Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3589-776/2015 pagal ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovui N. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo N. J. 25,40 Eur skolą, 1,85 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pardavimo kaina vartotojams, kai apskaitomas prietaisas priklauso vandens tiekėjui - 1,10 Eur su PVM butui per mėnesį. Iki 2014-01-01 galiojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T-70 patvirtintos UAB „Šiaulių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainos, kurios buvo taikomos nuo 2012-05-01 ir sudarė 1,01 Eur su PVM butui per mėnesį. Tokiu būdu atsakovas ieškovui už laikotarpį nuo 2012-11-30 iki 2014-11-30 turėjo sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau savo prievolės nevykdė ir liko skolingas 25,40 Eur. Ieškovas siūlė nuimti geriamojo vandens skaitiklį, nutraukti geriamojo vandens tiekimą ir tokiu būdu nebeskaičiuoti pardavimo kainos, tačiau atsakovas nesutiko. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė už paslaugas, buvo skaičiuojami delspinigiai po 0,04 proc. (už laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2013-10-18) ir po 0,02 proc. (už laikotarpį nuo 2013-10-19 iki 2014-11-30) nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, iš viso 1,85 Eur. A. N. J. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis negyvena, realiai ieškovo paslaugomis nesinaudoja. Pagal sudarytą su ieškovu sutartį jam nustatyta pareiga atsiskaityti tik pagal įrengto skaitiklio parodymus, tačiau ieškovas sutartį vienašališkai pakeitė ir negavęs jo sutikimo įvedė naują pastovų mokestį, kuriuo remdamasis pradėjo formuoti skolą. Be to, ieškovas netinkamai vykdė skaitliuko techninį aptarnavimą, ieškovo darbuotojai išmontuodami skaitiklį sulaužė sklendę, jis savo lėšomis samdė privatų santechniką, kad viską sutvarkytų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisti iš atsakovo ieškovui 25,40 Eur skolą, 1,85 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 27,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 20,00 Eur žyminį mokestį. Grąžino ieškovui 9,00 Eur permokėto žyminio mokesčio. Atmetė ieškovo prašymą dėl kitų bylinėjimosi išlaidų – 0,87 Eur mokesčio už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 Eur mokesčio už Gyventojų registro išrašą apie asmenį priteisimo. Priteisė iš atsakovo valstybei 3,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2012-03-29 sprendimo Nr. T-70 1.5.1. punkte ir 2013-10-31 sprendimo Nr. T-241 1.8.1. punkte nustatė pardavimo kainą vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute, kai apskaitos prietaisas priklauso vandens tiekėjui: atitinkamai 2,89 Lt butui per mėnesį be PVM bei 3,11 Lt butui per mėnesį be PVM. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas geriamojo vandens vartotoju Šiaulių mieste, turi prievolę mokėti visą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2014-11-30 savo prievolės iki galo neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 25,40 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

A. N. J. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atlyginti atsakovui padarytą neturtinę ir turtinę žalą, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą jį grindė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-241, priimtu 2013-10-31, bet neatsižvelgė į šio sprendimo prieštaravimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Konstitucijos straipsniuose įtvirtintiems proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams. Byloje ginčijamas vienašališko apmokėjimo sąlygų pakeitimo veiksmo teisėtumas ir su tuo veiksmu susiję mokesčių pakeitimai. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje panaikintas proporcingumo principas, įtvirtintas Konstitucijoje be jokių išlygų. Atsakovo sudaryta sutartis yra ieškovo paruošta nesąžiningai ir pažeidžia atsakovo interesus. Pasirašymo metu atsakovo prašymui ją patikslinti buvo atsakyta, paaiškinant, kad tai tipinė, nekeistina sutartis. Vienašališkai įvesta nauja mokesčių komponentė taip pat prieštarauja aukštesnę galią turinčių CK ir Konstitucijoje įtvirtintiems proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimo žemesnio lygio teisės aktų prieštaravimo aukštesnę galią turintiems įstatymų straipsniuose įtvirtintiems proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams, nors atsakovas tai buvo nurodęs pateiktame atsiliepime. Ieškovas savo reikalavimą dėl suformuotų skolų grindžia 2005-07-19 sudaryta ir vėliau vienašališkai pakeista pirkimo - pardavimo sutartimi. Sutartyje nenumatyti vienašališki sutarties papildymai, pakeitimai jokių institucijų sprendimų pagrindu. Apie sutarties keitimo galimybes net neužsiminta. Atsakovas lyg šiol nėra gavęs nei žodžiu, nei raštu jokio siūlymo keisti, derinti ar papildyti sutarties sąlygas. Atsakovo pasirašytoje sutartyje pastovios mokesčio dalies mokėjimas nebuvo nustatytas. Sutarties 2.9 punkte nurodyta, kad apmokėti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, bet nėra detalizuota mokesčio formavimo metodika. Sutartyje tokia informacija būtina. Ieškovas turi atlyginti atsakovui turtinę ir neturtinę žalą. Neturinę žalą atsakovas patyrė ieškovui nepagrįstai vienašališkai pakeitus sudarytos sutarties mokėjimų už gautas paslaugas sąlygas. Todėl atsakovui buvo nepagrįstai priskaičiuota skola ir nepagrįstai inicijuota civilinė byla. Neturtinę žalą atsakovas įvertina 1000 Eur per metus. Nepagrįsti kaltinimai dėl sutarties nevykdymo, grasinimas teismu sukėlė atsakovui pastovų vidinio nerimo jausmą, pastovų stresą, nemigą, trukdė sukoncentruoti dėmesį eilinių klausimų sprendimui. Atsakovui padidėjo kraujospūdis, dabar jis yra priverstas pastoviai naudoti kraujospūdį mažinančius vaistus. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vartotojams (pirkimo-pardavimo) sutartis yra viešoji (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.), todėl šiose sutartyse sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, niekam negali būti teikiamos privilegijos ar atsisakoma sudaryti sutartį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Apelianto teiginiai, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. T-241 prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsniuose ir Konstitucijos straipsniuose įtvirtintiems proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, yra deklaratyvaus pobūdžio. Sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Apie pasikeitusias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas vandens tiekėjas praneša vartotojams, apie tai paskelbdamas viešai (interneto svetainėje). Apie paslaugų kainų pasikeitimą atsakovui buvo tinkamai pranešta spaudoje ir UAB „Šiaulių vandenys“ internetiniame tinklapyje. Kadangi ieškovas aprūpina šaltu vandeniu ir tvarko nuotekas 2015 m. spalio 31 d. duomenimis 50728 vartotojų, todėl, pasikeitus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainoms, ieškovas yra fiziškai nepajėgus sudaryti naujas sutartis su kiekvienu vartotoju. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bute įrengtas vandens apskaitos prietaisas, tai už faktiškai sunaudotą vandenį ir sutvarkytas nuotekas atsakovas moka pagal vandens apskaitos prietaiso rodmenis, o pardavimo kaina (dar kitaip vadinama abonentiniu mokesčiu) yra mokama neatsižvelgiant į suvartoto vandens kiekį. Nors atsakovas nenaudoja vandens, jam skaičiuojama pardavimo kaina (abonentinis mokestis), kuri susideda iš dviejų dalių: pardavimo sąnaudų dalies daugiabučių namų įvade ir pardavimo sąnaudų butuose. Daugiabučių namų gyventojams, atsiskaitantiems už geriamąjį vandenį pagal apskaitą butuose, taikoma pardavimo veiklos kaina už namo įvadinių ir apskaitos prietaisų butuose rodmenų patikrą, apskaitos prietaisų amortizacinius atskaitymus, eksploatacines, keitimo (pastatymo), gyventojų įmokų administravimo sąnaudas ir kt. Už pardavimo veiklą vartotojai atsiskaito kas mėnesį nepriklausomai nuo suvartoto geriamojo vandens kiekio. Atsakovui skaičiuojama tik pardavimo kaina. Prievolės mokėti vandens pardavimo mokestį vykdymas nepriklauso ir negali būti siejamas su geriamojo vandens (ne)vartojimu. Ši prievolė atsiranda, sudarius geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartį ir vandens tiekėjui įvykdžius savųjų sutartinių įsipareigojimų dalį - sudarius ir užtikrinus abonentui sąlygas gauti ir vartoti geriamąjį vandenį. Ieškovas niekuo nekaltino atsakovo, tik stengėsi įgyvendinti pagrįstas teises ir apginti savo interesą bei prašė atsakovo atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nustatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.). Ieškovo ir atsakovo 2005 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta Atsiskaitymo už gyventojams patiektą vandenį ir pašalintas nuotėkas sutartis priskirtina energijos pirkimo–pardavimo sutarčiai, ji yra viešoji ir kartu vartojimo sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 4 d.), todėl vertinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, būtina atsižvelgti ir į nurodytas sutarčių rūšis reglamentuojančias CK nuostatas, tarp jų ir CK 6.161 str. 4 d., pagal kurią viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK nuostatas abonentas, kai jis yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia (CK 6.385 str. 3 d.). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 str. 1 d.). Energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.385 str. 4 d.). Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 str., Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija parengė ir 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 patvirtino Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, kurioje nustatyta, kad iš bendrųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių bendrovių sąnaudų išskiriamos pardavimo veiklos sąnaudos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 34 str. 2 d. numatyta, kad vadovaudamosis šiuo įstatymu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybių tarybos. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, remdamasi šios nutarties 12 punkte nurodytomis teisės normomis, 2013-10-31 sprendimu Nr. T-241 patvirtino UAB „Šiaulių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainas, kurios taikomos nuo 2014-01-01 ir galioja penkerius metus. Pardavimo kaina vartotojams, kai apskaitomas prietaisas priklauso vandens tiekėjui - 1,10 Eur su PVM butui per mėnesį. Be to, iki 2014-01-01 galiojo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu Nr. T-70 patvirtintos UAB „Šiaulių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainos, kurios buvo taikomos nuo 2012-05-01 ir sudarė 1,01 Eur su PVM butui per mėnesį.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal šalių sudarytą Atsiskaitymo už gyventojams patiektą vandenį ir pašalintas nuotėkas sutartį bei galiojantį specialiųjų teisinį vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių reglamentavimą apeliantui atsirado pareiga mokėti pastoviąją pardavimo kainą, nepriklausomai nuo to, kad vandens jis ir nenaudojo. Pardavimo kaina mokama kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo suvartojamo vandens kiekio. Ši kaina fiksuota suma nustatoma savivaldybių tarybų sprendimais, atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais patvirtintas kainas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CK 6.193 str., sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, turi būti atsižvelgiama į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Šalių sudarytos sutarties preambulėje nurodyta, kad Sutartis sudaryta vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, ministerijų, žinybų poįstatyminiais aktais, Šiaulių miesto valdybos sprendimais bei Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis. Sutarties 2.9. punkte apeliantas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu pagal ieškovo pateiktą sąskaitą (b. l. 6). Taigi, apeliantas įsipareigojo mokėti kas mėnesį pagal tiekėjo, t. y. ieškovo nustatytas kainas, kurias ieškovas nustato remdamasi galiojančiais teisės aktais. Tuo pačiu šalys, vykdydamos jų sudarytą sutartį, įsipareigojo vadovautis ne tik jų sudaryta sutartimi, bet Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengta ir patvirtinta Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais, priimtais šioje srityje. Taigi tiek ieškovas, tiek ir apeliantas, vykdydami jų sudarytą Atsiskaitymo už gyventojams patiektą vandenį ir pašalintas nuotėkas sutartį, įsipareigojo vadovautis ir kitais šiuos santykius reglamentuojančiais teisės aktais (CK 6.385 str. 4 d.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, apelianto pateiktais argumentais, nenustatė pagrindų, kurias remiantis nebūtų galima vadovautis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainos (CPK 3 str. 4 d.). Byloje ginčo dėl pačios skolos paskaičiavimo dydžio nėra (b. l. 13), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl sudariusios 25,40 Eur skolos už atsakovo nesumokėtą pastovią pardavimo kainą ir 1,85 Eur delspinigių dydžio nepasisako. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.