Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties, kuria nutarta civilinę bylą persiųsti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. B. pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį atsakovams Seesam Insurance AS, Lietuvoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ir ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo sutarčių vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas 2013-07-02 rezoliucija ieškinį priėmė.

Šiaulių apylinkės teisme 2013-07-24 gautas atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimas į ieškovo ieškinį, ir jame atsakovas, be kita ko, nurodė, kad ieškinys pagal CPK 29 straipsnį teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) J. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino procesinės teisės normas. Tvirtinama, kad tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo sutarčių išaiškinimo ir vykdymo. Apeliantas yra vartotojas, yra neįgalus, turi sveikatos problemų, todėl bylos nagrinėjimas kitame mieste jam sudarytų nepatogumų.

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti galioti. Mano, kad tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio ir ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovo filialo buveinę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) J. B. atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta civilinę bylą persiųsti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, yra pagrįsta ir teisėta.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.

Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą, o šios straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė teismui ieškinį draudikams dėl draudimo sutarčių vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Pažymėtina, kad teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį (sutartis) turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 str. 1 d.).

Pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas (fizinis asmuo) sudarė su draudikais (juridiniais asmenimis) gyventojų turto draudimo sutartį ir būsto bei gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurias apdraudė savo gyvenamajame name esantį kilnojamąjį turtą.

Teismas, nepasisakydamas dėl ginčo esmės, sprendžia, kad bylos duomenys leidžia prieš tai minėtas sutartis preliminariai laikyti vartojimo sutartimis, todėl joms turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims. Be to, apeliantas (vartotojas), kaip ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu.

Teismas, sprendžia, esant pagrindui byloje taikyti alternatyvųjį teritorinį teismingumą (CPK 30 str. 11 d.), bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė (CPK 29 str.) netaikytina.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

Pagal priežasties teoriją paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę, be kita ko, turi procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pozicija dėl bylos teismingumo lėmė apelianto bylinėjimosi išlaidų (atskirojo skundo ruošimo) atsiradimą, sprendžia, jog šias išlaidas apeliantui turi atlyginti šis atsakovas. Tačiau teismas, įvertindamas skundo turinį ir nedideles apelianto atstovės darbo sąnaudas patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažina nuo 700 Lt iki 350 Lt (CPK 98 str.). Teismo nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Nors apelianto atstovė detalizavo, kad išlaidas sudarė ne tik skundo surašymas, bet ir kliento konsultavimas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje konsultacija ir procesinio dokumento parengimas (nagrinėjamu atveju atskirojo skundo) laikytinos vienos rūšies paslaugomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556 – 766/2009). Be to, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (į. k. 302912288) ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 350,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.