Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas V. V. atsikirtimų į ieškinį nepateikė, ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį bet kurioje proceso stadijoje. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju atsakovui V. V. pripažinus ieškinį visiškai, teismo sprendimas surašytinas su sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-08-01 iki 2017-08-31 atsakovui buvo suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 846,30 Eur. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017-07-31, t. y. sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2017 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo sumokėta. 2019-10-03 atsakovui buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.

Atsakovas, neįvykdydamas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos 846,30 Eur sumai. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl iš atsakovo V. V. ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 846,30 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 846,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktai), remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 19 Eur žyminio mokesčio.

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (į. k. 188783796) iš V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 846,30 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis Eur 30 ct) ) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (846,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19 Eur (devyniolikos eurų) žyminio mokesčio ir 5 (penkis) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.