Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB ,,Finansų bitė verslui“ atstovui advokatui Česlovui Dainiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansų bitė verslui“ ieškinį atsakovams VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovams VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir A. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovai neatvyko, atsakovų neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovams (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. K. 2019 m. balandžio 17 d. pasirašė sutartį dėl naudojimosi portalu. Atsakovė VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ 2019 m. balandžio 17 d. pasirašė neatšaukiamą rašytinį patvirtinimą (akceptą), kuriuo patvirtino, kad VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ sudaro paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria atsakovei buvo suteikta 3500,00 Eur paskola 18 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovė VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ įsipareigojo mokėti įmokas, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį. Atsakovas A. K. 2019 m. balandžio 17 d. išdavė garantiją, kuria garantavo atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ prievoles ieškovui UAB „Finansų bitė verslui“ 4450,00 Eur sumai. Byloje pateikta 2019 m. spalio 31 d. ieškovo atsakovams siųsta pretenziją dėl įsiskolinimo pagal sutartį, kuria ieškovas informavo atsakovus apie negrąžintą 573,10 Eur pradelstos skolos dalį ir iki 2019 m. lapkričio 25 d. suteikė papildomą terminą pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. raštu atsakovams dar kartą suteikė papildomą terminą jau padidėjusiems pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, t. y. iki 2019 m. gruodžio 16 d. suteikė terminą grąžinti 843,96 Eur pradelstą skolą. Atsakovams nereagavus į pretenzijas, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Nustatyta, jog ieškovė raštu pareikalavo, kad atsakovas A. K. iki 2020 m. sausio 8 d. įvykdytų įsipareigojimus pagal 2019 m. balandžio 17 d. garantiją. Iš byloje pateikto pranešimo Nr. 25966 nustatyta, kad atsakovai nesilaikė kredito grąžinimo grafiko ir liko skolingi ieškovei 2534,31 Eur negrąžintos paskolos, 89,45 Eur palūkanų, 52,50 Eur mėnesinio administravimo mokesčio, 9,45 Eur padidintų palūkanų, 25,00 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos. Minėtame pranešime nurodyta, jog atsakovai iš viso sumokėjo ieškovei 1457,50 Eur, minėta suma buvo padengta dalis suteikto kredito (965,49 Eur), palūkanų (244,72 Eur), administravimo mokesčio (105,00 Eur) administravimo mokesčio už vėlavimą (125,00 Eur), padidintų palūkanų (17,28 Eur).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.90 straipsnio 1 dalį, garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Atsakovai pagal paskolos sutartį su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. 2534,51 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.90 straipsnis, CK 6.870 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. 89,45 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų. Iš ieškovo pateikto Grąžinimų grafiko matyti, kad šią palūkanų sumą ieškovė apskaičiavo nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. sausio 18 d. Byloje nustatyta, kad ieškovas sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Taigi ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas skaičiavo šiuo atveju ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluota nauja teisės aiškinimo taisyklė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo (kaip reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra) kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (nutarties 48 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 89,45 Eur palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. sausio 18 d. (t. y. ir po sutarties nutraukimo), tenkintinas iš dalies. Ieškovei iš atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. priteisiamos 33,33 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. imtinai (2534,51 Eur X 16 proc. /365 d. X 30 d.). Likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 52,50 Eur administravimo mokestį, kuris skaičiuojamas yra nuo visos paskolos sumos. Paskolos gavėjai, pradelsę sumokėti įmoką privalo mokėti 17,50 Eur/mėn. dydžio skolos administravimo mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminus, iš atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. ieškovei priteistinas 52,50 Eur skolos administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 18 d.).

Ieškovė iš atsakovų prašo priteisti 9,45 Eur padidintų palūkanų, atsiradusių dėl vėlavimo. Sutartimi šalys susitarė, kad padidintos palūkanos – tai metinė palūkanų norma, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui už naudojimąsi paskolos suma, kaip paskolos gavėjas pažeidžia palūkanų mokėjimo terminą, kurios nėra laikomos netesybomis, o atspindi išaugusią paskolos davėjo riziką. Padidintos palūkanos skaičiuojamos nuo kiekvienos įmokos, kurią vėluojama sumokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovės paskaičiuotos padidintos palūkanos sudaro 9,45 Eur (iki sutarties nutraukimo dienos 2019 m. gruodžio 18 d.). Atsižvelgiant į tai kad, atsakovai savo prievolių pagal sudarytą paskolos sutartį neįvykdė, iš atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. ieškovei priteistinos 9,45 Eur padidintos vėlavimo palūkanos, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 18 d.).

Ieškovė iš atsakovų prašo priteisti 25,00 Eur administravimo mokesčio atsiradusio dėl vėlavimo. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nurodyta, kad už paskolos pažeidimus paskolos gavėjas papildomai privalo mokėti paskolos sutarties specialiosiose sąlygose numatytas netesybas. Paskolos gavėjas, pradelsęs mokėti bent vieną dieną privalo papildomai sumokėti skolos administravimo mokestį, kuris sudaro 25 Eur/mėn. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminus, iš atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. ieškovui priteistinas 25,00 Eur skolos administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 18 d.).

Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovų 16 procentų mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 2534,51 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluota nauja teisės aiškinimo taisyklė, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo (kaip reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra) kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (nutarties 48 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018). Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovų mokėtinas 16,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 238,93 Eur (2654,79 Eur (2534,51 Eur +33,33 Eur+ 52,50 Eur+9,45 Eur +25,00 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų), atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. priteistinos 238,93 Eur kompensacinės palūkanos (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje reikalavimas atmestinas.

Kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 17,50 Eur mėnesinį administravimo mokestį iki visiško paskolos grąžinimo, įskaitant atvejus, kai dėl įsiskolinimo bus kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo (sutarties bendrųjų sąlygų 5.2., 10.3. punktai, specialiųjų sąlygų 2.4 punktas). Kaip nurodo ieškovas šis mėnesinis administravimo mokestis (0,5 proc. nuo visos paskolos sumos) atlieka mokėjimo funkciją. Darytina išvada, kad šis mėnesinis administravimo mokestis laikytinas kaip kompensacija už ieškovo naudojimąsi pinigais negrąžinus pasiskolintos pinigų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui jau yra priteistos 238,93 Eur kompensacinės palūkanos už naudojimąsi negrąžinta paskola ir didesnių nuostolių ieškovas neįrodė, konstatuotina, jog 17,50 Eur mėnesinio administravimo mokesčio priteisimas už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma įgyvendintų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovų atžvilgiu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 17,50 Eur mėnesinį administravimo mokestį, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismą iki visiško paskolos sumos (2534,51 Eur) grąžinimo atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, be kita ko, prašo iš atsakovų priteisti 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, skolininkas yra viešoji įstaiga ir nelaikytinas verslininku ar privačiu juridiniu asmeniu, todėl ieškovei iš atsakovės VšĮ „Agapao reabilitacijos centras“ ir subsidiariai iš atsakovo A. K. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2893,72 Eur (2534,51 Eur +33,33 Eur+52,50 Eur+9,45 Eur+25,00 Eur +238,93 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 98,00 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 451,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((61,00 Eur žyminio mokesčio + 400,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 98,00 proc. / 100 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 26,61 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 26,61 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės VšĮ "Agapao reabilitacijos centras", į. k. 302983901 ir subsidiariai iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Finansų bitė verslui“, į.k. 304175555, naudai 2534,51 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 51 ct) negrąžintą kreditą, 33,33 Eur (trisdešimt tris eurus 33 ct) palūkanų, 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurus 50 ct) administravimo mokesčio, 9,45 Eur (devynis eurus 45 ct) padidintų palūkanų, 25,00 Eur dėl vėlavimo susidariusį administravimo mokestį, 238,93 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 93 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2893,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 451,78 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovės VšĮ "Agapao reabilitacijos centras", į. k. 302983901 ir subsidiariai iš atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,61 Eur (dvidešimt šešis eurus 61 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.