- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-2741-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02276-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, aukštojo išsilavinimo, neteisto, bausto administracine tvarka, dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2014 m. rugpjūčio 17 d., 15 val. 43 min., Kniaudiškių g. 6, Panevėžyje, vairuodamas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbulomis, nepaliko saugaus atstumo iš kairės pusės ir kliudė stovėjusį automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. EHH, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 106 p., 234 p., 238 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu R. P. nesutiko tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, teigė, jog manevruojant automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga matė netoliese stovėjusį automobilį ,,Renault Megane“, tuo metu dar kalbėjo telefonu. Paskui išvažiavo namo, nepajutęs jokio kontakto su kitu automobiliu. Priešingu atveju, pajutęs susidūrimą, būtų pasielgęs pagal KET ir įvykio vietoje pildęs eismo įvykio deklaraciją. Apie eismo įvykį sužinojo tik po kelių dienų. Savo kaltę sukėlus eismo įvykį pripažįsta. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio bamperis, lempa, braukimas padarytas kairėje pusėje. Nurodė, jog automobilį vairavo baivus, automobilis buvo draustas, tik kelias dienas negaliojo automobilio valstybinė techninė apžiūra. Teisė vairuoti jam yra reikalinga kiekvieną dieną darbo reikalais, jam automobiliu tenka važiuoti mieste ir už miesto ribų. Prašė bylą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukti.
Nukentėjusioji V. P. paaiškino, jog eismo įvykis įvyko 2014 m. rugpjūčio 17 d., kai ji automobiliu apie 15.25 val. buvo atvykusi prie parduotuvės, kur buvo apie 10-15 minučių. Išėjusi iš parduotuvės, apgadinimo ant automobilio nepastebėjo, kad automobilis buvo apgadintas, pastebėjo tik parvykusi į namus, ant automobilio pastebėjo ,,baltus plėmus“, buvo nubrauktos durelės, rimtesnių apgadinimų, įlenkimų ant automobilio nebuvo. Tada apie įvykį ji pranešė policijai. Vėliau apsaugos darbuotojai peržiūrėjo vaizdo įrašą ir išsiaiškino įvykį. Žala iki šiol jai neatlyginta. Liudytoja taipogi parodė, jog R. P. matė parduotuvėje, abejonių dėl jo blaivumo tuo metu jai nekilo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 123 str. 1 d., be jo teisme duoto paaiškinimo, kur jis sutiko padaręs aukčiau minėtus pažeidimus ir labai gailėjosi, įrodyta ir byloje esančia medžiaga: 2014 m. rugpjūčio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-17015880-14 (1,2 b.l.), pažyma apie asmens baustumą (3-8 b.l.), patrulių P. M., J. M. tarnybiniaiss pranešimais (10,11 b.l.), eismo įvykio vietos shema su papildomais duomenimis (12,13 b.l.), V. P. paaiškinimu (15 b.l.), fotonuotraukomis (17-18 b.l.), todėl R. P. baustinas pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 123 str. 1 d. Šiuo atveju, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiosios teisme duotą paaiškinimą, kur ji nurodė, jog eismo įvykis įvyko anksčiau nei nurodyta protokole, tiek į filmuotos medžiagos pateiktus duomenis, matyti, jog nagrinėjamas eismo įvykis įvyko 2014 m. rugpjūčio 17 d., 15 val. 43 min., todėl tikslintinas eismo įvykio laikas.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Taigi po eismo R. P. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, ir kreiptis į policiją, nesulaukęs nukentėjusiosios. Nors R. P. teisme nurodė, kad jis nepajuto kito automobilio kontakto, todėl nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau su tokiu argumentu teismas nesutinka ir laiko jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar palengvinti savo teisinę padėtį. Tai, kad R. P. turėjo pajusti kito automobilio kontaktą, patvirtina į bylą pateikta filmuota medžiaga (20 b.l.), iš kurios matyti, kaip R. P. vairuojamas automobilis juda atbuline eiga link nukentėjusiosios automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. EHH, R. P. manevruodamas visą laiką stebi minėtą automobilį, nes jo automobilis prie pastarojo labai priartėjo, jis tuo metu taip pat stebi ir kitos transporto primonės, kuri juda pirmyn, judėjimą ir stengiasi ją ,,praleisti į priekį“, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti ir tai, jog po susidūrimo su kitu automobiliu, R. P. vairuojamas automobilis pakeičia kryptį, sustojęs dar šiek tiek pavažiuoja į priekį, o paskui toliau juda atbuline eiga, iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog eismo įvykio metu nukentėjusiosios automobilis labai sujudėjo, kas rodo, jog smūgio būta stipraus, o tai iš esmės ir patvirtina, jog R. P. tikrai jautė kontaktą su kitu automobiliu, juo labiau, kaip jau buvo minėta, jis manevruojant atbuline eiga visą laiką stebėjo labai priartėjusį prie jo vairuojamo automobilio, automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. H. A. ant automobilių yra akivaizdūs, gerai matomi, automobilis Renault Megane Scenic šviesios spalvos, eismo įvykis įvyko taipogi šviesiu paros metu, todėl objektyvių aplinkybių, kurios būtų kliudę eismo įvykio metu kaltininkui suvokti kilus eismo įvykį, nenustatyta. Taip pat pažymėtina, jog R. P. vairuojamas automobilis su kitu automobiliu kontaktavo kaire priekine dalimi, kuri yra šalia vairuotojo, kas taip pat patvirtina, jog R. P. turėjo matyti susidūrimą su kitu automobiliu. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. teigė, jog manevravimo metu skambėjo jo telefonas, mašinoje galimai grojo muzika (šių aplinkybių jis nebuvo nurodęs savo pirminiame paaiškinime (18 b.l.)), tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog R. P. nurodytos aplinkybės (telefono skambėjimas, muzikos grojimas automobilyje), jeigu jos ir egzistavo įvykio metu, tikrai nesukliudė įvertinti eismo įvykio aplinkybių, t.y. R. P. nesukliudė suvokti to, jog jis kliudė ir tokiu būdu apgadino kitą automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nes jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Todėl jis baustina ir už šį pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 123 str. 1 d. pažeidimų – savo kaltę pripažino, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė –pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, tačiau ne kartą anksčiau baustas už įvairius smulkius KET pažeidimus ir turi galiojančią nuobaudą, jis dirba vadybininku, teisė vairuoti jam yra reikalinga vykdant darbines funkcijas, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į šių aplinkybių reikšmingumą, todėl jam skirtina vidutinė (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 127 str. 2 d. sankcijose numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą – didesnė nei minimali bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo R. P., būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.
Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P., nors ir neigia, tačiau privalėjo suvokti, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas - automobilis, nepasiliko eismo įvykio vietoje kaip tai numato E. T. jo elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad R. P. elgdamasis ir pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus, nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – jis savo kaltę dėl įvykio teisme pripažino, padėjo išaiškinti pažeidimą, apgadinimų ant automobilio nepašalino ir nuo tyrimą atliekančių pareigūnų nesislapstė, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra didelis, jis neteistas, anksčiau nebuvo padaręs itin šiurkščių KET pažeidimų ir turi tik vieną galiojančią nuobaudą už palyginti smulkų KET pažeidimą, dirba vadybininku, kur teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, todėl darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti įstatymo sankcijoje numatytos privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 27 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
R. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 3200 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
R. P. už Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.
R. P. už Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 125 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., R. P. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 3300 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų litų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.