- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- AS-438-32-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- V.P.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.P. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo, viešojo registro išduotų pažymėjimų ir pirkimo - pardavimo sandorio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V.P. Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2009 m. lapkričio 20 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti:
- Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr.14-1081, kuriuo patvirtinti R.J. suformuoto žemės sklypo duomenys, ir Utenos apskrities viršininko administracijai 2007 m. rugpjūčio 31 d. išduotą pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre;
- Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D.M. 1996 m. spalio 7 d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg.Nr. DM-904, ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2000 m. rugpjūčio 17 d. išduotą pažymėjimą Nr. 90/17443.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V.P. skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr.14-1081, Utenos apskrities viršininko administracijai 2007 m. rugpjūčio 31 d. išduoto Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D.M. 1996 m. spalio 7 d. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. DM-904, ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2000 m. rugpjūčio 17 d. išduoto pažymėjimo Nr. 90/17443 panaikinimo atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai.
Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenurodo kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. pažymos Nr. 4D-2007/4-975//4D-2008-2-1061 matyti, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus institucijai buvo pateikęs skundą, prašydamas ištirti žemės sklypo, esančio Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, suteikimo A.Z. individualiai įmonei „Ratas“ bei šio juridinio asmens atliktos techninio aptarnavimo stoties statybos teisėtumą. Duomenis apie V.P. skundžiamą Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr.14-1081 bei Utenos apskrities viršininko administracijai 2007 m. rugpjūčio 31 d. išduotą Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pateikė nurodytos Pažymos 12 punkte. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui daugiau kaip vienerius metus buvo žinomi duomenys apie teismui tik 2009 m. lapkričio 20 d. pateiktu skundu ginčijamą administracinį aktą (aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, administracinio akto priėmimo datą, šio akto numerį ir akto esmę ) bei šio administracinio akto pagrindu viešojo registro išduotą pažymėjimą. Šie V.P. žinomi duomenys buvo pakankami, kad jis, manydamas, jog administracinio akto priėmimas ir jo sukeltos pasekmės pažeidžia pareiškėjo teises ar jo teisėtus interesus, dėl jų gynimo galėtų kreiptis į teismą. Tokiu būdu, teismo nuomone, pripažintina, jog pareiškėjas skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr.14-1081 ir Utenos apskrities viršininko administracijai 2007 m. rugpjūčio 31 d. išduoto pažymėjimo padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kaip konstatavo teismas, pareiškėjas motyvuoto ir nustatytais įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nepateikė. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti V.P. skundo reikalavimą dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr.14-1081, kuriuo patvirtinti R.J. suformuoto žemės sklypo duomenys, ir Utenos apskrities viršininko administracijai 2007 m. rugpjūčio 31 d. išduoto Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas V.P. taip pat išaiškino, kad nėra užkirstas kelias iš naujo kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, kartu pateikiant motyvuotą ir nustatytais įrodymais pagrįstą prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti atnaujinimo.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t.y., ginčus dėl viešosios teisės reguliuojamų santykių (3 ir 15 straipsniai). Teismo nuomone, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D.M. 1996 m. spalio 7 d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. DM-904, ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2000 m. rugpjūčio 17 d. išduotą pažymėjimą Nr. 90/17443 apie nurodyto sandorio pagrindu įregistruotas R.J. nuosavybės teises į techninio aptarnavimo stotį, esančią Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio ir dėl to negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai pagal teismingumo taisykles. Teismo vertinimu, nustačius kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, atsisakytina priimti V.P. skundo reikalavimą dėl Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D.M. 1996 m. spalio 7 d. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties, reg.Nr. DM-904, ir šio sandorio pagrindu valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2000 m. rugpjūčio 17 d. išduoto pažymėjimo Nr. 90/17443 panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas V.P. kartu išaiškino, kad jis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės veiksmai yra „ išimtinai civilinio teisinio pobūdžio ir dėl to negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme". Pareiškėjo manymu, administracinis teismas galėjo nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, nes notarė D.M. surašė pirkimo - pardavimo sutartį viršydama kompetenciją ir patvirtintu aktu sudarė sąlygas įvykdyti kitą pažeidimą. Pareiškėjo manymu, teismas nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies bei 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ III skyrius, XIX – XXI skirsniai, 127 – 147 straipsniai) išskyrus ABTĮ XXII skirsnyje numatytas išimtis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą).
Iš pareiškėjo ginčijamos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties turinio matyti, kad šia nutartimi teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl dviejų priežasčių:
1) pareiškėjas skundą dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr.14-1081 ir Utenos apskrities viršininko administracijai 2007 m. rugpjūčio 31 d. išduoto pažymėjimo padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir motyvuoto bei nustatytais įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nepateikė;
2) pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. M. 1996 m. spalio 7 d. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. DM-904, ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2000 m. rugpjūčio 17 d. išduotą pažymėjimą Nr. 90/17443 apie nurodyto sandorio pagrindu įregistruotas R.J. nuosavybės teises į techninio aptarnavimo stotį, esančią Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio ir dėl to negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su visais šiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais bei argumentais, tačiau jokiomis konkrečiomis byloje užfiksuotomis aplinkybėmis bei objektyviais įrodymais nepagrindžia fakto, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis nėra praleidęs skundo dėl Utenos apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr.14-1081 ir Utenos apskrities viršininko administracijai 2007 m. rugpjūčio 31 d. išduoto pažymėjimo padavimo termino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde nenurodė juridinio pagrindo dėl kurio ši skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis turėtų būti panaikinta (ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Dėl kitos ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės D.M. 1996 m. spalio 7 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį, reg. Nr. DM-904, ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2000 m. rugpjūčio 17 d. išduotą pažymėjimą Nr. 90/17443 apie nurodyto sandorio pagrindu įregistruotas R.J. nuosavybės teises į techninio aptarnavimo stotį, esančią Utenos rajone, Leliūnų miestelyje, konstatuotina, jog ji yra teisėta ir pagrįsta. ABTĮ 15 straipsnio bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad administraciniai teismui nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo). Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjas iš esmės ginčija ne administracinį aktą ar veiksmą (neveikimą) bet civilinį teisinį sandorį (pirkimo – pradavimo sutartį), kuriam taikytinos teisės normos yra įtvirtintos Civiliniame kodekse, reguliuojančiame civilinius (privatinius) teisinius santykius. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 1 bei 25 straipsnių nuostatomis, civilinės bylos, kylančios dėl privatinių teisinių santykių, yra nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
pareiškėjo V.P. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.