- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- AS-598-556/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02591-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, LRV kanceliarija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė prašymą pratęsti terminą skundui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 21R-320(AG-246/07-2019) paduoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-95/2014, 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1122-822/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo kartu prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė, todėl teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. liepos 29 d. pateikti teismui: skundą, kuriame atsakovu bylos procese būtų nurodyta institucija, dėl kurios sprendimų (veiksmų) ar neveikimo jis kreipėsi į Komisiją, nurodytas reikalavimas dėl skundžiamo Komisijos sprendimo, atitinkantis ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas teismo galias, nesutikimo su Komisijos sprendimu argumentai, pateikti įrodymai, kuriomis grindžiamos skunde nurodytos aplinkybės; dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą; motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.
Teismas nustatė, jog teisme 2019 m. liepos 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, kuriame prašoma teismą įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją pasirūpinti, kaip grąžinti jam du kartus už tą pačią paslaugą sumokėtą mokestį, taip pat pateiktas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.
Teismas nurodė, kad remiantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalimi, skunde pareiškėjas, be kita ko, privalo nurodyti savo reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7–8 p.). Tai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8S8-111/2012 ir kt.).
Teismas, susipažinęs su skundo, gauto 2019 m. liepos 25 d., turiniu, darė išvadą, kad pareiškėjas pašalino ne visus skundo trūkumus, nurodytus 2019 m. liepos 15 d. nutartyje, t. y. skunde teismui nenurodė reikalavimo dėl skundžiamo Komisijos sprendimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas teismo galias, nesutikimo su Komisijos sprendimu argumentų, nepateikė įrodymų, kuriomis grindžiamos skunde nurodytos aplinkybės, nepateikė dokumento, patvirtinančio apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pirmą kartą kreipiantis į teismą, jo skundas taip pat turėjo trūkumų, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-3784-764/2019, teismas pareiškėjui buvo išaiškinęs, kokie yra jo skundo trūkumai ir kokiu būdu juos pašalinti. Teismas nurodė, kad šioje byloje teismas taip pat aiškiai nurodė pareiškėjui jo skundo trūkumus ir kaip juos pašalinti. Teismas vertino, kad aptarti skundo trūkumai yra esminiai, jų nepašalinus, teismas negali nustatyti skundo nagrinėjimo ribų (skundo pagrindo ir dalyko) ir išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
III.
Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis yra melaginga, žyminio mokesčio dokumentas teisme registruotas Nr. DOK-16214.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartyje, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 29 d. skundo trūkumams pašalinti. Iš šios nutarties matyti, kad pareiškėjui buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta pateikti skundą, kuriame atsakovu bylos procese būtų nurodyta institucija, dėl kurios sprendimų (veiksmų) ar neveikimo jis kreipėsi į Komisiją, nurodytas reikalavimas dėl skundžiamo Komisijos sprendimo, atitinkantis ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas teismo galias, nesutikimo su Komisijos sprendimu argumentai, pateikti įrodymai, kuriomis grindžiamos skunde nurodytos aplinkybės; dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą; motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pašalino ne visus pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytus pareiškėjo skundo trūkumus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose imperatyviai nurodyta, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, privalo nurodyti reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą bei tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad žyminio mokesčio dokumentas teisme registruotas Nr. DOK-16214. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumento, patvirtinančio apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikimas buvo tik vienas iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartyje nustatytų pareiškėjo skundų trūkumų, tad byloje esanti informacija apie galimą žyminio mokesčio sumokėjimą neturi lemiamos reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad skundžiama nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.