Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2682-814/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
1-2682-814/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29314-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2682-814/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29314-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,kaltinamajam D. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, bedarbis, registruotas Jonavos Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. Ž. 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 16.14 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARFM-0406“, 2022 m. rugpjūčio 4 d., 18.30 val., nustatytas 3,04 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., nuo ryto buvo (duomenys neskelbtini) kaime, ten vartojo alkoholį. Eidamas namo sutiko iš matymo pažįstamus žmones, paprašė nuvežti iki parduotuvės. Žmogus sutiko. Nuėjo iki jo namų, pasiėmė automobilį ir vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. To asmens neklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pasakė, kad negirtas ir gali pavežti. Ji vežęs vaikinas pamatė šviesią mašiną, manė, kad tai nežymėtas policijos pareigūnų automobilis, išsigando, ir jį palikęs automobilyje, pabėgo. Tuomet jis persėdo į vairuotojo pusę, ištraukė raktelius, išjungė šviesas ir skambino pažįstamiems, kad jį parvežtų. Tikrai automobilio nevairavo. Jo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo iš matymo pažįstamas asmuo. Davė 10 eurų ir jis sutiko pavairuoti. Tą asmenį kelis kartus yra matęs tame kaime. Rugsėjo mėnesio pabaigoje šį asmenį sutiko (duomenys neskelbtini), klausė, kodėl jis tada pabėgo, vaikinas atsakė, dėl to, kad neturėjo teisių. Neneigia, kad tuo metu buvo girtas. Pirmu patikrinimu nustatytas 3,12 promilių girtumas, antru – 3,04 promilių girtumas. Šiuo metu nedirba, baustas administracine tvarka. Visos administracinės nuobaudos dėl darbo, tai darbdavio problemos. Jis neteistas, negeriantis, yra sąžiningas žmogus.

Liudytojas Š. S. apklaustas teisiamojo posėdžio vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per Zoom platformą parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Važiuodamas link (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jį pralenkė keistai manevruojantis automobilis. Keli žmonės šį automobilį aplenkė. Jis iš pradžių pagalvojo, kad įvyko nelaimė, kad vairuotojui su sveikata negerai, nes vairuotojas manevravo nuo vienos kelio pusės į kitą, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, mėtėsi po kelią. Aplenkęs automobilį pamatė, kad vairuotojo galva nulenkta, pamanė, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio. Paskambino policijos pareigūnams, informavo juos apie priekyje važiuojantį automobilį ir sekė šiam automobiliui iš paskos. Automobilis sustojo prie parduotuvės „Aibė“. Vairuotojas, atsidaręs dureles, pusiau viena koja išlipo iš automobilio, kalbėjo telefonu. Sustojo šalia ir jis. Žmogus iš automobilio nebuvo niekur išėjęs, visą laiką sėdėjo automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai daug kartų prašė to asmens pūsti į alkotesterį, asmuo blaivumo pasitikrinti nenorėjo. Asmuo vairavo žalsvos spalvos automobilį „Opel“, modelio nepamena. Tvirtina, kad tuo automobiliu vyko vienas asmuo, priekyje sėdėjo tik vienas asmuo. Per tą laiką prie automobilio nepriėjo joks pašalinis asmuo. Jis sekė šį automobilį iš paskos apie pora kilometrų, gerai matė, kad iš šio automobilio niekas neišlipo. Galėtų atpažinti asmenį, tą dieną vairavusį automobilį. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. S. atpažino kaltinamąjį D. Ž., patvirtino, kad šis asmuo vairavo automobilį.

Liudytojas V. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Įvykis galėjo būti 2022 m. rugpjūčio 4 d. Tą dieną dirbo kartu su tyrėja A. B.. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime važiuoja neblaivus vairuotojas, pranešėjas važiuoja iš paskos. Važiuodami mėgino susisiekti su pranešėju, tačiau jo telefonas buvo užimtas, matomai pranešėjas kalbėjo su pareigūnais. Po to papildė pranešimą, kad vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) kaime prie parduotuvės „Aibė“ ir pranešėjas yra prie jo. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą pamatė pranešėją, jis parodė automobilį „Opel“, kuriame sėdėjo vyriškis, pasakė, kad vyriškis važiavo vienas. Vairuotojas neigė vairavęs automobilį. Matėsi, kad vairuotojas neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Policijos komisariate buvo nustatytas viruotojo neblaivumas.

Asmuo, apklaustas kaip galimai padaręs nusikalstamą veiką, T. M., parodė, kad D. Ž. nepažįsta, dabar tik sužinojo jo vardą. Rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo atvykęs į kaimą pas pažįstamą, pažįstamo pavardės nenori nurodyti. Pažįstamo vardo nežino, pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Su juo yra nelegaliai dirbęs Kaune prie statybų, ten ir susipažino. Jam rūkant, priėjęs prie jo D. paprašė pavairuoti automobilį, pasiūlė 10 eurų. Su D. iš jo namo kiemo pasiėmė automobilį „Opel“, žalios spalvos. Automobilį vairavo jis. Teisės vairuoti neturi, bet vairuoti moka. Nuvažiavęs iki parduotuvės pažadino D., nes buvo prisnūdęs, o pats pamatęs šviesią mašiną pabėgo. Kokiame jis kaime buvo pasakyti negali, pavadinimo nežino. Į kokį kaimą pas pažįstamą atvyko nežino, nes atvyko autobusu. Kokiame kaime yra parduotuvė „Aibė“ negali pasakyti, nepamena. Antrą kartą su D. susitiko rugsėjo pabaigoje, D. sakė, kad yra blogai, liepė jam ateiti, nes priešingu atveju, ieškos per policiją. D. Ž. matė pirmą kartą, iki to laiko nebuvo matęs. Automobilio langai tamsinti, pavarų dėžė mechaninė, turbūt 5 bėgių.

Nors kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

2022 m. rugpjūčio 4 d. Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 16.14 val., buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Atvykus prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Aibė“ automobilyje rastas vairuotojo vietoje sėdintis D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). D. Ž. vengė neblaivumo patikrinimo. Jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Automobilis “Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.1).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nuodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. 16.14 val. į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą privatus asmuo pranešė, kad keliu (duomenys neskelbtini) automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Aibė“ automobilyje rastas vairuotojo vietoje sėdintis D. Ž.. (b. l. 13-16).

2022 m. rugpjūčio 4 d. Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), bei prie parduotuvės „Aibė“ dešinės pusės pastato sienos stovintis žalsvos spalvos automobilis “Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio daiktadėžėje yra tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Apžiūros metu paimtas automobilis “Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimas ir D. Ž. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 17-26).

2022 m. rugpjūčio 16 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Pokalbyje užfiksuotas pranešėjo pokalbis su operatore. Pranešėjas nurodo, kad priešais jį keliu tarp (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai girtas vairuotojas, kuris automobiliu Opel, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuoja per visą kelią. Toliau praneša, kad girtas vairuotojas sustojo prie „Aibė“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 41-44).

VĮ „Regitra“ pateikta informacija nustatyta, kad automobilio “Opel Vectra”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra D. Ž. (b. l. 76).

2022 m. rugsėjo 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamomis kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip D. Ž. vengia tikrintis neblaivumą įvykio vietoje. D. Ž. iš pradžių aiškina, kad buvo čia su „chebra“, po to, kad paprašė žmogaus parvairuoti automobilį, automobilio raktelių neturi(b. l. 48-54).

2022 m. rugpjūčio 4 d. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad įtariamajam D. Ž. 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.15 val., nustatytas 3,12 promilės neblaivumas, o 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.30 val., nustatytas 3,04 promilės neblaivumas (b. l. 89).

2022 m. rugpjūčio 4 d. Neblaivumo nustatymo aktu, įtariamajam D. Ž. 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.15 val., nustatytas 3,12 promilės neblaivumas, o 2022 m. rugpjūčio 4 d. 18.30 val., nustatytas 3,04 promilės neblaivumas. Taip pat D. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai (b. l. 86).

Visi šie ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu jie laikomi įrodymais.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta pilnai. Kaltinamojo D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu iškelta versija, jog jis automobilio nevairavo, sėdėjo šalia vairuotojo, automobilį vairavo jam iš matymo pažįstamas asmuo, kaip vėliau sužinojo, T. M., vertinama kritiškai, kaip noras nepasakyti objektyvios tiesos ir suklaidinti teismą ir atmetama, kaip prieštaraujanti apklaustų teisiamojo posėdžio metu liudytojų parodymams, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, neblaivumo nustatymo akte, sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, prie bylos prijungtuose vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis, bei kitai bylos medžiagai. Kad automobilį įvykio dieną neblaivus vairavo būtent kaltinamasis D. Ž., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas Š. S., kuris teigė, kad važiuodamas automobiliu pamatė po kelią keistai manevruojantį, išvažiuojantį į priešingą eismo juostą, automobilį “Opel” žalsvos spalvos ir pastebėjęs, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu pranešti apie galimai girtą vairuotoją bei sekė neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį apie du kilometrus. Automobiliui sustojus (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės “Aibė”, jis taip sustojo ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Kategoriškai tvirtina, jog važiuodamas paskui neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, gerai matė, jog automobilio priekyje sėdėjo tik vairuotojas, automobilis niekur nebuvo sustojęs ir iš automobilio niekas neišlipo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamas, išgirdęs liudytojo Š. S. parodymus, tokiems parodymams neprieštaravo ir nepateikė jokių savo argumentų.

Aplinkybę, kad prie parduotuvės “Aibė” automobilyje „Opel“, sėdėjo neblaivus vairuotojas patvirtino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S., kuris nurodė, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime važiuoja neblaivus vairuotojas, o pranešėjas važiuoja iš paskos. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą pranešėjas parodė automobilį „Opel“, kuriame sėdėjo vyriškis, pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pranešėjas nurodė, kad neblaivus vyriškis važiavo vienas. Tokius parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojų Š. S. ir V. S. parodymai yra nuoseklūs. Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus pažymi, kad šie liudytojai parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tarp kaltinamojo ir liudytojų nenustatyta jokių asmeninių santykių, liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad liudytojai turi kokį nors motyvą apkalbėti kaltinamąjį, be to, jokių motyvų nenurodė ir pats kaltinamasis. Šių liudytojų parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismas juos vertina kaip objektyvius ir teisingus, sueinančius į vieną logišką įvykių seką.

Tuo tarpu T. M., kuris teigė, kad jis padarė D. Ž. inkriminuotą nusikaltimą, parodymus teismas vertina kritiškai kaip prieštaraujančius anksčiau išanalizuotų liudytojų parodymams, taip pat ir paties kaltinamojo parodymams, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Apklausiamas teisme šis asmuo painiojosi parodymuose, negalėjo teismui nurodyti pas kokį pažįstamą ar draugą į kaimą buvo atvykęs įvykio dieną, koks to kaimo pavadinimas. Iš pradžių teigė, kad pažįstamo asmens, pas kurį nuvyko, pavardės jis nenori pasakyti, vėliau gi, į teismo ir prokuroro klausimus nurodė, kad jis net nežino to pažįstamo asmens nei vardo nei pavardės, žino tik jo pravardę. Teismas atkreipia dėmesį ir į kaltinamojo D. Ž. bei T. M. nesutapimus jų pačių parodymuose. Kaltinamasis D. Ž., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad įvykio dieną jo automobilį vairavęs asmuo jam iš matymo pažįstamas, kelis kartus jį matė pravažiuodamas, tuo tarpu T. M. aiškino, kad jis rugpjūčio mėnesį pirmą kartą lankėsi tame kaime pas savo draugą ir pirmą kartą sutiko kaltinamąjį D. Ž.. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam iš matymo pažįstamas asmuo buvo jaunas, ne vyresnis nei 25 metų, 1,85 metro ūgio, tačiau kaip matyti, apklaustas T. M. tikrai neatitinka kaltinamojo nurodytų požymių. Šis asmuo yra (duomenys neskelbtini) metų, neaukšto (mažesnio nei vidutinis) ūgio. Toks akivaizdus T. M. melas, t.y., kad jis, o ne kaltinamasis D. Ž. vairavo automobilį, leidžia teismui teigti, kad kaltinamasis, atsivedęs į teismą T. M., turėjo tikslą pastarojo melagingais parodymais bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. Ž. kaltė įrodyta visiškai. Nustatyta ir teismas neabejoja, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veiksmai kvalifikuoti teisingai. Įrodyta, jog D. Ž. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,51 promilės girtumas, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 16.14 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kelių transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARFM-0406“, 2022 m. rugpjūčio 4 d., 18.15 val., nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, 2022 m. rugpjūčio 4 d., 18.30 val., nustatytas 3,04 promilių neblaivumas).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p., kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr.lA-646-658/2019). Taigi, aplinkybė, jog D. Ž. alkoholio matavimo prietaisu 18.15 val. nustatytas 3,12 prom. girtumas, šalinama iš kaltinimo, paliekant tik aplinkybę, jog alkoholio matavimo prietaisu 18:30 val. jam nustatytas 3,04 promilių girtumas. Veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia.

Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis), bei į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad baustas administracine tvarka už KET pažeidimus 1 kartą, paskirta bauda sumokėta (b. l. 94), nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl teismas neabejoja, kad kaltinamasis turi galimybę gauti pastovias pajamas, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų gydymo nesilankė, nesigydė (93), automobilį vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sprendžia, jog D. Ž. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis parinktinas didesnis, nei minimalus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, šioje byloje yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas - kaltinamasis D. Ž. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, tuo keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Kaltinamajam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, didesnį šios priemonės taikymo termino vidurkį, jos pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialios teisės sustabdymo dienos - 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Kaltinamasis D. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam priklausančiu automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, konfiskuotina kaltinamajam priklausanti nusikaltimo priemonė automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, nekeistinos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

2022 m. rugpjūčio 8 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Dokumentai, susiję su konfiskuotinu automobiliu – automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nusiųstinas turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“. CD laikmenos 3 vnt. su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 (septyniasdešimties) minimalaus gyvenimo lygio, t. y. 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu skirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 72 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies 1 punkto pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Opel Vectra“ (su užvedimo rakteliu), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. Ž., saugomo M. J. įmonės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

2022 m. rugpjūčio 8 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nusiųsti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, D. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“. CD laikmenas (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Lina Šafronienė