Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1487-725/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
1-1487-725/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49896-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
K. A.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Lidžita Kolosauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1487-725/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49896-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;1.2.25.4.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Aurijai Morkūnaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam K. A., jo gynėjui advokatui Simui Tokarčakui,nukentėjusiajai V. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Lidžitai Kolosauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1995 m. rugpjūčio 25 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ tiekimo vadybininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. 2018 m. spalio 16 d. apie 13.40 val. Kaune, vairuodamas automobilį FIAT FIORINO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad ties Elektrėnų g. 5 namu, sukdamas į dešinę, į Elektrėnų g., iš pravažiavimo nuo Taikos pr., nepraleido per kelio važiuojamąją dalį statmenai iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios V. Š. ir ją partrenkė, dėl to eismo įvykio metu V. Š. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. 14.00 val. turėjo darbo susitikimą Elektrėnų gatvėje. Važiavo iš įmonės būstinės, esančios (duomenys neskelbtini), į Elektrėnų g. Kaltinamasis vairavo automobilį FIAT FIORINO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“. Buvo labai saulėta diena, kaltinamasis stovėjo antras eilėje prie sankryžos, Taikos pr., sukti į Elektrėnų gatvę. Įsitikino, kad neatvažiuoja automobilis iš kairės, kad gali saugiai padaryti posūkį į dešinę, priekyje jo pravažiavo automobilis, pasižiūrėjo į dešinę pusę įsitikinti, kad nieko nėra, ir važiavo. Kadangi švietė saulė, nepastebėjo ir kliudė nukentėjusiąją, dėl ko labai gailisi. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė tą pačią dieną, kai įvyko eismo įvykis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. A. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 16 d. apie 14.00 val. Kaune, Elektrėnų g., ėjo kaip pėsčioji. Buvo toje kelio pusėje, kurios automobilių važiavimo kryptis veda link Pramonės pr. Priėjusi prie Elektrėnų g., sustojo ties kelio važiuojamąja dalimi, kad įsitikintų, ar gatve neatvažiuoja automobiliai, ir kad pereitų į kitą gatvės pusę. Kadangi toje vietoje pėsčiųjų perėjų nebuvo, Elektrėnų gatvę ketino kirsti statmenai su prieš tai minėta šalutine gatve (pravažiavimu nuo Taikos pr.). Toje vietoje buvo atliekami kelio remonto darbai ir viena kelio važiuojamosios dalies juosta, kurios kryptis veda link Pramonės pr., buvo uždaryta. Praleidusi automobilį, nukentėjusioji matė, kad kelio ruožas yra laisvas ir gali statmenai pereiti gatvę. Pradėjusi eiti ir būdama kelio viduryje, netikėtai pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Pajautė, kad ją nubloškė ant automobilio kapoto, stipriai galva trenkėsi į automobilio stiklą, o automobiliui sustojus, nukrito ant asfalto. Sąmonės neprarado, buvo dingusi orientacija. Jautė, kad yra sužalota, skaudėjo nugarą ir galvą. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri ją nuvežė į Kauno klinikas. Atlikus tyrimus, buvo nustatytas vidinis galvos kraujavimas, todėl buvo stacionarizuota ligoninėje. Ligoninėje gulėjo tris dienas. Daugiau sužalojimų konstatuota nebuvo, patyrė tik kūno sumušimus (b. l. 24–25, 29). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, paliekant jam teisę vairuoti.

2018 m. spalio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (per klaidą dokumente nurodyta neteisinga data), eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad eismo įvykio vieta – Kaune, Elektrėnų g. ties namu Nr. 5 (b. l. 5–7, 8).

VĮ ,,Regitra“ registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis FIAT FIORINO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), priklauso uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, vairuotojas K. A. (b. l. 22).

Specialisto išvadoje Nr. G3766/2018(02) nurodyta, kad V. Š. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 41).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamojo K. A. kaltė dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį – pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis K. A. savo kaltę visiškai pripažino, vairavimo faktą taip pat patvirtina nukentėjusios V. Š. parodymai, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. K. A. padarė nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, suvokė tokių veikų pavojingumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad esant nagrinėjamai situacijai, K. A. privalėjo pamatyti ir praleisti pėsčiąją, einančią į kitą kelio pusę. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl, valdydamas automobilį, asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis 2018 m. spalio 16 d. apie 13.40 val. Kaune, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad ties Elektrėnų g. 5 namu, sukdamas į dešinę, į Elektrėnų g., iš pravažiavimo nuo Taikos pr., nepraleido per kelio važiuojamąją dalį statmenai iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios V. Š. ir ją partrenkė, dėl ko V. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl tokiais veiksmais kaltinamasis K. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio

Kaltinamasis K. A. ir nukentėjusioji V. Š. pateikė 2019 m. rugpjūčio 27 d. susitarimą, kuriame nurodė, kad K. A. įsipareigoja nukentėjusiajai V. Š. atlyginti 3 000 Eur dydžio nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, pervedant į nukentėjusiosios sąskaitą po 1 500 Eur iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. spalio 10 d. Pažeidus nurodytus terminus, K. A. įsipareigojo nukentėjusiajai už kiekvieną pradelstą dieną mokėti po 10 % metinių palūkanų ir 0,2 % dydžio delspinigius.

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis K. A. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas tai pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltinamasis visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, nevengė atsakomybės, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, jie susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi ir prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokios naujos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, automobilį vairavo blaivus, jis charakterizuojamas teigiamai, neteistas (b. l. 44), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 45–46), apie psichiatrinį gydymą, įskaitą duomenų nėra, priklausomybės ligų centre neregistruotas, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, iš karto po įvykio bei teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, įsipareigojo atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju K. A. nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonių.

K. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 297–298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą BPK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja V. Š., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti K. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu K. A. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 27 d. V. Š. ir K. A. sutartį dėl žalos atlyginimo, kuria susitarė, kad K. A. nukentėjusiajai V. Š. atlygins 3 000 Eur dydžio nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, pervedant į nukentėjusiosios sąskaitą po 1 500 Eur iki 2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2019 m. spalio 10 d. Pažeidus nurodytus terminus, K. A. įsipareigojo nukentėjusiajai už kiekvieną pradelstą dieną mokėti po 10 % metinių palūkanų ir 0,2 % dydžio delspinigius.

Kardomąją priemonę nuosprendžiui įsiteisėjus – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė