Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2014-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
1-99-780/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-780/2014;proceso Nr. 1-72-1-00071-2014-6;procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3;
(S)1.2.4.8.3; 1.2.5.4; 2.1.16.1.10; 2.10.1; 2.10.1.3.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, susipažinęs su baudžiamąja by­la, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. kovo 2 d. apie 16 val. savo gyvenamojo namo patalpose, (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimus giminaičius bei šeimos narius – dukrą S. K., kuriai ranka sudavė smūgį į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą, bei sūnų T. K., kuriam ranka sudavė smūgį į petį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o pastarajam ištrūkus ir uždarius duris iš patalpos, pasiėmęs žarsteklį stūmė duris braudamasis link sūnaus, bei nepavykus atidaryti durų, pasiėmęs peilį ir grasindamas žodžiais „papjausiu“ siekė artintis link jo, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 18 val., įėjęs į namą ir radęs sūnų T. K., pasiėmęs peilį ir vydamasis T. K. vėl grasino jam žodžiais „papjausiu“, dėl ko nukentėjusiajam T. K. buvo pakankamas pagrindas bijoti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- kaltinamojo A. K. parodymais (b. l. 67-68, 74-75), kuriuose užfiksuota, kad savo kaltę jis pripažino, paaiškino, jog 2014-03-02 apie 16 val. ir vėliau apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su žmona A. K. ir trim nepilnamečiais vaikais T. K., S. K. ir N. K., kilo žodinis konfliktas su sūnumi T. K.. Ankstesnėje apklausoje neprisipažino smurtavęs prieš vaikus, tačiau išleistas iš areštinės pergalvojo savo poelgį ir suprato, kad ne viską pareigūnams teisingai pasakė. Nors ankstesnėje apklausoje teigė, kad buvo neblaivus, tačiau viską prisimena, vėliau suprato, kad dėl girtumo ne viską pamena. Tiki jis savo vaikų ir žmonos žodžiais, kad sudavė dukrai S. ir sūnui T. ir vaikėsi T. su peiliu. Kiek pamena, tai buvo su vaikais susistumdymas, jis juos vaikėsi, tačiau dėl girtumo nepamena, ar sudavė smūgius vaikams, nepamena, ar buvo paėmęs peilį į rankas, ar kitokį daiktą ir ar grasino, bet galėjo būti. Jis savo vaikų atsiprašė, žmonos taip pat, jie jam atleido. Suprato, kad blogai pasielgė, jie jam svarbūs ir nori gyventi šeimoje. Nebevartoja alkoholio, ieškosi darbo ir daugiau nesmurtaus prieš savo šeimą. Suprato, kad vaikantis su peiliu ir sakant „papjausiu“ yra pagrindas išsigąsti, ypač, kad jis buvo neblaivus;

- policijos pareigūno I. C. tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-6) ir jo parodymais (b. l. 58-59), kad 2014-03-02 apie 18 val. 23 min. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). A. K. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo vaikus T. K. ir S. K.. Nuvykęs įvykio vietoje nustatė, kad policiją kvietė T. K.. Įvykio vietoje nustatė, kad 2014-03-02 A. K., būdamas neblaivus, 16 val. ir 18 val. namuose smurtavo prieš savo nepilnamečius vaikus S. K., kuriai delnu sudavė smūgį į veidą, bei T. K., kuriam sudavė smūgį ranka į petį. Vėliau jį vijosi su peiliu grasindamas susidoroti. Sužalojimų ant vaikų nesimatė, vaikai buvo susijaudinę. A. K. parodė, kad vyras sūnų vaikėsi su virtuviniu peiliu, jam pavyko nuo tėvo pasprukti. A. K. apibūdinto peilio nepavyko surasti. A. K., pristatytas į policijos komisariatą, elgėsi tvarkingai, paaiškino, kad įvykio niekas nematė ir neįrodys;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 14-18), kuriame užfiksuota įvykio vieta: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės, įeinama pro medines priestato duris. Iš priestato patenkama į virtuvės patalpas. Iš virtuvės patalpos priešais yra durys, per kurias patenkama į kambarį;

- daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais (b. l. 19, 20-23), kuriuose užfiksuoti iš A. K. paimti daiktai – žarsteklis ir peilis;

- specialisto išvada Nr. G232/14 (06) (b. l. 29-30), kurioje neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam T. K. galimybė;

- specialisto išvada Nr. G231/14 (06) (b. l. 32-33), kurioje neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai S. K. galimybė;

- nukentėjusiosios S. K. parodymais (b. l. 46-47), kad sekmadienį, 2014-03-02 apie 4 val. dienos parėjo girtas tėvas, jis paprašė įdėti valgyt. Ji pasakė, kad nedės, tai jis ją puolė ir trenkė vieną kartą su delnu per veidą, per kairę pusę, dėl ko nukrito akiniai, jai skaudėjo. Brolis tėvą patraukė nuo jos, tada jis puolė brolį, trenkė į kairį petį broliui. Tada brolis išėjo į koridorių, tai jis pasiėmė žarsteklį ir trenkė į duris bei sakė, kad kai atidarys, tai užmuš. Brolis laikė duris, kad jis neateitų. Tada jis numetė žarsteklį ir pasiėmė iš stalčiaus peilį ir bėgo per kitas duris, mama rėkė „bėk Tomai, nes ateina su peiliu“. Ji su mama ir brolis pabėgo pas močiutę. Grįžo apie 6 val. vakaro, tėvo nebuvo. Ji liko su broliu namuose, mama išėjo, grįžo tėvas ir tada puolėsi į brolį, jis jį vadino visokiais žodžiais ir bandė smūgiuoti. Brolis pabėgo į kitą kambarį, tada tėtis turėjo peilį ir bandė atidaryti duris, kur buvo brolis. Kai išgirdo, kad brolis kalbasi su policija, jis išėjo ir grįžo be peilio. Grįžęs rėkė, kad užmuš, bandė atsidaryti duris. Kai broliui grasino tėtis, ji tikėjo, kad taip gali ir padaryt, buvo išsigandusi, nes jis buvo girtas ir įsiutęs;

- nukentėjusiojo T. K. parodymais (b. l. 34-37), kad 2014-03-02 apie 16 val. į namus (duomenys neskelbtini) sugrįžo girtas tėvas A. K.. Jis vieną kartą ranka sudavė seseriai S. K. per veidą, o jam į petį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Po to, jis griebėsi rankomis į jį, tai jis nuo jo paspruko ir laikė duris, kad jo nepagriebtų. Kai mama sušuko, kad tėvas pagriebė peilį ir eina pas jį, kad „papjaus“, tai jis pabėgo. Mama taip pat sakė, kad buvo pagriebęs ir žarsteklį. Jis iš namų pabėgo pas močiutę, jo sesuo su mama taip pat. Sugrįžo apie 18 val., tėvo nebuvo. Sugrįžęs tėvas vėl pradėjo prie jo kabinėtis, pagriebęs peilį jį vijosi, jis užsidarė kambaryje ir nuo jo laikė duris ir iškvietė policiją. Tėvas rėkė, kad „papjaus“;

- liudytojos A. K. parodymais (b. l. 51-55), kad 2014-03-02 apie 16 val. neblaivus sutuoktinis A. K. grįžo į namus, ji buvo kambaryje. Girdėjo kaip virtuvėje sutuoktinis pareikalavo, kad dukra įdėtų jam valgyti. Dukra atsakė, kad „moki gert, tai mokėk ir įsidėt“, ar kažkaip panašiai. Kai išgirdo stiprų durų trinktelėjimą, ji nuėjo į virtuvę ir pamatė iš koridoriaus ateinantį sutuoktinį, koridoriuje pamatė dukrą S., kurios akiniai buvo nukritę ant žemės. Dukra verkė, ji pasakė, kad tėvas sudavė jai delnu per dešinįjį skruostą. Skruostas buvo šiek tiek paraudęs, bet pamanė gal nuo verkimo. Sūnus taip pat stovėjo koridoriuje. Kai grįžo į virtuvę, sutuoktinis griebė už sūnaus, sūnus ištrūko ir išbėgo pro duris į koridorių ir laikė duris. Sutuoktinis pasiėmė žarsteklį ir laikydamas jį, stūmė duris. Kai jam nepavyko durų atidaryti, jis ėjo per kitą namo pusę, kur yra išėjimas. Eidamas padėjo žarsteklį ir iš spintelės pasiėmė ilgomis ašmenimis plastikine juodos spalvos rankena peilį, jis rėkė, kad papjaus. Ji riktelėjo sūnui, kad kad bėgtų. Jie nubėgo pas J. K.. Po to apie 18 val. sugrįžo į namus, sutuoktinio namuose nebuvo. Ji išėjo su sūnumi N. pas kaimynę. Ten būnant, atbėgo dukra S. ir pasakė, kad tėvas vėl siunta ir T. išsikvietė policiją. Sūnui vyras sudavė smūgį ranka apie 16 val. koridoriuje, taip sakė sūnus, po to kai sudavė dukrai. Sūnus sakė, kad atitraukė tėvą nuo Samantos, dėl to jis atsisukęs sudavė kumščiu smūgį į dešinį petį, sudavimo metu skaudėjo petį;

- liudytojos J. K. parodymais (b. l. 56-57), kad 2014-03-02 apie 17 val., galėjo būt šiek tiek po 16 val., tiksliai nepamenanti, pas ją atėjo marti A. su vaikais, jie pasakė, kad A. siautėja, jai nesakė apie smurtą ir kad su peiliu vaikosi. Jos prasta sveikata, tai nenorėjo gal jos jaudinti, tai ir nesakė. Visi pas ją pabuvo apie 1,5 val.;

- asmens blaivumo testu (b. l. 60), iš kurio matyti, kad 2014-03-02 18.42 val. A. K. nustatytas 1,19 promilės girtumas (vidutinis girtumo laipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuo­jamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., ka­dangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiesiems savo vaikams fizinį skausmą bei grasino nukentėjusįjį nužudyti.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Kaltina­masis ne­prieš­ta­rauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džia­­­muo­­ju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 114).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laips­nį, kaltinamojo asmenybę.

A. K. padarė du nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį pri­skir­tini prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipa­žino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusi­kalstamas veikas pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas ne pirmą kartą, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 91), baustas ad­mi­­­nistracine tvarka (b. l. 104-105), bedarbis (b. l. 106, 107), Būdviečio seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 109), turi tris nepilnamečius išlaikytinius (b. l. 110).

Įvertinus A. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mo­­jo as­me­nybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. sankcijose numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – laisvės apribojimas. Tačiau nustatant bausmių bendrinimo būdą teismas pripažįsta, kad A. K. veikose yra realioji nusikalstamų veikų sutaptis, o ne idealioji, kaip nurodo prokurorė, todėl subendrinti bausmes apėmimo būdu nėra teisinio pagrindo. Norint kelias veikas kvalifikuoti kaip idealiąją jų sutaptį būtina nustatyti, kad kelios veikos buvo padarytos tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu, siekiant to paties tikslo ir veikiant vieninga tyčia. Šiuo atveju akivaizdu, kad abi A. K. veikos padarytos skirtingais veiksmais ir ne tuo pačiu metu, o viena paskui kitą. Nustatyta, kad kaltinamasis iš pradžių ranka sudavė smūgius savo vaikams, o tik paskui jiems grasino peiliu ir žarstekliu. Todėl abi veikos, nors ir padarytos iš karto viena po kitos, negali būti laikomos padarytomis tais pačiais veiksmais ir tuo pačiu metu. Atitinkamai ir bausmė negali būti bendrinama bausmių apėmimo būdu, kuris galimas tik esant idealiajai veikų sutapčiai.

Atsižvelgiant į nurodytus veikų kvalifikavimo motyvus bausmės už abi A. K. padarytas veikas subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pa­nai­kin­tinos pradėjus vykdyti bau­džia­mąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėjas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, A. K. išbūtą laiki­name su­lai­ky­me nuo 2014 m. kovo 2 d. iki 2014 m. kovo 4 d. (2 paras), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikin­ti pradėjus vykdyti bau­džia­mąjį įsakymą.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Laz­di­jų rajo­no apylinkės teismui prašymą reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Šarka