- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- A5.-5397-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02785-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- A. A. A. I. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. A. I. D., g. (duomenys neskelbtini) Egipte, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. A. I. D. būdamas UAB „G.“ direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido dirbti M. A. kirpykloje „B., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017 m. liepos 27 d. 14.50 val. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą.
A. A. A. I. D. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 27 d. dirbo kaip įprastai. Liepos 26 d. jis gavo informaciją, kad kitą dieną atvyks M. A. iš Ruklos, ir jie pažiūrės, ar šis gerai dirba. M. A. atvyko liepos 27 d. apie 11 - 12 val. Jie gėrė arbatą, kalbėjosi apie darbą. Atėjo pažįstamas italas. Jis paaiškino M.‘ui, ką būtent reikia padaryti, parodyti kaip jis dirba. Tada M. pradėjo dirbti normaliai. Atėjus laikui, jis išėjo pietauti. Grįžęs pamatė daug žmonių, kad vyksta patikrinimas. Jis pasakė, kad tikrina, kaip šis dirba, kad tai yra tik pirma diena. Pamatęs kad šis gerai dirba, jis pasirašys darbo sutartį. Jam pasakė, kad tai nėra gerai. Jis pasirašė dokumentus. Rugpjūčio mėnesį ėjo susitikti su G. į Darbo inspekciją. Jam nurodė, kad reikės vykti į teismą, nes M. buvo registruotas ne nuo liepos 27 d., o nuo liepos 31 d. Liepos 27 diena buvo ketvirtadienis, artėjo savaitgalis. Jo buhalteris neregistravo M. laiku, bet registravo pirmadienį liepos 31 d. Darbo kodeksas numato, kad jis gali patikrinti darbuotoją prieš šį įdarbinant. Darbuotojas dabar yra registruotas, mokami mokesčiai. Darbuotojas tiesiog nebuvo registruotas laiku. Taip nutiko, kad buhalteris registravo darbuotoją nuo liepos 31 d. Darbo sutartį jie pasirašė liepos 27 d. Kai baigė darbą ir pamatė, kad šis gerai dirba, tada ir pasirašė. Buvo apie 15-16 valanda. Jis nesumokėjo už tą pabandymą dirbti, bet davė M. A. 10 eurų, kad šis grįžtų atgal į Ruklą. Sutartį perdavė buhalteriui liepos 27 d. Buhalteris lėtas darbuotojas. Jis samdo buhalterį. Pasitarė su žmona, kuri teisininkė, ir ši sakė, kad galima pabandyti darbuotoją. Jis nenorėjo iš karto įdarbinti žmogų jo nepabandęs.
A. A. A. I. D. tyrimo metu nurodė, kad su protokole nurodytu pažeidimu nesutinka, kad M. A. buvo be darbo sutarties (b. l. 2). Nurodė, kad M. A. pas jį atėjo pirmą dieną pabandyti kirpėjo darbo nuo 13 iki 18 val., o rytoj jau nebus, pamatys kaip dirba žmogus, ar gerai atlieka savo darbą ir jei viskas gerai, planuoja įdarbinti (b. l. 4).
Liudytojas M. A. teisme parodė, kad atvyko į Vilnių 2017 m. liepos 26 d. Jam paskambino asmuo vardu H. ir pasiūlė dirbti. 2017 m. liepos 27 d. jis nuėjo pas A. D., kad būtų išbandytas darbo vietoje. Nuėjo į kirpyklą, susipažino su A.. Šis pasakė, kad turės išbandyti jo įgūdžius prieš mane įdarbinant. Jis apkirpo A. draugą. Užbaigus darbą, pasirašė darbo sutartį ir jis išvyko. Darbo sutartis buvo laisvos formos. Numatytas darbo užmokestis - 380 eurų, 8 darbo valandos per dieną, plius valanda pietų pertraukai. Buvo susitarę, kad jis pradės dirbti nuo kitos darbo savaitės, kuri turėjo būti po trijų dienų, nes jam reikėjo kraustysi į naują būstą. Jis į darbą atvyko liepos 31 d. Tą pirmadienį nieko nepasirašinėjo. Sutartį pasirašė liepos 27 dieną, yra tuo tikras. Pinigai išbandymo dieną nebuvo mokėti. A. tik pasiūlė padengti transporto išlaidas, davė 10 eurų, kad jis grįžtų į Ruklą.
Šalies argumentai
M. A. tyrimo metu nurodė, kad liepos 27 d. kirpykloje buvo pirmą dieną pasibandymui (apie 12 – 13 val. atėjo). Dirbo kirpėju – aptarnavo vieną klientą, darbo sutartį su vadovu pasirašė liepos 31 d., buvo sutarta, kad dirbs po 8 valandas per dieną, dienos pabaigoje darbdavys davė 10 EUR kad galėtų grįžti į Ruklą (b. l. 5).
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2017 m. liepos 27 d. apie 14.50 val. buvo atliktas patikrinimas UAB „G.a“ kirpykloje „B.“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinimo metu kirpykloje rasti dirbantys kirpėjai A. R. M. H., kuris pateikė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. LT740219, ir M. A., kuris taip pat pateikė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. LT 7409099. Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad Sodra apie M. A. socialinio draudimo pradžią neinformuota, patikrinimo metu atvykęs UAB „G.“ vadovas A. D. nurodė, kad A. M. šiandien į kirpyklą atvyko 13 val., iki 18 val. jam numatytas išbandymas, ir jei jis gerai dirbs planuojama jį įdarbinti. „Sodra“ apie A. A. socialinio draudimo pradžią informuota 2017 m. liepos 27 d. po VDI atlikto patikrinimo (b. l. 3).
Iš tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad patikrinimas pradėtas 2017 m. liepos 27 d. 14.50 val., baigtas 15.20 val. Patikrinus UAB „G.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje kirpykloje rasti dirbantys kirpėjai A. R. M. H. ir M. A., šio darbuotojo darbuotojų sąraše nebuvo (b. l. 7).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto matyti, kad draudėjas UAB „G." (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2017 m. liepos 31 d. 1-SD pranešimą Nr. GRO-170731-01 apie apdraustojo M. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2017 m. liepos 27 d. pateikė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2017 m. liepos 31 d. 10 val. 48 min. Saugiu elektroniniu parašu pranešimą pasirašė įgaliotas asmuo R. G.. Pranešimas užpildytas teisingai ir duomenys j Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti programiniu būdu (b. l. 12).
Iš VSDFV informacinės sistemos matyti, kad darbo laikotarpis M. A. UAB „G.“ pradėtas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 27 d. (b. l. 14).
Iš teismui pateiktos darbo sutarties kopijos matyti, kad 2017 m. liepos 27 d. UAB „G.“, atstovaujama direktoriaus A. D., ir darbuotojas M. A. sudarė neterminuotą darbo sutartį, darbuotojui pradedant dirbti 2017 m. liepos 27 d.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad A. A. A. I. D. būdamas UAB „G.“ direktoriumi, kaip darbdavys būdamas atsakingas už bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, tinkamą duomenų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyrių, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad bendrovėje nebūtų dirbantys asmenys pažeidžiant minėtas Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnų oficialiai atlikto patikrinimo metu įmonėje „G.“ dirbo M. A., nors apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tiek kaltinamas asmuo A. A. A. I. D., tiek liudytojas M. A. teismui nurodė, kad kirpykloje buvo atliekamos darbo funkcijas tam, kad būtų išbandyta būsimo darbuotojo kvalifikacija ir gebėjai. Abu apklausti asmenys nurodė, kad po išbandymo tą pačią 2017 m. liepos 27 dieną buvo pasirašyta darbo sutartis. Kaltinamas asmuo nurodė, ką patvirtina ir VSDFV duomenų bazės išrašas bei raštas (b. l. 12), kad apie minėtą sudarytą darbo sutartį samdomas UAB „G.“ buhalteris R. G. duomenis „Sodrai“ pateikė 2017 m. liepos 31 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte, kaip ir pirminiame paties A. D. paaiškinime, užfiksuota, kad patikrinimo metu atvykęs UAB „G.“ vadovas nurodė, kad M. A. šiandien į kirpyklą atvyko 13 val., iki 18 val. jam numatytas išbandymas, ir jei jis gerai dirbs planuojama jį įdarbinti. A. A. A. I. D. ir liudytojas M. A. teismui parodė, kad sutarties pasirašymo dieną darbdavys darbuotojui neatlygintinai sumokėjo 10 eurų už galimybę grįžti į Ruklą, iš kur M. A. buvo atvykęs dėl įsidarbinimo.
Tokiu būdu teismas nustatė ir įrodymais pasitvirtino, kad 2017 m. liepos 27 d. M. A. realiai dirbo kirpykloje ir atliko specialaus pobūdžio kirpėjo darbo funkcijas darbdavio A. A. A. I. D. naudai, naudojosi darbo vieta ir darbo funkcijoms vykdyti reikalingais darbo įrankiais, kuriuos darbuotojui suteikė darbdavys. Darbo funkcijas M. A. vykdė tuo laiku, kai su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir apie tai nebuvo praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai. M. A. už atvykimą ir sugaištą laiką dirbant gavo iš darbdavio materialinį atlygį – pinigus. Teismas pastebi, kad be nustatytų visų privalomų darbo sutarties požymių šiuo atveju reikšminga tai, kad darbuotojo išbandymui įstatymas nenumato jokių kitų galimybių kaip tik darbo sutarties sudarymą ir joje leidžiamą darbdavio darbuotojui numatomą bandomąjį periodą. Darbuotojo išbandymas darbo vietoje dėl darbo funkcijų vykdymo nepasirašius darbo sutarties yra ne tik neteisingas, bet ir neteisėtas darbdavio elgesys, suteikiantis galimybę darbdaviams neteisėtai arba naudotis nemokamu dirbančio asmens darbu, arba išvengti privalomų mokesčių valstybei tais atvejais, kai su darbuotoju atsiskaitoma už darbą. Šiuo atveju teismas nustatė, kad darbo sutartis tarp darbdavio ir darbuotojo buvo pasirašyta po to, kad darbuotojas darbo vietoje atliko darbo funkcijas, kai už tai gavo piniginį atlyginimą. Ne darbuotojo gebėjimų įvertinimo, bet darbo funkcijų atlikimą apskritai kaip pirminį tikslą patvirtina tiek A. A. A. I. D. pirmiis paaiškinimas darbo inspekcijos pareigūnams, nustatytas jo pasišalinimo iš įmonės faktas paliekant M. A. dirbti be priežiūros, be šio vertinimo. Tokiu būdu įvertinus objektyviai nustatytus faktus ir tarpusavyje atitinkančią įrodymų visumą byloje, padarytą veiką ir teisės normų turinį, tikslą ir išreikštų reikalavimų nevykdymą, A. A. A. I. D. kaip pažeidimo subjekto požymius ir kaltės turinį, teismas pripažįsta jį kaltu dėl nelegalaus M. A. darbo įmonėje „G.“.
A. A. A. I. D. veika dėl leidimo dirbti M. A. be darbo sutarties ir nepranešus apie šio įdarbinimą atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas A. A. A. I. D. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. A. A. A. I. D. yra užsienio pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Turimais duomenimis praeityje neteistas ir pirmą kartą padarė teisės pažeidimą darbo veiklos srityje. Pažeidimą padarė veikdamas ne tiesiogine tyčia, bet dėl klaidingo įsitikinimo ir būtino rūpestingumo stokos siekiant išmanyti ir vykdyti teisės normų nuostatas. Nelegalaus darbo turinys ir trumpas laikas leidžia pripažinti, kad padaryta žala nebuvo didelė. Tokiu būdu paskyrus net minimalią nuobaudą už padarytą pažeidimą kaltininkui, kuris stengiasi būti naudingu ir vysto verslą Lietuvoje, sukeltų sunkias ir neproporcingas finansines pasekmes, dėl ko nukentėtų ne tik pažeidėjo, bet ir jo šeimos narių, išlaikomų mažamečių vaikų turtinė padėtis ir interesai, kas prieštarautų teisingumo principui. Teismas įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį ir turinį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mato galimybę A. A. A. I. D. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatytas jos minimumas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais, teismas
nutarė:
A. A. A. I. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.