Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elparnas“ atstovui advokatui Dariui Mockūnui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ atstovui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elparnas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog dalį skolos atsakovė sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Šias įstatymų nuostatas yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-04 nutartyje, taip pat pažymėdamas, jog vienos iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų bei darbų perdavimas ir priėmimas. Šioje byloje dėl šių rangos sutarties sąlygų kyla ginčas, nes atsakovė nurodo, jog ji įgyvendina 2008-06-26 susitarimo prie statybos rangos sutarties Nr. 06/09-12 1.4 p., kuriame buvo sutarta, jog visa pagal sutartį mokėtina suma bus sumokėta ne vėliau kaip iki 2009-03-10, bei 1.6 p., kuriame nurodytas papildomas terminas – iki 2009-03-10 - galutiniam atsiskaitymui( t.2, b.l.159, t.2, b.l.173-177), ir sulaiko mokėjimus. Todėl šios sutarties nuostatos dėl darbų terminų, jų perdavimo ir priėmimo bei apmokėjimo už atliktus darbus sulaikymo aiškintinos pagal CK 6.193 str. ir teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu . Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos medžiaga įrodo, kad 2006-09-12 šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti vidaus elektros maitinimo galios ir apšvietimo tinklus bei žaibo saugos sistemą statinyje, esančiame Taikos pr. 52C / Agluonos g.1,Klaipėdoje, nurodant statybos darbų pradžią 2006-11-11, o pabaigą 2007-07-24. Atsakovė, nesumokėdama ginčo sumos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose už darbus, nurodytus atliktų darbų priėmimo ir perdavimo šalių pasirašytuose aktuose ( t.1, b.l 84-184), remiasi aplinkybe, jog netinkamai buvo vykdomas 2008-06-26 papildomo susitarimo Nr. 06-09-12 1.4 p., todėl ji pagal sutarties 21.22 p. turi teisę sulaikyti 10 procentų mokėtinos sumos, todėl pagal paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles aiškintinas šio papildomo susitarimo 1.4 p. bei tarp šalių susiklosčiusi praktika vykdant šią sutartį.

Ši atsakovo pozicija yra susijusi su sutarties vykdymu ir šalių paaiškinimais įrodyta, jog ginčų dėl sutarties vykdymo nebuvo iškelta, atsakovė nesikreipė į teismą dėl netinkamo sutarties 21.22 punkto vykdymo bei netinkamo papildomo susitarimo, kuriuo remiasi savo atsikirtimuose vykdymo, todėl vertintinas šalių elgesys ją vykdant, tarp jų susiklosčiusi dalykinė praktika po sutarties sudarymo. Bylos medžiaga įrodo, kad po rangos sutarties sudarymo buvo šalių pasirašomi papildomi susitarima i(t.1, b.l.27-71). Iš papildomų susitarimų turinio nustatyta, jog šalys, vykdydamos šią statybos darbų rangos sutartį, papildomai aptardavo sutarties jos vykdymo eigoje iškilusius klausimus ir priimdavo suderintus sprendimus dėl konkrečių atliekamų darbų, sąmatų ir terminų, todėl šis šalių elgesys po sutarties sudarymo yra teisiškai reikšmingas CK 6.153 str. prasme aiškinant sutartį. Įvertintina tai, kad šiuose susitarimuose buvo konkretizuojama sutartis, byloje nėra duomenų, jog atsakovė, būdama užsakovė, buvo iškėlusi ginčą dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, todėl darytina išvada, kad toks šalių elgesys neprieštarauja CK 6.200 str., numatančiam pareigą šalims vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Įvertinus papildomo susitarimo, kuriuo remiasi atsakov,1.4 p.(t.1, b.l.71) darytina išvada, kad atsakovė neturi teisės remtis savo įrodinėjama aplinkybe, nes šiame susitarime šalys užfiksavo atsakovės skolą-

720 775,97 Lt ir šiame susitarime išdėstė skolos mokėjimą terminais, iš kurių galutinis buvo iki 2009-03-10, todėl darytina išvada, kad terminai yra suėję. Aiškinant šį susitarimą darytina išvada, kad atsakovė savo skolą pripažino, nekėlė klausimo dėl sutarties 21.22 p. minimos ieškovo banko garantijos, todėl įvertinus atsakovės veiksmus, jog ji pasirašė tarpinių atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus(t.1, b.l. 84-184), nekėlė pretenzijų dėl atliktų darbų priėmimo, o savo pripažintos skolos nemokėjimą grindžia tik finansiniais sunkumais (t.1, b.l.72), todėl 2009-05-06 ieškinio dalis dėl 189 000, 80 Lt turi būti tenkinama. . Darbai, už kuriuos atsakovas delsia sumokėti, buvo priimti atsakovo paminėtais priėmimo-perdavimo aktais ir tai atitinka sutarties 19. 1p., kuriuo šalys buvo sutarusios, jog galima perduoti ir priimti statybos darbus ar jų etapus. CK 6.694 str. įtvirtinta, jog rangovas, atlikęs darbus, praneša apie tai užsakovui, ir užsakovas privalo juos priimti. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys arba šalys šiame akte pažymi tam tikrus prieštaravimus. Šiuo atveju atsakovė jokių prieštaravimų nepažymėjo ir nepateikė kitų įrodymų, papildančių šiuos aktus ir leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovė nesutiko su perduotų darbų mastu, panaudotų medžiagų kiekiu ar kokybe. Be to, įvertinta tai, kad dalį sumos už atliktus darbus, nurodytus šiuose aktuose, atsakovė sumokėjo iškėlus bylą 2009-04-02 ir 2009-04-27. Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad statybos rangos sutarčių atveju darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra įstatymo nustatytas specialus įrodymas, kuris juridinę galią pagal specialiąsias įstatymo nuostatas įgyja net jei jį pasirašo tik viena iš šalių.

Atsakovė neginčija 8 604 Lt delspinigių skaičiavimo, susitarimas dėl delspinigių buvo sudarytas rašytine forma sutarties 22.1p., todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Ieškinio dalis dėl 14,03 procentų metinių palūkanų vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais tenkintina iš dalies ir priteistinos iš atsakovės ieškovei CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. įtvirtinto dydžio įstatymų numatytos palūkanos- 6 procentai nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo, o ieškinio dalis dėl 9 789 Lt palūkanų skaičiuojamų nuo 239 000 Lt nuo 2008-07-25 iki 2008-12-25, atmestina, nes vertintina tai, kad palūkanos, numatytos įstatymų, kurie nurodo, jog jos turi būti įskaičiuotos į kreditoriaus nuostolius. CK 6.71-6.75 str. baudinių netesybų nenumatyta. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Todėl pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. netesybos visada yra įskaitomos į nuostolius, todėl šiuo atveju ieškovė privalėjo įrodinėti ir jos turėtų nuostolių dydį. Tokių įrodymų byloje nėra. Paminėtais motyvais laikytina, kad nesant duomenų apie ieškovės patirtų nuostolių faktą ir dydį, laikytina, kad procesinės netesybos bei 8 604 Lt delspinigių, skaičiuojamų pagal sutartį turėtų padengti ieškovės minimalius nuostolius, todėl ši ieškinio dalis atmestina.

Iš atsakovės ieškovei priteistini 5952,08 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį

( skaičiuojant nuo 239000 Lt ir 8604 Lt delspinigių), nes atsakovė patenkino dalį ieškinio iškėlus civilinę bylą, o ieškovo prašomą grąžinti dalį žyminio mokesčio iš valstybės nėra įstatymo numatyto pagrindo (CPK 87 str. 1d.), bei 3500 Lt advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies ( t.1, b.l. 75-76, CPK 93 str. 2d., 94 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti UAB,,Elparnas‘‘ iš UAB,,Neapolis‘‘ 189 000, 80 Lt nesumokėtos sumos už atliktus darbus, 8 604 Lt delspinigių bei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti UAB,,Elparnas‘‘ iš UAB,,Neapolis‘‘ 5952,08 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį bei 3500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.