarytas, kas ir kada jį padarė.
Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos VMVT) 2017 m. lapkričio 20 d. atliko V. R. ūkio neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo surašytas 2017 m. lapkričio 20 d. Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktas Nr. 37ŪGP-428. Iš patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių ir prie patikrinimo akto pridedamų foto nuotraukų nustatyta, kad minėtą patikrinimą atliko trys Klaipėdos VMVT pareigūnai, kurie patikrinimo metu nustatė mažareikšmius teisės aktų pažeidimus, nesukeliančius reikšmingos rizikos vartotojų sveikatai, gyvūnų sveikatai ir gerovei. Pažymėjo, kad ir ankstesnio V. R. ūkio patikrinimo metu trūkumų nebuvo nustatyta (2017 m. vasario 15 d. Pienininkystės ūkio patikrinimo aktas Nr. 37PIE-9).
Atkreipė dėmesį, kad V. R. ūkiui buvo suteiktas gyvūninio maisto tvarkymo subjekto registravimo numeris. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Bl-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, III skyrius nustato reikalavimus maisto tvarkymo subjektų registravimui. Gyvūninio maisto tvarkymo subjektas, siekiantis registravimo, turi atitikti teisės aktų, reglamentuojančių gyvūninio maisto saugą ir kokybę reikalavimus. Minėtame teisės akte nėra nustatyto reikalavimo vertinti pastatų, kuriuose bus vykdoma veikla, ir žemės, kurioje bus vykdoma atitinkama veikla, paskirties.
Ūkiniai gyvūnai ženklinami ir registruojami Ūkinių gyvūnų registre vadovaujantis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nustatytais reikalavimais. Aprašo III skyriuje yra reglamentuotas gyvulių laikymo vietų registravimas ir gyvulių apskaita. Remiantis Aprašo 19 punkto, Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ne Tarnyba) kiekvienai gyvulių laikymo vietai ir kiekvienai gyvulių bandai suteikia unikalų identifikavimo numerį.
Atsiliepimas
Atsakovė ŽŪM atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nėra įtvirtintas draudimas veiklą vykdyti tik viename žemės sklype, t. y. ūkininkas gali turėti keletą žemės sklypų ir juose vykdyti veiklą. Ūkininko ūkį registruoja savivaldybės administracija, o ne Tarnyba.
Atkreipė dėmesį, kad iki Ūkininko ūkio įstatymo įsigaliojimo 1999 m. gegužės 19 d. pastatų statybą reglamentavo statybą reglamentuojantys teisės aktai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, įsigaliojęs 1996 m. rugsėjo 1 d. Pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, 17 punktą, nekilnojamojo turto objektas registruojamas arba jo duomenys pakeičiami pateikus prašymą, tačiau nėra nustatyta, kada turi būti pateikiamas toks prašymas, todėl pastatai, kurių statybos metai yra 2000–2002 m. įregistruoti tik tada, kai buvo pateiktas prašymas juos įregistruoti.
Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, nurodyti žemės sklypų naudojimo būdai ir jų turinys. Atkreipė dėmesį, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose gali būti gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 7.17 papunktyje nurodomi pagalbinio ūkio paskirties pastatai (sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui).
Atkreipė dėmesį, kad tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracija teikė pareiškėjai informaciją, paaiškinimus apie susidariusią situaciją. Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3D-1019 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“, nustatyta, kad žemės ūkio subjektai, turintys 5 ir daugiau SG, mėšlą ir (ar) srutas turi kaupti tvarte, mėšlidėje, srutų kauptuve ar tirštojo mėšlo rietuvėje prie tvarto, kad būtų užkirstas kelias vandens taršai iš žemės ūkio šaltinių. Nurodė, kad žemės ūkio subjektai turi galimybę pasirinkti, ar mėšlą ir (ar) srutas kaupti tvarte, ar mėšlidėse, ar srutų kauptuvuose, ar tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto. Šis reikalavimas yra taikomas tik žemės ūkio subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas bei dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse. Pažymėjo, kad kontrolės funkcijos, susijusios su kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore, priskiriamos Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai, kuri yra atsakinga už gyvenamosios aplinkos oro kokybę, o kontrolės funkcijos, susijusios su mėšlo tvarkymo reikalavimų laikymųsi – regioniniams aplinkos apsaugos departamentams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundžiasi „mėšlas ir srutos, kurie garuodami į aplinką išskiria daug amoniako ir taip daro poveikį aplinkai ir žmogui“, „kenčiam nuo smarvės ir musių“, manė, jog ji turėtų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos departamentą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 10.2.7 papunktį vykdo kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose.
Šalies argumentai
Pažymėjo, kad Ekonominių veiklų klasifikatorius naudojamas tik statistikos tikslais ir Ministerijai nėra pavesta kontroliuoti tokių statistikos duomenų pateikimo. Pareiškėja prašyme ir skunde nurodė, kad ŽŪM yra ta institucija, kuri formuoja ir kontroliuoja valstybės politiką žemės ūkio srityje. Atkreipė dėmesį, kad ŽŪM nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1 punktu nustatyta, kad ŽŪM yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, kuri formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ŽŪM gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui, o 9 punkte išvardytos ŽŪM funkcijos, kuriose ŽŪM nėra pavesta atlikti ūkio subjektų, ūkininkų ar kitų asmenų užsiimančių ūkine veikla kontrolę ir riboti ar uždrausti tokią veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, kuri 2015 m. birželio 5 d. raštu Nr. 12SD-2443-(14.12.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjai atsakė, jog „žemės sklype Smiltelės g. 8, Dauparų k., Klaipėdos r. sav., yra registruota pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos, o žemės sklype registruotas statinys – gyvenamasis namas ir jo priklausiniai – viralinė, tvartas, šulinys, todėl žemės sklypo naudojimas atitinka pagrindinę žemės naudojimo paskirtį“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 6 d. su prašymu kreipėsi į ŽŪM, prašydama imtis priemonių, kad ūkininko veikla, kuri vykdoma adresu Dauparai, Smiltelės g. 8, Klaipėdos r., būtų vykdoma teisės aktuose nustatyta tvarka (1 t., b. l. 10–13). Prašyme pareiškėja prašė paaiškinti, kas leido šio ūkininko veiklą, kaip ūkis atitinka Pienininkystės reglamentus, taip pat dėl ūkininko vietos, mėšlo laikymo, Ekonominių veiklų klasifikatoriaus, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos.
ŽŪM, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 3IN-1717(8.1) informavo pareiškėją, kad ŽŪM nėra įgaliota teikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų išaiškinimų, todėl pateikė tik nuomonę dėl pareiškėjos įvardintų teisės aktų nuostatų. Atsižvelgdama į pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, rekomendavo pareiškėjai pažeistas teises (teisę į švarią aplinką ir kt.) ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, nurodė, kad kontrolės funkcijos, susijusios su kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore yra priskiriamos Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai, o kontrolės funkcijos, susijusios su mėšlo tvarkymo reikalavimų laikymųsi – regioniniams aplinkos apsaugos departamentams (1 t., b. l. 14–19).
Pareiškėja 2017 m. gruodžio 5 d. su prašymu taip pat kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti informaciją: kokio dokumento pagrindu, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, Tarnyba gyvulininkystės bandas registruoja vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijų sklypuose? kaip Tarnyba Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM perduoda informaciją apie ūkininkų ūkio vykdomos veiklos pažeidimų neradimą?(1 t., b. l. 20–23).
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2017 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. B6-(4.16.)-3329 informavo pareiškėją, kad nagrinėdama pareiškėjos prašymą įvertino ir Tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 37V7-(37.5.)-857 ir jame pateikto atsakymo pagrįstumą. Tarnyba nurodė, kad ūkininko ūkyje buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir surašytas ūkio subjekto patikrinimo aktas Nr. 37ŪGP-428, kuriame buvo konstatuoti tik mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai, nesukeliantys reikšmingos rizikos vartotojų sveikatai, gyvūnų sveikatai ir gerovei. Nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius informavo pareiškėją ir nurodė teisės aktus, pagal kuriuos V. R. ūkiui buvo suteiktas gyvūninio maisto tvarkymo subjekto registravimo numeris. Pažymėjo, jog Tarnybos pareigūnai negalėjo vertinti pastatų ir žemės, kuriuose vykdoma veikla, paskirties, nes tokia pareiga nustatyta savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui (1 t., b. l. 24–26).
Pareiškėja, nesutikdama su priimtais atsakovų raštais, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ŽŪM atsakymą ir Tarnybos atsakymą (1 t., b. l. 1–8).
Byloje ginčas kilęs dėl ŽŪM ir Tarnybos atsakymų, kurie buvo priimti išnagrinėjus pareiškėjos prašymus, teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad į ŽŪM ir į Tarnybą kreipėsi, siekiu išsiaiškinti ūkininko V. R. vykdomos ūkininko veiklos – gyvulininkystės bei individualios žemės ūkio veiklos teisėtumą vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje, pagalbinio ūkio pastatuose. Prašė, jog pateikti atsakymai būtų pagrįsti teisės aktų nuostatomis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija, toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, Žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 3D-760 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Žemės ūkio ministerijoje taisyklės (toliau – Asmenų aptarnavimo taisyklės), 2007 m. spalio 31 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-790 patvirtintos „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybos taisyklės).
Pagal VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalis, asmenų kreipimaisi į viešojo administravimo subjektus skirstomi į prašymus ir skundus. Iš esmės analogiškas kreipimųsi skirstymas pateiktas ir Taisyklių 7.1 punkte bei Tarnybos taisyklių 6 punkte. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, prašymas suprantamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
Išanalizavus pareiškėjos rašytinių kreipimųsi turinį ir įvertinus juose suformuluotus prašymus, daroma išvada, kad pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą su prašymu dėl informacijos pateikimo. Taigi, pastarieji atitinka prašymo sąvoką, įtvirtintą VAĮ įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. Pagal VAĮ 14 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 47.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis informaciją apibrėžia kaip žinias, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga <...>.
Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, skundžiami atsakovų ŽŪM ir Tarnybos raštai, atsakant į pareiškėjos suformuluotus klausimus, vertintini tuo aspektu, ar institucijos pateikė visą pareiškėjos prašomą informaciją, ar atsakymai yra išsamūs ir atitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Iš pareiškėjos skundo turinio bei kreipimusi į atsakovus matyti, jog ji prašė institucijų gauti informaciją, kokiu teisiniu pagrindu ūkininkas vykdo ūkinę veiklą adresu Dauparai, Smiltelės g. 8, Klaipėdos r., prašė išaiškinimų dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 852/2004, Nr. 853/2004, Nr. 854/2004 taikymo, dėl sklindančio kvapo nuo ūkininko ūkio, dėl Ekonominių rūšių klasifikatoriaus, dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, dėl gyvulininkystės bandos registravimo vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų teritorijoje, apie išduotus leidimus pieno ūkiui.
Atsakydama į pareiškėjos prašymą, ŽŪM rašte nurodė, jog ji nėra įgaliota institucija teikti teisės aktų išaiškinimus, detaliai pasisakė dėl ūkininko ūkio vietos, dėl reglamentų taikymo, dėl mėšlo laikymo, dėl ekonominių rūšių klasifikatoriaus bei dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių taikymo (1 t., b. l. 14–19). Rekomendavo, jog jei ūkininko veikla pažeidžia pareiškėjos interesus, kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją arba į teismą civilinio proceso tvarka.
Tarnyba, atsakydama į pareiškėjos prašymą, taip pat rašte pateikė visą pareiškėjos prašomą pateikti informaciją, ją pagrindė teisės aktų nuostatomis (1 t., b. l. 24–26). Tarnyba detaliai nurodė, kokie buvo atlikti ūkininko patikrinimai, kokių teisės aktų pagrindu ūkininkui yra suteiktas gyvūninio maisto tvarkymo subjekto registravimo numeris, kaip ženklinami ir registruojami gyvūnai Ūkinių gyvūnų registre. Nurodė, jog pareiškėjos minima Tarybos direktyva 92/46/EEB, nustatanti sveikatos taisykles žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno pagrindo produktų gamybai ir tiekimui į rinką galiojo tik iki 2005 m. gruodžio 31 d., kad ją pakeitė nuo 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojęs 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004. Paaiškino, jog Tarnyba nėra įgaliota aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir pritaria Tarnybos išdėstytai pozicijai, jog skunde teismui pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kodėl institucijų parengti atsakymai į pareiškėjos prašymus yra netinkami ar nepagrįsti.
VAĮ 8 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus individualaus administracinio akto turiniui. Pagal šio straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Įvertinus skundžiamų raštų pagrįstumą ir teisėtumą, pripažintina, jog jie priimti tiek atsakovų kompetencijos ribose, minėtų aktų forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, aktų turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamus raštus nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos pareikštas reikalavimas – įpareigoti juos priėmusius viešojo administravimo subjektus pašalinti padarytą pažeidimą taip pat negali būti tenkinamas. Pažymėtina, jog pareiškėja teismui ne tik nenurodė argumentų dėl skundžiamų raštų netinkamumo, tačiau nenurodė, kokius pažeidimus prašo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas visoje apimtyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.