- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- e2A-919-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3124-590/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KTD group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, prašydama:Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias atsakovės paskelbto ir vykdomo viešojo pirkimo (CVP IS Nr. 360332) „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (toliau – Vilniaus konkursas) sąlygas:techninių užduočių (priedų Nr. 1a, 1b, 1c, 1d, 1e, 1f, 1g, 1h, 1i, 1y, 1j) 13 punkto nuostatas, draudžiančias darbus atlikti naudojant specialiąsias dangų konstrukcijas, nurodytas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7 patvirtintų Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 2 lentelėje;techninės specifikacijos 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad darbų zonoje (kelio juostoje) esantys kiti inžineriniai tinklai, kurie turi įtakos kelio remonto darbams (ir be kurių iškėlimo negalima įgyvendinti projekto sprendinių), turi būti iškeliami, apsaugoti papildomomis priemonėmis pagal tuos tinklus eksploatuojančių tarnybų technines sąlygas, visa tai priskiriant rangovo rizikai ir atsakomybei;techninės specifikacijos 19 punkto nuostatas, pagal kurias rangovas privalo savo rizika įrengti būtiną nuovažų skaičių.Panaikinti atsakovės 2018 m. sausio 30 d. raštą Nr. (11.7)2-369 „Dėl pretenzijos“.Nutraukti atsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą (CVP IS Nr. 360332) „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, jei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šiame pirkime nebus sudaryta(os) viešojo pirkimo sutartis(ys).Pripažinti pagal viešojo pirkimo (CVP IS Nr. 360332) „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ sąlygas sudarytą(-as) viešojo pirkimo sutartį(-is) negaliojančia(-iomis) arba skirti atsakovei alternatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijas, jei iki sprendimo įsiteisėjimo dienos bus sudarytos atitinkamos sutartys.Taip pat ieškovė prašė teismo:Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paskelbto ir vykdomo viešojo pirkimo (CVP IS Nr. 360335) „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“(toliau – ir Kauno konkursas) sąlygas:techninių užduočių (priedų Nr. 1a, 1b, 1c, 1d, 1e, 1f, 1g, 1h) 13 punkto nuostatas, draudžiančias darbus atlikti naudojant specialiąsias dangų konstrukcijas, nurodytas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7 patvirtintų Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 2 lentelėje;techninės specifikacijos 24 punkto nuostatas, kurios numato, jog darbų zonoje (kelio juostoje) esantys kiti inžineriniai tinklai, kurie turi įtakos kelio remonto darbams (ir be kurių iškėlimo negalima įgyvendinti projekto sprendinių), turi būti iškeliami, apsaugoti papildomomis priemonėmis pagal tuos tinklus eksploatuojančių tarnybų technines sąlygas, visa tai priskiriant rangovo rizikai ir atsakomybei;techninės specifikacijos 19 punkto nuostatas, pagal kurias rangovas privalo savo rizika įrengti būtiną nuovažų skaičių.Panaikinti atsakovės 2018 m. sausio 30 d. raštą Nr. (11.7)2-371 „Dėl pretenzijos“.Nutraukti atsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą (CVP IS Nr. 360335) „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, jei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šiame pirkime nebus sudaryta(-os) viešojo pirkimo sutartis(-ys).Pripažinti pagal viešojo pirkimo (CVP IS Nr. 360335) „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ sąlygas sudarytą(-as) viešojo pirkimo sutartį(-is) negaliojančia(-iomis) arba skirti atsakovei alternatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 106 straipsnio 3 dalyje numatytas sankcijas, jei iki sprendimo įsiteisėjimo dienos bus sudarytos atitinkamos sutartis.Ieškovė nurodė, kad Vilniaus ir Kauno konkursų sąlygos ginčijamose dalyse yra identiškos, todėl žemiau nurodyti argumentai taikomi abiejų pirkimų sąlygoms:
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7 „Dėl automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais yra patvirtinti Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodiniai nurodymai MN MAS 15 (toliau – MN MAS 15). Kauno konkurso techninių užduočių (pirkimo prieduose Nr. 1a, 1b, 1c, 1d, 1e, 1f, 1g, 1h) ir Vilniaus konkurso techninių užduočių (pirkimo prieduose Nr. 1a, 1b, 1c, 1d, 1e, 1f, 1g, 1h, 1i, 1y, 1j) 13 punkte perkančioji organizacija nurodė, jog kelio dangos konstrukcija iš minkštojo asfalto turi būti parengta pagal konkrečią MN MAS 15 numatytą konstrukciją (konvencinę dangų konstrukciją), tuo pačiu uždrausdama siūlyti darbus atlikti tais pačiais metodiniais nurodymais patvirtintomis lygiavertėmis kitomis konstrukcijomis (specialiąsias dangų konstrukcijas), kurios gali būti taikomos analogiškai be jokių atskirų specialių sąlygų ar apribojimų, t. y. konkursų techninių užduočių 13 punkte atsakovė tiesiogiai nurodė, jog gali būti siūlomos tik MN MAS 15 1 lentelėje numatytos dangų konstrukcijos. Tačiau iš MN MAS 15 II skyriaus teisinio reglamentavimo matyti, kad taip vadinamos konvencinės dangos konstrukcijos (18-19 p.) ir specialiosios dangos konstrukcijos (20-22 p.) visiškai nesiskiria, išskyrus savo sudėtimi. Tokiu būdu perkančioji organizacija visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apribojo galimybes projektuoti bei darbus atlikti ir taikant MN MAS 15 II skyriaus 2 lentelėje nurodytas kelio dangos konstrukcijas. Perkančioji organizacija draudžia atlikti darbus taikant tam tikras lygiavertes technologijas, kurių galimybę taikyti be jokių apribojimų numato tas pats teisės aktas – metodiniai nurodymai (MN MAS 15). Perkančiosios organizacijos Vilniaus ir Kauno konkursų sąlygos prieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ)17 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatoms, pažeidžia viešųjų pirkimų konkurencijos, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, skaidrumo principus, todėl šios sąlygos, numatančios, jog negali būti darbai atliekami pagal MN MAS 15 nustatytas ir kitas lygiavertes kelio dangų konstrukcijas turėtų būti pripažintos neteisėtomis. Ieškovė pažymėjo, kad įrengiant kelio dangas pagal MN MAS 15 skirtingas konstrukcijas (tiek konvencines, tiek ir specialias) yra pasiekiama lygiavertė kokybė.Ginčydama techninių specifikacijų 24 punktą, ieškovė nurodo, kad pagal šį punktą turės būti pertvarkomi ir kitų subjektų (kitų inžinerinių tinklų valdytojams) valdomi (eksploatuojami) objektai (tinklai). Šių kitų subjektų valdomų objektų pertvarkymo projektavimo ir darbų atlikimo kaina rangovų rizika turi būti įtraukta į bendrą pasiūlymo kainą. Tačiau iš Vilniaus ir Kauno konkursų pirkimų dokumentų nėra aišku ar atitinkami kitų objektų (inžinerinių tinklų) savininkai sutiks su tuo, jog būtų pertvarkomi jų valdomi objektai, o jei sutiks tai kokiomis sąlygomis ir kaip kiti inžineriniai tinklai turės būti pertvarkomi. Taigi iš pirkimo dokumentų nežinomos atitinkamų darbų apimtys, taip pat jų neįmanoma iš anksto apskaičiuoti, nes šių darbų apimtys visiškai priklauso nuo trečiųjų asmenų valios. Tokios pirkimų sąlygos negali būti laikomos tiksliomis ir aiškiomis, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Ieškovė neginčija to, jog kiekvienas užsakovas turi teisę įgalioti projektuotoją ar kitą asmenį gauti projektavimo sąlygas, tačiau tik gavus atitinkamas projektavimo sąlygas paaiškės reikiamų atlikti darbų apimtys, o remiantis konkurso sąlygomis atitinkamas sąlygas bus galima gauti tik laimėjus konkursą, t.y. darbų apimtys paaiškės tik laimėjus konkursą ir sudarius sutartį. Dėl šių priežasčių ieškovė prašė atsakovę pateikti visas projektavimo sąlygas, kad ieškovė kaip ir visi kiti galimi rangovai galėtų objektyviai paskaičiuoti ir pateikti savo pasiūlymus, tačiau perkančioji organizacija atsisakė jas pateikti.Pagal techninių specifikacijų 19 punkto sąlygas rangovas privalo savo rizika įrengti būtiną nuovažų skaičių, tačiau nei pirkimo dokumentuose, nei jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta kas laikytina būtina nuovaža. Be to, perkančioji organizacija nenurodė perkamų nuovažų įrengimo skaičiaus. Todėl ši sąlyga neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų tikslumo ir aiškumo reikalavimų. Sąlygose bandoma apibrėžti, jog naujų nuovažų įrengimas turi būti planuojamas, kai nėra kitų techninių ir teisinių galimybių patekti į besiribojančius sklypus, tačiau nėra aišku, kas spręs yra ar nėra tokia galimybė. Todėl dar net niekam nelaimėjus konkurso pagrįstai galima teigti, jog tarp perkančiosios organizacijos ir konkursų laimėtojų kils teisminiai ginčai. Tokios pirkimo sąlygos negali būti laikomos tiksliomis ir aiškiomis.Ginčijamos pirkimo sąlygos turi tiesioginę įtaką ir perkančiosios organizacijos galimybei įvertinti pasiūlymus. Esant dabartinėms sąlygoms perkančioji organizacija nežinos ar rangovai numatė atlikti nors kokius darbus dėl tinklų iškėlimo, papildomų naujų nuovažų įrengimo, ar tokių darbų neplanuoja atlikti. Todėl net nebus įmanoma objektyviai patikrinti ar atitinkama kaina nėra neįprastai maža. Vieni rangovai pateikdami pasiūlymą gali numatyti nepagrįstai mažą kainą, tačiau apskaičiavus ir spėjamus tinklų iškėlimo ar nuovažų įrengimo darbus, kurių galbūt net realiai nereikės atlikti, ir įtraukus atitinkamus darbus į bendrą kainą, atitinkamų darbų bendra kaina gali atrodyti tinkama. Tuo metu kitas rangovas teikdamas savo pasiūlymą gali nenumatyti jokių tinklų iškėlimo ar papildomų nuovažų įrengimo darbų. Nors pirmuoju atveju kaina ir bus neįprastai maža, iš atitinkamo rangovo nebus reikalaujama ją pagrįsti, nes iš esmės ji atitiks kitų asmenų kainas, kurie pateikdami pasiūlymus nenumatys atitinkamų papildomų darbų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismo išvada: ginčijamame techninių užduočių 13 punkte nėra nurodyta jokių konkrečių medžiagų ir (ar) technologijos, modelio ar tiekimo šaltinio, konkretaus proceso, kuris būtų būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklo, patento, tipo, konkrečios kilmės ar gamybos, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Ieškovė turėjo teisę pasirinkti konvencinę dangos konstrukciją. Tokia konstrukcija nėra priskiriama konkrečiam tiekėjui, o yra reglamentuojama specialiu teisės aktu, todėl visiems tiekėjams vienodai prieinama ir nei vieno jų nediskriminuoja. Speciali dangos konstrukcija yra kitokio tipo konstrukcija ir nėra lygiavertė, todėl pagrįstai nebuvo nurodyta 13 punkte. VPĮ reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti, todėl atsakovė pagrįstai atmetė ieškovo pretenziją dėl 13 punkto.Nagrinėjamo pirkimo atveju perkami ne tik kelio remonto, bet ir projektavimo darbai. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta kaip turi būti sprendžiamas remontuojamų kelio ruožų susikirtimo su elektros linijomis klausimas. Pagal techninių specifikacijų 24 punktą projekto sprendiniai turi būti rengiami maksimaliai išvengiant inžinierinių tinklų iškėlimo ar pertvarkymo. Jei projektiniais sprendiniais to pasiekti neįmanoma, rangovas turi numatyti tinklų apsaugojimo būdą. Taigi šiuo atveju kelio ruožų susikirtimo su elektros linijomis klausimas turi būti išspręstas projektiniuose sprendiniuose. Ginčijamame 24 punkte yra pateikta nuoroda į www.regia.lt, kurioje tiekėjai gali rasti informaciją apie inžinierinių tinklų vietas, parengti atitinkamus sprendinius ir pateikti pasiūlymą. Ieškovės argumentai, kad tiekėjas privalės savo lėšomis perkelti inžinierinius tinklus yra nepagrįsti, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad bent vienu atveju projektuojant kelio atkarpas nebus įmanoma išvengti inžinierinių tinklų iškėlimo ar pertvarkymo (CPK 178 str.).Pagal KTR 1.01:2008„Automobilių keliai“ 162 punktą „nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitu techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus“. Taigi būtinybę įrengti nuovažą apsprendžia teisės akte numatyti kriterijai „kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus“. Nagrinėjamu atveju 19 punkte pagal minėtus kriterijus ir yra nurodyta, kad naujų nuovažų įrengimas turi būti planuojamas, kai nėra kitų techninių ir teisinių galimybių patekti į besiribojančius sklypus. Pagal techninių specifikacijų 13 punktą rangovas projektavimo darbų pradžioje turės parengti pirminius sprendinius, kuriuos teiks peržiūrėti statytojo (užsakovo) paskirtam projekto koordinatoriui, gavę projekto koordinatoriaus pritarimą pirminiams pasiūlymams, parengs projektą, kurį turės pateikti ir suderinti su Kelių direkcijos Kelių ir kelio statinių koordinavimo komisija. Taigi šiuo atveju nuovažų kiekis, turėtų būti aiškus, konkursų sąlygose numatyta tvarka suderinus projektą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „KTD group“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais ieškinyje išdėstytais argumentais, todėl teismas jų nebekartoja. Apeliantė papildomai nurodo: Teismas netinkamai išaiškino, kas laikytina lygiavertėmis kelio dangos konstrukcijomis ir dėl to netinkamai pritaikė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos ir dėl šio pažeidimo netinkamai buvo išspręsta byla.Teismas netinkamai aiškino „lygiavertės“ konstrukcijos sąvoką. Sudėties nekintamumas galėtų būti taikomas nustatant konstrukcijos tapatumą, o ne lygiavertiškumą. Konstrukcijos laikytinos „lygiavertėmis“, jai jos turi tokias pačias technines savybes, nežiūrint į tai, kad yra kitokios sudėties. Šiuo atveju tiek konvencinės, tiek ir specialiosios konstrukcijos tenkina tas pačias fizines technines savybes, todėl jos yra lygiavertės. Apart savo sudėtimi ir pavadinimu šios konstrukcijos niekuo nesiskiria. Pagal patvirtintus techninius reglamentus (metodinius nurodymus) abi kelio dangos konstrukcijos gali būti naudojamos įrengiant tuos pačius kelius be jokių išlygų, t.y. tiek vadinamos „konvencinėmis“, tiek ir vadinamos „specialiomis“. Vien tai, kad tuose pačiuose metodiniuose nurodymuose leidžiama tas pačias kelio dangų konstrukcijas naudoti atliekant tuos pačius statybos darbus (tiesiant kelius), patvirtina, kad atitinkamos konstrukcijos yra lygiavertės.Atsakovė nenurodė nei vieno pagrįsto argumento (išskyrus tai, kad skiriasi konstrukcijų pavadinimai ir sudėtis), kuris leistų teigti, kad atitinkamos „konvencinės“ ir „specialiosios“ konstrukcijos yra nelygiavertės, t.y. turinčios kitokias fizikines vertines charakteristikas. Tačiau ne sudėtis apsprendžia lygiavertiškumą ir juo labiau ne konstrukcijos pavadinimas.Aplinkybė, kad kartu perkami projektavimo ir kelio remonto darbai neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos tinkamai ir tiksliai suformuluoti pirkimo dokumentus, kurie turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Iš atitinkamų pirkimų sąlygų nėra jokios galimybės nustatyti pirkimo sąlygų 24 punkte nustatytų darbų apimčių. Tikslios darbų apimtys paaiškės tik tuomet kai bus gautos projektavimo sąlygos iš atitinkamų inžinerinių tinklų savininkų bei parengti projektai. Tačiau, tiek sąlygos bus gautos, tiek ir projektai bus parengti tik vykdant su atsakove sudarytą sutartį. Todėl tikslios darbų apimtys paaiškės tik po sutarčių sudarymo. Nors teismas ir akcentuoja, kad pagal 24 punktą projekto sprendiniai turi būti rengiami maksimaliai išvengiant inžinierinių tinklų iškėlimo ar pertvarkymo ir tik jei projektiniais sprendiniais to pasiekti neįmanoma, rangovas turi numatyti tinklų apsaugojimo būdą, tačiau rengiant pasiūlymus rangovas neturi jokių objektyvių galimybių, kad nustatytų ir įvertintų ar bus išvengta inžinerinių tinklų iškėlimo ar pertvarkymo.Nors teismas akcentuoja, kad rangovai preliminarią informaciją apie inžinerinių tinklų vietas gali rasti internetinėje svetainėje www.regia.lt, tačiau šioje internetinėje svetainėje galima rasti tik preliminarią informaciją ir tik apie nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus tinklus. Šiuo metu Lietuvoje tikrai ne visi inžineriniai tinklai yra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, todėl tik apie labai nedidelę inžinerinių tinklų dalį galima sužinoti iš atitinkamos internetinės svetainės. Be to, net ir sužinojus informaciją apie atitinkamų tinklų egzistavimą nėra jokių duomenų apie atitinkamų tinklų savininkų valią. Ar jie sutiks su pageidaujamu inžinerinių tinklų pertvarkymu ir apsaugojimu ar išduos visiškai kitokias sąlygas nei rangovai gali objektyviai nuspėti.Jei dėl objektyvių aplinkybių perkančioji organizacija neturėtų objektyvių galimybių nustatyti koks atitinkamų darbų (nuovažų) kiekis turės būti įrengtas (pirkimo sąlygų techninių užduočių 19 punktas), tuomet ji pirkimo sąlygose turėjo numatyti specialią atitinkamų darbų kainodarą, kad būtų pateikiama vienos įvažos kaina. Tuomet taip pat nebūtų pažeisti viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimai. O šiuo atveju reikalaujama nuspėti kiek organizacija reikalaus įrengti naujų nuovažų, bei pateikti pasiūlymą su kaina dėl jų įrengimo. Be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė, kad ji nežino visų nuovažų skaičiaus, kaip tik patvirtina, jog pirkimo sąlygos nėra aiškios ir tikslios. Todėl pirkimų sąlygos, pagal kurias reikės atlikti darbus, kurių apimčių nežino net pati perkančioji organizacija, tikrai negali būti laikomos aiškiomis ir tiksliomis.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė visiems pirkimo objektams (kelių ruožams) nustatė minimalius reikalavimus kelio dangos konstrukcijai, o ne konkrečias konstrukcijas ir medžiagas. Tuo buvo užtikrinta, kad visi tiekėjai tinkamai įsivertins pirkimo objektą ir, išvengiant dviprasmybių, pateiks ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus bei atliks atsakovės (taip pat ir visuomenės) kokybės lūkesčius atitinkančius darbus. Būtent perkančioji organizacija, o ne konkurse dalyvaujantis tiekėjas, geriausiai žino savo specifinius su veikla susijusius poreikius ir turi diskrecijos teisę nustatyti ir individualizuoti pirkimo sąlygas. Viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiosios organizacijos (šiuo atveju ir visuomenės) poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti. Šiuo atveju atsakovė aiškiai suformulavo ir tinkamai pagrindė savo (ir visuomenės) poreikius užtikrinti tinkamą kelio kokybę nustatydama atitinkamus techninius reikalavimus kelio dangos konstrukcijai.Konvencines dangų konstrukcijas atsakovė yra gerai ištyrusi ir išnagrinėjusi jų elgseną eksploatacijos metu. Tačiau specialiosios dangų konstrukcijos nėra nei plačiai taikytos, nei ištirtos, o jų ilgaamžiškumas yra nežinomas. Vien dėl nežinomo specialiųjų dangos konstrukcijų funkcionavimo, ypač ilguoju laikotarpiu, jos negali būti laikomos lygiavertėmis konvencinėms dangų konstrukcijoms. Todėl leidus specialiąsias dangos konstrukcijas naudoti kaip tipines visuose pirkimo objektuose, atsirastų didelė tikimybė, jog nebūtų užtikrinti naujos kelio dangos konstrukcijos stiprumo bei atsparumo ir atsakovės bei visuomenės poreikius atitinkantys kokybės reikalavimai, taip pat vienodos konkurencinės sąlygos tarp tiekėjų.Atsakovė aiškiai nurodė, kad projekto sprendiniai turi būti rengiami maksimaliai išvengiant inžinerinių tinklų iškėlimo ar pertvarkymo (techninių specifikacijų 24 p.). Jei projektiniais sprendiniais to pasiekti neįmanoma, rangovas turi numatyti tinklų apsaugojimo būdą. Todėl ieškovės teiginiai tokie kaip kad, jei kapitališkai remontuojamą kelią kertančias elektros orines linijas ir galima suskaičiuoti bei nors „teoriškai” išmatuoti jų aukštį (praktiškai tai turi teisę atlikti tik patys AB ESO specialistai) ir dėl to prognozuoti reikės ar nereikės ką nors su atitinkamomis linijomis daryti, tačiau tikrai neįmanoma nuspėti ir prognozuoti ar AB ESO sutiks, o jei sutiks tai kokiomis sąlygomis sutiks, jog būtų pertvarkomos atitinkamos elektros orinės linijos. Tiekėjas gali paskaičiuoti jo nuomone pigiausią atitinkamų tinklų pertvarkymo būdą, tačiau AB ESO gali išduoti sąlygas pertvarkyti atitinkamus linijas brangiausiu būdu, taip pat atmestini, kaip nepagristi.Statybos rekomendacijų R 36-01 „Automobilių kelių sankryžos”, patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 9 119-126 punktai apima projektavimo procesą (projektuotojas užsisako topografinę nuotrauką su gretimais keliui sklypais ir tuomet mato, kur yra nuovažos, kur nėra patekimo į kažkuriuos sklypus ir tuomet planuoja, teikia pasiūlymus Kelių direkcijos projekto koordinatoriui, po to komisijai, kaip tai aprašyta techninėje specifikacijoje). Todėl ne Kelių direkcijos, o rangovo pareiga yra suprojektuoti nuovažas (techninių specifikacijų 19 p.). Kelių direkcija perka projektą ir darbus ir taip pakankamai smulkiai nurodydama, ką reikės daryti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).Bylos duomenimis atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. CVP IS priemonėmis paskelbė viešuosius pirkimus „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 360332) ir „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ (pirkimo Nr. 360335).Ieškovė UAB „KTD group” 2018 m. sausio 23 d. pateikė pretenzijas dėl abiejų viešųjų pirkimų sąlygų, kuriose prašė pakeisti viešųjų pirkimų sąlygas ir techninių specifikacijų bei techninės užduoties nuostatas sudarant galimybes kelio dangos konstrukcijas projektuoti ir pagal visas MN MAS 15 leidžiamas kelio dangos konstrukcijas. Taip pat pirkimo dokumentuose, techninėje specifikacijoje ir techninėje užduotyje nurodyti, kad skaičiavimais pagrindus dangos konstrukcijos klasę, dangos konstrukciją parinkti pagal visus MN MAS 15, V skyriaus „Dangų konstrukcijos” reikalavimus; pateikti visų inžinerinių tinklų valdytojų prisijungimo (projektavimo) sąlygas, o ne priskirti tai tiekėjo rizikai; pateikti pačios perkančiosios organizacijos – kelio valdytojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos visas prisijungimo prie kelio sąlygas (nuovažų kiekį), o ne grubiai pažeidžiant įstatymus, priskirti tai tiekėjo rizikai, kurią valdo tik perkančioji organizacija, bet ne tiekėja. Atsakovė2018 m. sausio 30 d. abi ieškovės pretenzijas atmetė.Konkurso sąlygų techninėse specifikacijose visų kelių techninių užduočių 13 punkte, kurį perkančioji organizacija patikslino 2018 m. vasario 8 d., nurodyta, kad vadovaujantis Automobilių kelių dangų iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 1 lentele turi būti įrengiama kelio dangos konstrukcija pagal techninės užduoties 8 punkte nurodytą dangos konstrukcijos klasę. Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimo sprendiniai turi būti pagrįsti vadovaujantis KPT SDK 07 V skyriaus reikalavimais. Tais atvejais, kai naudojamas šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis, dangos konstrukcija projektuojama vadovaujantis KPT SDK 07 9 lentelės 5 eilute. Viršutinei dangos konstrukcijai įrengti galima naudoti minkštąjį asfaltą pagal MN MAS 15 1 lentelę. Sluoksniai be rišiklių įrengiami vadovaujantis TRA SBR 07 ir ĮT SBR 07 reikalavimais. Šio punkto reikalavimus rangovas turi įvertinti pasiūlymo rengimo metu savo rizika ir atsakomybe. Dangos konstrukcijos sluoksnių nuokrypiai turi atitikti leistinas ribines vertes pagal valstybinės reikšmės keliams taikomas galiojančias taisykles ĮT ASFALTAS 08, ĮT SBR 07, metodinius nurodymus MN MAS 15. Apeliantės vertinimu, konkursų techninių užduočių 13 punkte atsakovė tiesiogiai nurodydama, kad gali būti siūlomos tik MN MAS 15 1 lentelėje numatytos dangų konstrukcijos, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, todėl šios sąlygos, numatančios, jog negali būti darbai atliekami pagal MN MAS 15 2 lentelėje nustatytas ir kitas lygiavertes kelio dangų konstrukcijas turėtų būti pripažintos neteisėtomis.VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V(E)-7 „Dėl automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodinių nurodymų MN MAS 15 patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais yra patvirtinti Automobilių kelių dangos iš minkštojo asfalto sluoksnių įrengimo metodiniai nurodymai MN MAS 15. Šių metodinių nurodymų II skirsnyje yra numatyti du dangų konstrukcijų iš minkštojo asfalto tipai: 1) konvencinės dangos konstrukcijos, kurių reikalavimai yra nurodyti II skirsnio 1 lentelėje bei 18-19 punktuose ir 2) specialiosios dangos konstrukcijos, kurių reikalavimai nurodyti II skirsnio 2 lentelėje bei 20-22 punktuose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių dangų konstrukcijos skiriasi savo sudėtimi. Pagal 1 lentelės reikalavimus konvencinės dangos konstrukcijos asfalto pagrindo sluoksniui gali būti naudojama tik skalda, o pagal 2 lentelės reikalavimus specialiosios dangos konstrukcijai įrengti vietoj skaldos gali būti naudojamas gruntas arba statybinės medžiagos, sumaišant juos su stabilizatoriais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik šiuo vieninteliu skirtumu, sprendė, kad MN MAS 15 II skirsnyje nurodytos dviejų tipų minkšto asfalto dangos konstrukcijos nėra lygiavertės ir abi konstrukcijos negali būti naudojamos vienodai visuose keliuose.Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta iš esmės neįsigilinus į bylos faktines aplinkybes, ginčijamas pirkimo sąlygas, jų nevertinus. Nors teismas nurodė, kad tokia MN MAS 15 II skirsnio 1 lentelėje nurodyta konvencinė dangos konstrukcija nėra priskiriama konkrečiam tiekėjui, o yra reglamentuojama specialiu teisės aktu, todėl visiems tiekėjams vienodai prieinama ir nei vieno jų nediskriminuoja, tačiau analogišką išvadą galima daryti ir dėl MN MAS 15 II skirsnio 2 lentelėje nurodytos specialiosios dangos konstrukcijos. Šiuo atveju pritartina apeliantei, kad dangų konstrukcijos sudėties nekintamumas galėtų būti taikomas nustatant konstrukcijų tapatumą, o ne lygiavertiškumą. Konstrukcijos laikytinos „lygiavertėmis“, jai jos turi tokias pačias technines savybes, nežiūrint į tai, kad yra kitokios sudėties. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir klausimo dėl dangų konstrukcijų, numatytų MN MAS 15 II skirsnio 1 ir 2 lentelėse, lygiavertiškumo iš viso nesprendė, apsiribodamas deklaratyvaus pobūdžio išvada.Kaip teisingai nurodė atsakovė, perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų. Taigi perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 str. 5 d.), nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nesprendė dėl dangų konstrukcijų, numatytų MN MAS 15 II skirsnio 1 ir 2 lentelėse, lygiavertiškumo, bet iš esmės visiškai nepasisakė dėl techninių užduočių 13 punkto nuostatų diskriminacinio pobūdžio, kas iš esmės lemia šios pirkimo sąlygų teisėtumą.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, t. y. esminių bylos aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl techninių užduočių 13 punkto teisėtumo, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija viešuosiuose pirkimuose „Žvyrkelių, esančių Vilniaus ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ bei „Žvyrkelių, esančių Kauno ir Alytaus apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ sudarė viešojo pirkimo sutartis. Vilniaus konkurso I dalyje 2018 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartis su VĮ „Kelių priežiūra, II dalyje 2018 m. balandžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „AKORDAS-1“, III dalyje 2018 m. balandžio 30 d. sudaryta sutartis su AB „Kauno tiltai“ ir IV dalyje 2018 m. balandžio 26 d. sudaryta sutartis su UAB „Alkesta“. Kauno konkurso I dalyje 2018 m. gegužės 8 d. sudaryta sutartis su UAB „Alkesta“, II dalyje 2018 m. gegužės 30 d. sudaryta sutartis su AB „Kauno tiltai“, III dalyje 2018 m. gegužės 8 d. sudaryta sutartis su UAB „Aleksta“ ir IV dalyje 2018 m. gegužės 30 d. sutartis sudaryta su AB „Kauno tiltai“. Tais atvejais, kai pagal neteisėtas prikimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, sprendžiama dėl tokios sutarties galiojimo Sutarties (sutarčių) šalys tokiu atveju turi būti įtrauktos į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Tokios išvados prieinama įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Būtina spręsti ir dėl jau sudarytų viešųjų sandorių išsaugojimo (neišsaugojimo) fakto, jeigu bus konstatuotas ginčo pirkimo neteisėtumas. Dėl to byloje dalyvaujančiais asmenimis turi būti įtrauktos sutarčių šalys (CPK 37, 47 str.). CPK nenustato apeliacinės instancijos teismo nei teisės, nei pareigos įtraukti į bylą pirmosios instancijos teisme neįtrauktus į bylą dalyvaujančius asmenis. Be to, CPK 314 straipsnis riboja įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, nustatydamas naujų įrodymų pateikimo išimtis.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes iš esmės nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netyrė esminių visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių bei įrodymų, turinčių reikšmės, sprendžiant nurodytų pirkimo sąlygų teisėtumo bei žinant, kad ginčo pirkimuose jau yra sudarytos viešojo pirkimo sutartys, spręstina, kad iš esmės nebuvo išnagrinėti ir kitų pirkimo sąlygų (techninių specifikacijų 19 ir 24 punktai) teisėtumo aspektai (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės UAB „KTD group“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.