Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

pagreitinto proceso tvarka viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Girvinis“ miško pjovėju, 2017 m. lapkričio 27 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje BK 38 straipsnio pagrindu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. A. 2019 m. gruodžio 9 d., 19.27 val., (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su žmona V. A., sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajai V. A. į dešinį skruostą ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Apklaustas kaip kaltinamasis, E. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną su žmona namuose išgėrė 2-3 butelius 7,5 laipsnių alaus. Žmona pradėjo priekaištauti, neva jis, gulėdamas ligoninėje Šiauliuose, buvo jai neištikimas. Dė to jis trenkė žmonai delnu į veidą, žandą ir išėjo pas bendradarbį miegoti. Vėliau pats atvyko į policiją. Šiuo metu su žmona susitakė, ji jam atleido, sutinka toliau gyventi kartu. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo bei BK 432 straipsnyje nustatyta pagreitinto proceso tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. A. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju E. A. santuokoje gyvena nuo 2004 metų, sutaria normaliai. 2017 metais vyras prieš ją buvo smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau nutrauktas, nes jie susitaikė. 2018 metais sutuoktinis apie metus gulėjo Šiaulių ligoninėje dėl tuberkuliozės, kilo įtarimai, kad jis bendrauja su kita moterimi. Tą vakarą ji su vyru gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų, išgėrė apie 4-5 vieno litro talpos butelius. Girtuolkliavimo metu sutuoktiniui kažkas paskambino, suprato, kad tai vyras, su kuriuo jos sutuoktinis kartu gulėjo ligoninėje. Iš kalbos suprato, kad sutuoktinis klausinėja apie kažkokią moterį. Po pokalbio ji pradėjo priekaištauti, kodėl jis kalba apie kitas moteris, kodėl po ligoninės grįžo pas ją. Vyrui tai nepatiko ir jis kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį žandą, dėl ko jai skaudėjo, burnoje iš vidaus pusės yra likusi „pūslelė“. Ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus, o0 tuo tarpu E. A. apsirengė ir pabėgo. Į medikus nesikreipiė ir nesikreips. 2019 m. gruodžio 10 d. ji neatėjo į apklausą, nes buvo išgėrusi. Apie 17 val. į namus grįžo sutuoktinis, kuris šaukė ant jos dėl iškvietos policijos. Kilo triukšmas, į namus atvyko policijos pareigūnai, ji mano, kad išgirdusi triukšmą policiją iškvietė kaimynė. Pareigūnai nustatė girtumą, ji pasakė, kad dieną prieš tai E. A. jos atžvilgiu vartojo smurtą, buvo pabėgęs, o dabar grįžęs namo kelia triukšmą, tačiau prieš ją nesmurtavo. Civilinio ieškinio nereikš, tik nori, kad prieš ją nesmurtautų, pageidauja, kad būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium ir nebendrauti su ja, su juo daugiau nenori gyventi (b.l. 22-23). Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kas su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, nori gyventi kartu.

ROIK 0119000661180 informacinėje pažymoje užfiksuota, kad pranešėja V. A. pranešė, jog konflikto su sutuoktiniu metu šis trenkė kumščiu jai į dešinį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 13-16).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. A. pranešė apie smurtą, kurio metu jos sutuoktinis E. A. sudavė jai kumščiu į dešinį skruostą, ant kurio matosi patinimas (b. l. 17-19).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu „Drager“ kvite užfiksuota, kad V. A. 2019 m. gruodžio 9 d., 19.38 val., nustatytas 2,32 prom. girtumas (b. l. 20).

Kaltinamasis Edmundas anužis 2019 m. gruodžio 10 d., 17.00 val., buvo laikinai sulaikytas, o 2019 m. gruodžio 12 d., 12.51 val., paleistas į laisvę (b. l. 61, 63).

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojamą veiką – vieną kartą delnu sudavus smūgį savo šeimos nariui – žmonai į dešinį žandą. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, paties kaltinamojo parodymai, bylos rašytinė medžiaga, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteista, dirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nukentėjusiosios elgesį (jos girtavimą kartu su kaltinamuoju), todėl, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tai, kad su nukentėjusiąja kaltinamasis susitaikė, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas suteikti galimybę kaltinamajam įrodyti, jog jis gali pateisinti teismo pasitikėjimą ir konstatuoti, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį viešaisiais darbais, BK 46 straipsnio 2 dalies numatytos trukmės ribose, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu, BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 10 d., 17.00 val., iki 2019 m. gruodžio 12 d., 12.51 val., – 2 dienos, prilygintos 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną, siekdamas keisti jo smurtinį elgesį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo ydingo elgesio korekcijai gali turėti įtakos BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti viešiaisias darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 10 d., 17.00 val., iki 2019 m. gruodžio 12 d., 12.51 val., – 2 dienas, prilygintas 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Išaiškinti E. A., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.