Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-05-30 · Civilinė byla Nr. 2S-441-252/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
2S-441-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00252-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė
Pareiškėjas
A. J. Ž.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-441-252/2018

Liudvikas Myško Procesinio proceso Nr. 2-30-3-00252-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. Ž. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-263-732/2017, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl turto arešto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti areštą jo nekilnojamajam turtui. Nurodė, kad 2008 m. liepos 3 d. pas notarą buvo patvirtinta bendraturčių A. J. Ž. ir D. Ž. naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka. Šis sklypas buvo padalintas į du sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad turto areštas pagal Molėtų apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį taikomas abiem naujai suformuotiems sklypams. Pareiškėjo vertinimu tai patvirtina, kad nuo šios datos jau beveik treji metai neteisėtai suvaržytos teisės į pareiškėjo asmeninį nekilnojamąjį turtą ir jis negali savo nuožiūra disponuoti turtu. Teigė, kad byloje, kurioje taikytas areštas nekilnojam turtui, jo atžvilgiu ieškinys nebuvo reiškiamas, todėl jokie apribojimai ar suvaržymai jo nuosavybei negalimi. Nepanaikinus turto arešto jis privalės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtai suvaržytos jo asmeninės nuosavybės ir patirtų nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. kovo 13 d. nutartimi A. J. Ž. prašymą atmetė.Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. Ž. (8327/40637 dalis) ir pareiškėjui A. J. Ž. (32310/40637 dalis). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso taip pat D. Ž. (18309/89346 dalis) ir pareiškėjui (71037/89346 dalis). Teismas konstatavo, kad remiantis Molėtų apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi areštuotos tik D. Ž. priklausančios žemės sklypų dalys, todėl pareiškėjo A. J. Ž. prašymas panaikinti areštą yra nepagrįstas. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog teisinis reglamentavimas numato, kad areštuotų arba teisminio ginčo objektu esančių žemės sklypų bendraturtis turi galimybes realiai ir efektyviai apginti savo disponavimo turtu teisę ir teikti ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pan.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. Ž. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. panaikinti areštą A. J. Ž. nuosavybės teise priklausantiems žemės ūkio paskirties sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) k., registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, nepagrįsta bei nemotyvuota. Mano, kad teismo vertinimas dėl jo, kaip areštuoto nekilnojamojo turto bendraturčio, galimybių savo teises ginti reiškiant ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, rodo, kad savo pareigą išnagrinėti jo skundą teismas permeta pareiškėjui. Teismas neišnagrinėjo aplinkybės, kad jo turtui be jokio pagrindo taikomas areštas. Teismas turėjo aptarti ir įvertinti 2008 m. liepos 3 d. susitarimą tarp bendraturčių – A. J. Ž. ir D. Ž., kuriuo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 12,2000 ha žemės sklypas, skirtas žemės ūkio paskirčiai, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į atskirus sklypus. Tokiu būdu areštuoti buvo galima tik D. Ž. priklausantį žemės sklypą, o iš 2017 m. vasario 20 d. Registrų centro Utenos filialo rašto matyti kad areštuoti du sklypai, iš kurių nuosavybės teise D. Ž. priklauso tik vieno sklypo dalis. Apie tai, kad areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas jis sužinojo atsitiktinai. Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. raštas patvirtina, kad neteisėtai areštavus jo sklypą, jis negali valdyti ir disponuoti savo nuosavybe bei vykdyti ūkinės veiklos, nors šiame sklype su pastatais registruotas jo ūkininko ūkis. Mano, kad teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur imperatyviai nurodoma, jog išieškoti galima tik iš atidalintos turto dalies. Mano, kad šiuo atveju yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl nutartis naikintina. Be to, jis sužinojo, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. A2-263-732/2017 ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, t.y. neteisėtai areštavo jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nėra pateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovų D. B. ir M. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovams L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovų vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, leidžiant mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Teismas nurodė, kad bendra areštuotino turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 12 716, 48 Lt sumai. Iš antstolės N. V. surašyto 2014 m. gegužės 21 d. turto aprašo matyti, kad antstolė areštavo L. Ž. priklausantį automobilį ir D. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/122 dalį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. rugsėjo 24 d. išrašas (2 t., b.l. 40-41) patvirtina, kad šio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kitas bendraturtis, nuosavybės teise valdantis sklypo 97/122 dalį, išrašo sudarymo metu buvo pareiškėjas A. J. Ž. Išrašas patvirtina, kad apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi areštuota tik D. Ž. priklausanti sklypo dalis, o taip pat nurodyta, kad nuo 2008 m. liepos 4 d. sklypo savininkai 2008 m. liepos 3 d. susitarė, dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu, t.y. D. Ž. naudosis 25/122 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „45-1“, o A. J. Ž. naudosis 97/122 dalimis žemės sklypo, plane pažymėto indeksu „45“.Iš valstybės įmonės „Centrinė hipotekos įstaiga“ 2016 m. balandžio 7 d. pranešimo matyti, kad išregistruoti duomenys dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/122 dalies, priklausančios D. Ž. arešto ir įregistruoti duomenys apie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto iš nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8327/40637 dalies priklausančios D. Ž., areštą ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto iš to paties sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 18309/89346 dalies, priklausančios D. Ž., areštą. Iš nutarties 17-18 punktuose aptartų duomenų akivaizdu, kad tiek sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendrasavininkai yra pareiškėjas ir D. Ž. yra suformuoti iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau paminėti duomenys ir pareiškėjo į bylą prie jo prašymo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 6 d. išrašas paneigia pareiškėjo teiginius, kad šis nekilnojamas turtas yra areštuotas pilna apimtimi. Iš minėto išrašo matyti, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties pagrindu yra areštuota žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8327/40637 dalis, kuri yra pareiškėjo bendraturtės D. Ž. nuosavybės teisėmis valdoma žemės sklypo dalis ir sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 18309/89346 dalis, vėlgi priklausanti D. Ž. Pareiškėjo pateiktuose Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės įmonės registrų centro Utenos filialo 2017 m. vasario 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma informacija nepaneigia apylinkės teismo išvadų, kad pareiškėjui A. J. Ž. nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys nėra areštuotos. Apelianto argumentai, kad padalinus žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) į du sklypus, t.y. į Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), D. Ž. nuosavybės teise priklauso tik vieno iš šių sklypų dalis yra nepagrįsti teismui pateiktais duomenimis ir CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu gauta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše fiksuota informacija apie pareiškėjo nurodomų sklypų, priklausomybę. Aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypas kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k. priklauso D. Ž. (8327/40637 dalis) ir A. J. Ž. (32310/40637 dalis); sklypas, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso taip pat D. Ž. (18309/89346 dalis) ir A. J. Ž. (71037/89346 dalis). Pagal tuos pačius išrašus turto areštas taikomas tik šių sklypų bendraturtės – D. Ž. nuosavybės teisėmis valdomoms žemės sklypų dalims, todėl pareiškėjo teiginiai, kad yra areštuotas jo turtas ir taip be jokio teisinio pagrindo jo nuosavybės teisių pažeidimas trunka jau trejus metus yra nepagrįsti, nes jam priklausančioms nekilnojamojo turto objektų dalims turto areštas nėra taikomas. Esant minėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl arešto turtui panaikinimo tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, galiojantį teisinį reglamentavimą ir skundžiamoje nutartyje pateikė pakankamą motyvaciją pareiškėjo reikalavimų kontekste. Aplinkybė, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimą nei siekė ar tikėjosi pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismui neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ar padarė procesinės ar materialines teisės pažeidimų. Apylinkės teismo nutartyje išdėstyta pozicija dėl galimų pareiškėjo, kaip bendraturčio teisių realizavimo ar gynybos būdų, nepagrindžia apelianto argumentacijos dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo proceso teisės normų taikymo nagrinėjant jo prašymą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo nesudaro. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė