- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- A2.9.-2623-540/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02160-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- Petrui A
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Petrui A. S., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui S. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Petras A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, užsiima individualia veikla, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Petrui A. S. surašytas už tai, kad 2014 m. kovo 3 d. nustatyta, kad Petras A. S. mažai bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini) nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti sūnų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Petras A. S. paaiškino, kad jis yra išsituokęs su G. A., tačiau nutraukiant santuoką, bendravimo su jų sūnumi M. S. tvarka nebuvo nustatyta. Išlaikymas sūnui iš P. A. S. buvo priteistas turtu. Po santuokos nutraukimo tarp P. A. S. ir G. A. yra susiformavę itin priešiški santykiai. G. A. atsisako bendrauti su P. A. S. dėl jų sūnaus Mažvydo auklėjimo, todėl P. A. S. neturi galimybės pilnavertiškai dalyvauti sūnaus auklėjime, nes nežino visų jo problemų. 2013 m. nuo kovo mėn. Mažvydas po konflikto su mama penkis mėnesius gyveno P. A. S. namuose ir P. A. S. pilnai sūnumi rūpinosi. Kai sūnus grįžo gyventi pas mamą, su sūnumi susitinka bent kartą per mėnesį ir tuomet vaikui visada duoda po 100 Lt jo asmeninėm reikmėm. Su sūnumi jis yra sutaręs, kad iškilus bet kokioms problemoms ar kitam būtinumui, sūnus iš karto jam skambintų, ką sūnus ir daro. Kiek žino, G. A. yra prieš tėvo bendravimą su sūnumi, dėl ko ir kyla bendravimo su vaiku problemos, nes paskambinus sūnui, jei šalia yra jo mama, sūnus dažniausiai su P. A. S. nenori bendrauti, o P. A. S. atvažiavus į kiemą ir sūnui pas jį atėjus, sūnus visada skuba grįžti namo, nes nenori, kad pyktų mama. P. A. S. žino kaip sūnui sekasi mokslai, kokia jo sveikata, nes sūnus jam apie tai susitikimų ar pokalbių telefonu metu papasakoja.
Analogiškos aplinkybės nurodytos P. A. S. paaiškinime, esančiame byloje. ( b. l. 8)
Liudytoja G. A. parodė, kad bendravimo tarp tėvo ir sūnaus beveik visiškai nėra, nes nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. kai sūnus grįžo gyventi atgal pas ją, tėvas nei vieno savaitgalio nebuvo sūnų pasiėmęs savaitgalio praleidimui. Jų bendravimas vyksta tik P. A. S. automobilyje, kada jie susiskambina ir vaikas išeina į kiemą bei su tėvu prabendrauja apie 10 min. Žino, kad sūnus su tėvu kartais susiskambina. Mažvydas norėtų su tėvu bendrauti bei susitikti dažniau, tačiau nedrįsta prašyti, kad jį kur nors išsivežtų laisvalaikio praleidimui. Tėvas Mažvydui dažnai duoda po 100 Lt, o kito išlaikymo neteikia. Vieną kartą tėvas sūnų per Mažvydo gimtadienį buvo nusivežęs į Macdonaldą, tačiau gal po pusvalandžio ar valandos sūnus grįžo namo. Ji nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu, tačiau pati P. A. S. neskambina ir apie sūnaus mokslą, sveikatą ar auklėjimo klausimais su juo nekalba, nes jie po skyrybų nebendrauja. Mano, kad sūnus pakankamai didelis, kad su tėvu galėtų tiesiogiai bendrauti.
Analogiškos aplinkybės nurodytos G. A. paaiškinimuose, esančiuose byloje. ( b. l. 5, 6)
Nepilnametis liudytojas M. S. parodė, kad prieš kelis metus su tėčiu bendravo rečiau, paskutiniu metu bendrauja dažniau. Po vieno konflikto su mama 2013 m. kovo mėn. jis paprašė, kad tėtis leistų gyventi pas jį ir tėčiui sutikus, Mažvydas pas tėtį gyveno iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Pas tėtį gyventi jam patiko, nes tėtis visada su Mažvydu bendrauja ramiai, jam pataria. Kai gyveno pas tėtį, jam buvo pagerėjusi sveikata, išnyko alergija, nervai buvo ramesni, ten jis turėjo draugų. Nuo to laiko, kai grįžo gyventi pas mamą, su tėčiu dažnai susiskambina telefonu. Tėtis visada klausia, kaip Mažvydui sekasi mokintis, kokia jo sveikata. Jei Mažvydui ko reikia-patarimo, pagalbos, jis skambina tėčiui, kuris visada išklauso ir jam pataria. Kai mama būna namuose, jis su tėčiu telefonu kalbėti negali, nes ji klausosi jų pokalbio, negražiai komentuoja, tėtį vadina negražiais žodžiais. Jo mama yra labai emocinga, emocingai į daug ką reaguoja, jį bara, dėl ko jam kartais būna nesmagu ir jie sukonfliktuoja. Su tėčiu jie susitinka 1-2 kartus per mėnesį. Dažniausiai tėtis atvažiuoja į jų kiemą ir Mažvydas pas jį nueina bei jie pasikalba. Tėtis jam visada duoda po 100 Lt įvairioms išlaidoms: būreliams, elektroniniam bilietui, detalėms. Per vieną Mažvydo gimtadienį tėtis kartu su juo buvo nuvažiavęs į Macdonaldą. Tėtis yra jį kvietęs atvažiuoti pas jį pabūti, pernakvoti, tačiau Mažvydas nevažiuoja, nes žino, kad mamai tai nepatiks. Mamai nepatinka nei kai jie bendrauja, nei kai nebendrauja. M. M. labai kontroliuoja. Mano, kad jei tėtės paprašytų, kad jis pasiimtų M. savaitgaliui ar atostogoms, tai tėtis ir pasiimtų, tačiau pats Mažvydas to tėtės neprašo, nes nenori pyktis su mama.
Iš V. Š. tarnybinio pranešimo (b. l. 9) matyti, kad tiriant G. A. pareiškimą bei apklausus P. A. S., jis paaiškino, kad su sūnumi jam sudėtinga bendrauti dėl nuolatinio G. A. kišimosi į jų bendravimą. P. A. S. pageidavus, buvo telefonu susisiekta su G. A. ir pasiūlyta atvykti į Žaliakalnio PN bei aptarti P. A. S. bendravimo su sūnumi klausimą ir rasti bendrą, vaikui palankų sprendimą, tačiau G. A. atvykti kategoriškai atsisakė.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. numatyta atsakomybė tėvams arba juos atstojantiems asmenims už piktybinį nevykdymą pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus arba tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, gerai vaiko moralei ir psichologinei būsenai ugdyti, vadinasi tėvai ir juos atstojantys asmenys administracinėn atsakomybėn trauktini, kai jie piktybiškai nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, arba panaudoja savo valdžią priešingai vaiko interesams.
P. A. S. protokolas surašytas už tai, kad jis mažai bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi M. S., nevykdo pareigos auklėti ir prižiūrėti sūnų, tačiau protokole nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu P. A. S. panaudoja tėvo valdžią priešingai sūnaus interesams ar nepanaudoja teisėtos tėvo valdžios M. S. atžvilgiu. Iš byloje esančių bei teismo posėdžio metu duotų P. A. S., G. A. bei nepilnamečio M. S. paaiškinimų matyti, kad tarp P. A. S. ir jo buvusios sutuoktinės yra susiformavę itin priešiški santykiai. Iš nepilnamečio M. S. parodymų matyti, kad jo mama jam daro stiprų psichologinį spaudimą kas liečia jo ir tėvo P. A. S. bendravimą ir G. A. nepatinka nei kai tėvas su sūnumi bendrauja, nei kai nebendrauja. Iš apklaustų asmenų paaiškinimų matyti, kad pati G. A. nepakankamai tinkamai vykdo savo kaip motinos pareigą darydama psichologinį poveikį savo sūnui dėl bendravimo su tėvu bei nesudaro palankių sąlygų tėvui tinkamai bendrauti su sūnumi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 str. 1-3 d.). Tėvams nesusitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ginčą sprendžia teismas, tačiau iš P. A. S. ir G. A. paaiškinimų matyti, kad dėl tarp jų susiformavusių itin priešiškų santykių, jie nebenori pradėti naujų teismo procesų ir nusistatyti bendravimo su vaiku tvarką. Iš P. A. S. ir nepilnamečio M. S. paaiškinimų, konstatuojama, kad esant susiformavusiems santykiams tarp vaiko ir jo tėvų, P. A. S. stengiasi pagal galimybes bendrauti su sūnumi, stengiasi dalyvauti jo auklėjime bei asmenybės ugdyme bei esant priteistam vaiko išlaikymui turtu, vaiką minimaliai remia materialiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog P. A. S. piktybiškai nevykdo pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti savo sūnų M. S., todėl administracinė teisena prieš Petrą A. S. nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d., sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., teismas
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. Petro A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.