Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HTF group“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 24S127930 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta leisti pakeisti darbdavį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Sprendimą, pareiškėjas prašo Migracijos departamentą įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2024 m. vasario 13 d. prašymą.

Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kuris 2024 m. vasario 13 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „HTF group“ pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

Nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2023m. gegužės 4 d. Nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas dirbo Lietuvoje.

Prašymą leisti pakeisti darbdavį pareiškėjas pateikė, turėdamas leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2025 m. balandžio 28 d.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, UAB „HTF group“ deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai.

UAB „HTF group“ tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią ketina įdarbinti pareiškėją – Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (4940).

Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-008649-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų. Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 7 krovinines kelių transporto priemones, 2024 m. gegužės 20 d. Vektra duomenimis, turi 15 EBKR licencijos kopijų, iš jų 10 EBKR licencijos kopijos yra susietos su konkrečiomis kelių transporto priemonėmis, valdomomis Bendrovės (transporto priemonių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis Bendrovėje dirbo 82 darbuotojai.

Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, Sprendimu atsisakyta leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, konstatavus, jog pareiškėjas neatitinka darbdavio keitimo sąlygų. Pažymėta, kad Bendrovė deklaruojamos veiklos (krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais) nevykdo, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytų imperatyvių reikalavimų, kad būtų galima leisti pakeisti darbdavį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 86 punktas nustato, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei UTPĮ nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1100-525/2024).

Reaguodama į pranešimą, Bendrovė tą pačią dieną pateikė: 1) 2023 m. rugpjūčio 23 d. SODROS išrašą, iš kurio matyti, kad Bendrovėje tuo metu dirbo 42 asmenys; 2) Paslaugų sutartį, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų sutartyje vadinamos Užsakovu) ir Viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro (Paslaugų sutartyje vadinamos Vykdytoju), pagal kurią Vykdytojas įsipareigoja Užsakovo darbuotojams pravesti mokymus motorinių transporto priemonių kroviniams/keleiviams vežti vairuotojų pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka ir motorinių transporto priemonių kroviniams/keleiviams vežti periodinio profesinio mokymo programas bei kitas su vairuotojų mokymu susijusias programas, o Užsakovas įsipareigoja sumokėti už atliktas paslaugas nustatyta tvarka ir terminais (1.1 p.); 3) Paslaugų teikimo sutartį Nr.1, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės FK S. G. (Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1 vadinamos Užsakovu), pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas (1 p.), už kurias Rangovas gauna 170,00 Eur atlyginimą už darbo dieną atitinkamai pateikus sąskaitą (7 p.); 4) Perleidimo sutartį Nr.1, kuri yra Paslaugų teikimo sutarties sudedamoji dalis, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės FK S. G. (sutartyje vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui šešias DAF tipo transporto priemones (1 p.), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 p.), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 p.); 5) Perleidimo sutartį Nr. 2 vokiečių kalba (vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas); 6) Perleidimo sutarties Nr. 3, sudarytos tarp Bendrovės (Perleidimo sutartyje Nr. 3 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės Inh. S. U. An der Heide (Perleidimo sutartyje Nr. 3 vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui 7 transporto priemones (1 p.), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 p.), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 p.), vertimą į lietuvių kalbą; 7) Perleidimo sutartį Nr. 4, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės A&O Z. T. firma (sutartyje vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui 6 transporto priemones (1 p.), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 p.), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 p.).

Reaguodama į 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamento pranešimą iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti Perleidimo sutarties Nr. 2 vertimą į lietuvių kalbą, Perleidimo sutarties Nr. 3 skaitmeninę kopiją bei paaiškinti, kiek Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių, Bendrovė tą pačią dieną papildomai pateikė: 1) Perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės (Perleidimo sutartyje Nr. 2 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės A&O Z. T. firma (Perleidimo sutartyje Nr. 2 vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui 1 transporto priemonę (1 p.), Rangovas rūpinasi technine priežiūra (4 p.), Firma apmoka transporto priemonės mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 p.); 2) Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės (Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2 vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės Jakob G. G. (Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 2 vadinamos Užsakovu), pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas (1 p.), už kurias Rangovas gauna 125,00 Eur atlyginimą už darbo dieną atitinkamai pateikus sąskaitą (7 p.). Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2 nepasirašyta Rangovo; 3) Perleidimo sutartį Nr. 5, sudarytą tarp Bendrovės (sutartyje vadinamos Rangovu) ir Vokietijos įmonės Jakob G. G. (sutartyje vadinamos Firma), pagal kurią Firma perleidžia Rangovui transporto priemonę (1 p.), apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra (5 p.), o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas (4 p.). Perleidimo sutartis Nr. 5 yra Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2 sudedamoji dalis; 4) Krovininių transporto priemonių, registruotų Vokietijos įmonių FK S. G. ir A&O Z. T. vardu, registracijos liudijimus; 5) paaiškinimą, kuriame Bendrovė nurodo, kad turi „apie 40 automobilių nuoma/perleidimas. Laisvų auto galime pasiimti dar 200 ir daugiau. Turime daug sutarčių su kitomis įmonėmis dėl perleidimo. Trūkumas vairuotojai.“; 6) SODROS išrašą, kurio duomenimis sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais 2023 m. gruodžio 18 d. Bendrovėje dirbo 44 asmenys.

Atsakovas Migracijos departamentas 2024 m. sausio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į LTSA, prašydamas pateikti Bendrovei priklausančių krovininių transporto priemonių ir su jomis susietų EBKR licencijos kopijų sąrašą, nurodant datą, kada jos buvo susietos su konkrečia transporto priemone. 2024 m. sausio 31 d. LTSA rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. duomenimis Bendrovė turi 10 transporto priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis, su pridėtu transporto priemonių sąrašą.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į VĮ Regitrą, prašydamas pateikti informaciją apie Bendrovės valdomas krovinines transporto priemones, jų galimybę dalyvauti viešajame eisme, taip pat duomenis apie krovininių transporto priemonių registravimo datą. 2024 m. kovo 12 d. VĮ Regitra raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad Bendrovė valdytojo teise valdo 8 transporto priemones, iš kurių tik 4 leidžiama dalyvauti viešajame eisme, t. y. transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) o transporto priemonėms, kurių valstybiniai registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eismas yra draudžiamas.

Migracijos departamentas dar kartą 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Bendrovę, prašydamas el. paštu (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 26 d. pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie Bendrovės valdomų transportų priemonių, susietų su EBKR licencijos kopijomis: SCANIA R144 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SCANIA R 164GB (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), MERCEDES-(duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir IVECO 45C14 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), tarptautinius maršrutus, kuriais buvo vykdomi krovinių pervežimai laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d., tačiau Bendrovė į Migracijos departamento raštą Nr. (duomenys neskelbtini) neatsakė ir prašomų duomenų ir dokumentų, nepateikė.

Migracijos departamentas į Bendrovę dėl aktualios informacijos, susijusios būtent su pareiškėjo įdarbinimo Bendrovėje galimybėmis ir sąlygomis, pateikimo nesikreipė (byloje nėra duomenų, kad dėl tokios informacijos būtų kreiptasi į pareiškėją ir (ar) bendrovę).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. prašymą, Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Transporto kodekso normoms vertino Migracijos departamentas ir tik iš šio vertinimo pagrindu konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- VAĮ) 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. prašymą Migracijos departamentas individualaus vertinimo, ar pareiškėjas atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, neatliko.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju gauti tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF Group“ prašymai jiems iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą, t. y. 22,50 Eur (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys).

Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjo patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, laikytinos būtinomis.

Pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Luminor banke 2024 m. birželio 6 d. buvo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis, todėl pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio suma.

Byloje esantis išrašas iš 2024 m. gegužės 24 d. teisinių paslaugų sutarties patvirtina, jog pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas V. K.. Nors iš 2024 m. gegužės 24 d. sąskaitos-faktūros Nr. 00531 matyti, jog nagrinėjamos bylos atveju skundo parengimo ir atstovavimo išlaidos sudaro 700 Eur, banko Swedbank 2024 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5 nepatvirtina, jog 700 Eur atstovavimo išlaidas patyrė pareiškėjas, nes mokėtojo skiltyje nurodytas kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas jam iš atsakovo priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidų netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo skundą palaikė, o skundas patenkintas visiškai, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš byloje esančios 2023 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutarties matyti, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „HTF Group“ atstovavo advokatų profesinės bendrijos „B. L.“ advokatas M. K..

Iš 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 436 matyti, jog prašomas priteisti 605 Eur atstovavimo išlaidas sudaro rašytinių paaiškinimų nuo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF Group“ išlaidos.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi už rašytinių paaiškinimų parengimą prašoma priteisti 605 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „HTF Group“ priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti visiškai.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 24S127930, panaikinti ir Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą pakeisti darbdavį.

Pareiškėjo M. S. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies – iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 22,50 (dvidešimt dviejų Eur 50 ct) žyminį mokestį pareiškėjui M. S.. Kitos prašymo dalies netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „HTF Group“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti – iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 605 (šešis šimtus penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų UAB „HTF Group“.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.