Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei L. S. , o jos atstovui, advokatui Eugenijui Karosui, atsakovui I. S. ir institucijos, teikiančios išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui I. S. ir institucijai, teikiančiai išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Institucija, teikianti išvadą, – Utenos rajono savivaldybės administracijos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlo šalių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes tai atitinka šiuo metu susiklosčiusią faktinę padėtį ir vaikų norą gyventi kartu su motina. Atstovė duotą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais laikytina nustatyta, kad šalių – L. S. ir I. S. - santuoka buvo sudaryta 1993-07-10 (6 b.l.), jų dukra K. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini), sūnus E. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o sūnus Edv. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini) ( 7-9 b.l.).

Taigi preziumuotina, kad tarp šalių nuo 1993-07-10 susiklostė šeimos santykiai, šalys kaip sutuoktiniai įgijo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) III knygoje numatytas teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1d.). Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35 –3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės. Įstatyme (LR CK 3.60 straipsnis) įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas: sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar kitokios rūšies užsiėmimą, jo pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų, geros moralės principų ir imperatyvių teisės normų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, nevartoti prieš vienas kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos, smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo ir kt. Moralinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek vienas kito materialiąja, tiek fizine, psichologine, dvasine būkle.

Teismas sprendimu negali įpareigoti, išskyrus materialiosios paramos pareigą, vieną sutuoktinį gerbti kitą sutuoktinį, būti lojaliu kitam, remti jį moraliai ir kt., nes toks sprendimas būtų neįvykdomas, todėl aptariamų pareigų nevykdymas, jų pažeidimas gali reikšti šeimos iširimą ir suteikti teisę reikalauti santuoką nutraukti.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Atsakovas savo nuomonės nepareiškė, ieškovė mano, kad jų santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra jokių galimybių.

LR CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Kaip jau minėta, sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje LR CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.), taigi pagal LR CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis susiaurina kaltės ribas, preziumuodama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, yra neištikimas ir kt. LR CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę ar ilgiau nei metus trukusį visišką nesirūpinimą šeima). Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė, teigdama, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovas savo nuomonės nepareiškė, įrodymų neteikė.

Šalys neprašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatų dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime.

Ieškovės ir liudytojos E. Č. , ieškovės motinos, paaiškinimais ( 65 b.l.) laikytina nustatyta, kad šalys jau metus laiko kartu nebegyvena, jau iki to atsakovas buvo neištikimas, 10 paskutinių metų buvo darbingas, tačiau darbo neieškojo, dirbdavo trumpai, t.y. iki gaudavo atlyginimą, neišlaikė vaikų, visiškai nebesirūpino šeima ne tik neskirdamas lėšų, bet ir nepakankamai dalyvaudamas vaikų auklėjime, vartojo alkoholį, todėl buvo paprašytas ir gera valia išsikraustė ir gyvenamojo būsto, kurį šalių šeimai buvo suteikusi ieškovės motina, o šiuo metu gyvena savo motinos namuose ir yra jos remiamas, o šalių vaikus išlaiko ieškovė, remiama savo motinos ir kitų jos artimųjų. VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro išduotos pažymos (12-14 b.l.), VSDFV duomenys (41-42, 61 b.l.) patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, pvz., 2007 m. dirbo tik pusantro mėnesio, kai tuo tarpu ieškovė dirba pastoviai, jos teigimu, dirba 19 metų toje pačioje darbovietėje, kas patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas nesirūpino šeimos gerove. Liudytoja T. S. , atsakovo motina, kviečiama (teismo šaukimas įteiktas O. S. ) į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Pripažintina, kad ieškovės pateikti įrodymai – rašytiniai įrodymai, liudytojos, betarpiškai stebėjusios šalių elgesį įvairiose gyvenimiškose situacijose, parodymai - patvirtina jos nurodytą faktą dėl atsakovo visiško nesirūpinimo šeima, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpciją, šie įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą ir nustatyti, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (ilgiau nei 1 metus visiškai nesirūpino šeima), numatytas LR CK 3.27 str., 3.30 str. ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas, ieškovės kaltės, t.y., kad ieškovė iš esmės būtų pažeidusi kurias nors sutuoktinių pareigas, nenustatyta, atsakovas tokių neįrodė neteikė (LR CPK 178 str.), todėl, ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3d., 3.61 str.1d.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – S. , S. (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, nes atsakovą tenkina susiklosčiusi faktinė padėtis, kada vaikai gyvena kartu su motina, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnamečių E., Edv. ir K. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad atsakovas nuo vaikų gyvena skyrium, šiuo metu gyvena kartu su savo motina, o ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, vaikai išreiškė pageidavimą likti gyventi kartu su motina jiems įprastoje aplinkoje ir visiems kartu, siūlo vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (30-31 b.l., T.1).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. LR CPK 380 str. 2 d. nustato, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Nesant esminio ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, šalių nepilnamečių vaikų nuomonė šiuo klausimu betarpiškai teismo posėdžio metu nebuvo išklausyta, tačiau vaikai savo pageidavimą gyventi kartu su motina išreiškė VTAS atstovui (30-31 b.l.) (LR CK 3.183 str. 3d.).

Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str.2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad šalių vaikai gyvena kartu su motina, kuri turi pastovias darbines pajamas, o jos motina suteikia jiems gyvenamąjį būstą, vaikai pageidauja ir toliau gyventi kartu su motina, institucija nustatė, kad ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, o atsakovas neprašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, šis ginčas nagrinėjamas vaikų interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jų nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų tiek pageidavimus, tiek jų interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečių vaikų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jiems gyvenant kartu su motina.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (lankyti būrelius ir kt.).

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Šalių sūnui E. šįmet sukako 13 metų, sūnui Edv. sukako 14 metų, o dukrai K. sukako 9 metai, visi vaikai lanko mokyklą, jiems buvo teikiamos stomatologo paslaugos, sūnui Edv. teikiamos ir okulisto paslaugos. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – vaikų gimimo liudijimų nuorašai (7-9 b.l.), ieškovės paaiškinimas, vaikų poreikiams tenkinti skiriamų išlaidų paskaičiavimai (38-40 b.l.). Ieškovės paskaičiavimu (38-40 b.l.), sūnaus Edv. poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 808,33 Lt, sūnaus E. – 616,66 Lt, dukros K. - 445,83 Lt (maistui namuose ir mokykloje, drabužiams ir avalynei, kultūriniams renginiams ir ekskursijoms, vitaminams ir vaistams, mokymosi priemonėms, papildomam lavinimui, užklasiniam lavinimui ir būtinoms priemonėms, higienos priemonėms, okulisto ir stomatologo paslaugoms, transportui, būstui, internetui, telefonui ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai turėtų savo turto ar piniginių lėšų. Jų poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, todėl darytina išvada, kad labiausiai šalių nepilnamečių vaikų poreikius atitiktų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesio alga nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt (LR Vyriausybės nutarimas 2007-12-17 Nr.1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo).

Kaip apskaičiavo ieškovė, tik sūnaus Edv., kuriam paskirta nešioti akinius ir jam teikiamos okulisto paslaugos, poreikiai 8 Lt viršija LR Vyriausybės nustatytą MMA dydį, todėl pripažintina, kad šalių vaikų poreikiams tenkinti ieškovės apskaičiuotos sumos yra būtinos vaikų poreikiams patenkinti, nėra neprotingai didelės, todėl laikytina nustatyta, kad šalių sūnaus Edv. poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 808,33 Lt, sūnaus E. – 616,66 Lt, dukros K. - 445,83 Lt.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (2004-05-18 Nr.IX-2237, su vėlesniais pakeitimais) 6 str. 3p. pagrindu šalių vaikams nuo 2008-01-01 iki 18 metų mokama 0,4 MGL dydžio išmoka (10 b.l.). Į tai, nustatant konkretų išlaikymo dydį, atsižvelgtina.

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ieškovei, išlaidų vaikų poreikiams patenkinti dydžiui esant atitinkamai 808,33 Lt, 616,66 Lt ir 445,83 Lt, pareiškus ieškinio reikalavimą iš atsakovo priteisti visiems vaikams išlaikymą 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, jai tektų atitinkamai padengti 50,52; 35,13 ir 10,28 proc. išlaidų vaikų išlaikymui, o atsakovui – 49,48; 64,87 ir 89,72 procentai išlaidų.

Šalys VĮ „Regitra“ Utenos filialo ir VĮ Registrų centro duomenimis (11-12,13 b.l.), nuosavybės teise valdomų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, ieškovė dirba, jai išmokamo darbo užmokesčio dydis yra apie 1.200,00 Lt (61 b.l.), atsakovas nedirba, duomenų, kad būtų nedarbingas, nėra.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad jos vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovės motina, o prie vaikų išlaikymo, atsakovui neteikiant vaikams išlaikymo, prisideda ieškovės giminaičiai, be to, ieškovei tenka kasdieninė vaikų priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaikų gebėjimus jie būtų lavinami, kad pagal jų sveikatos būklę jiems būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų poilsiu ir laisvalaikiu atostogų metu, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaikų turtines teises ir interesus.

Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad siektų gauti darbines pajamas (2007 m. dirbo tik pusantro mėnesio, 2008 m. nedirba), remtų materialiai vaikus, t.y. jo veiksmai nerodo, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi galimybės. Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo kaltės, negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus gyvenimo lygis (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1990-09-27 Nr.I-618 1 str.).

Nustatytina, kad atsakovo turtinė padėtis ir galimybės įsidarbinti nėra blogesnės ir nepalankesnės už ieškovės, tik dėl subjektyvių priežasčių nerealizuojamos, todėl pripažintina, kad atsakovas yra pajėgus ir privalėtų dengti 50 proc. išlaidų vaikų poreikiams tenkinti.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė pareiškė iešinio reikalavimą priteisti išlaikymą nuo 2008-01-01, atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad vaikams už šį laikotarpį teikė išlaikymą, todėl pripažintina, kad reikalavimo teisė atsirado nuo 2008-01-01 (LR CK 3.200 str.).

Vadovaujantis šalių nepilnamečių vaikų interesais, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas ieškovės nurodytos formos, t.y. periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str.1d.1p.) ir atitinkamai tokio dydžio (minusavus 26,00 Lt): sūnaus Edv. išlaikymui kas mėnesį po 378,00 Lt, sūnaus E. – 282,00 Lt, dukros K. - 197,00 Lt nuo 2008-08-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.), o už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31 priteistinas išlaikymo įsiskolinimas: sūnui Edv. – 2646,00 Lt, sūnui E. – 1974,00 Lt, dukrai K. – 1379,00 Lt. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas, nes ieškovė neįrodė (LR CPK 178 str.), kad atsakovas, vaikų poreikiams esant jos apskaičiuoto dydžio, privalėtų prisidėti ženkliai didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, nei ji.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2008-08-01 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ir dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė, kuriai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-12-04 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01521 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį apmokėjo 59,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusį reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą), o atstovas pateikė minėtos institucijos 2008-01-29 pažymą Nr.26, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimą civilinėje byloje išlaidos yra 245,00 Lt ( 19 b.l.).

Ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo patenkinus visiškai (100 proc.), o ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies – 71,42 proc. patenkintas, atmestas 28,58 proc., vadovaujantis LR CPK 96 str., 99 str., iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą 209,99 Lt (245,00Lt : 2 (du savarankiški ieškinio reikalavimai, kurių vienas patenkintas 100 proc., kitas – 71,24 proc.) = po 122,50 Lt; 122,50 Lt x 71,42 proc. = 87,49 Lt + 122,50 Lt = 209,99 Lt) ir 220,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą (378,00 Lt + 282,00 Lt + 197,00 Lt = 857,00 Lt x 12 mėn. = 10284,00 Lt x 3 proc. = 308,52 Lt x 71,42 proc. = 220,34 Lt, suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d. nuostatas – 220,00 Lt ) ir 59,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (ieškovei buvo suteikta 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, ieškinys patenkintas šioje dalyje 100 proc.), o ieškovei iš atsakovo priteistina 59,00Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 4,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str.1d. 3p., 88 str., 93 str., 96 str.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini)originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp I. S. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. S. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą ir įregistruotą 1993-07-10 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl I. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. S. palikti pavardę S. , o L. S. palikti pavardę S. .

Nustatyti nepilnamečių Edv. S. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. S. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jų motina L. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo I. S. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , nepilnamečiam sūnui Edv. S. , gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: 2646,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, o už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki Edv. pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis 378,00 Lt, dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo I. S. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , nepilnamečiam sūnui E. S. , gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: 1974,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, o už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki E. pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis 282,00 Lt, dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iš atsakovo I. S. , gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , nepilnametei dukrai K. S. , gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: 1379,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31, o už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki Kotrynos pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis 197,00 Lt, dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo I. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 279,00 Lt žyminio mokesčio, 209,99 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 4,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo I. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59,00 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2008-08-01 vykdyti skubiai.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.