Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-273-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
AN2-273-397/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00573-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
V. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-273-397/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00573-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarties V. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimu V. Š. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. vasario 17 d. 08.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 promilės girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šios specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir V. Š. skundo netenkino.

3. V. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria V. Š. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, arba Institucijos nutarimą pakeisti, sutrumpinant šios specialiosios teisės atėmimo terminą.

3.1. Anot apelianto, žemesnės instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą aiškino ir taikė netinkamai. Vietoj to, kad vertintų konkrečiai apelianto padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo asmenybę, teismas apsiribojo abstrakčių dalykų - išimtinių aplinkybių - ieškojimu. Jeigu apylinkės teismas būtų išvengęs šio pažeidimo ir būtų atkreipęs dėmesį į tai, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, tai nagrinėjamoje byloje būtų prieita prie išvados, jog pagrindas tenkinti skundą egzistuoja.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantas nurodo sutinkantis, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas išties nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažareikšmių administracinių nusižengimų sąrašą, kaip tai akcentuota skundžiamoje nutartyje, tačiau pažymi, jog jis nesilaikė pozicijos, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ANK 12 straipsnio 1 dalies prasme. Jis savo padarytą administracinį nusižengimą mažareikšmiu vertino ta prasme, kad jis nėra tipinis šios rūšies pažeidimas. V. Š. neblaivumo laipsnis leistiną ribą viršijo nežymiai - tik 30 procentų. Apeliantas nevartojo alkoholio prieš pat transporto priemonės vairavimą, tai jis darė vakare, dar prieš eidamas miegoti. Transporto priemonę jis vairavo gerai jam pažįstamoje vietoje, t. y. savo gyvenamosios vietos ribose. Manytina, kad tokiomis aplinkybėmis padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pat pavojingumo laipsnio, kaip jis būtų padarytas asmens, tik ką vartojusio alkoholį, transporto priemonę vairuojančio jam nepažįstamoje vietoje tamsiu paros metu, būdamas dvigubai labiau apgirtęs. Nors tiek toks, tiek apelianto padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal tą pačią teisės normą.

3.3. Anot V. Š., pagrindu taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kurių pirmosios instancijos teismas praktiškai nevertino. Jis yra įgijęs išsilavinimą, dirba pilnu etatu, yra daugiau kaip 30 metų vedęs, užaugino du vaikus, dėl pažeidimo padarymo kaltu iškart prisipažino, sumokėjo baudą nedelsiant, anksčiau administracinėn atsakomybėn buvo trauktas vos keletą kartą. Apelianto teigimu, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo asmenybę, akivaizdu, kad Institucijos nutarimu skirta administracinio poveikio priemonė nėra teisinga. Dėl atsitiktinės, neatsargios (padarytos dėl apsiskaičiavimo), nežymiai patenkančios į administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį veikos, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net vieneriems metams, yra neproporcingas ir neteisingas valstybės atsakas. Skundžiama nutartimi padarius priešingą išvadą, nuobauda V. Š. nebuvo individualizuota.

3.4. Skunde nurodoma ir tai, jog nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs ne tik su nuobaudos individualizavimu, bet ir su nuobaudos paskirtimi. Šiame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį, jog anksčiau jis nėra padaręs ne tik analogiško, bet ir panašaus administracinio nusižengimo. Apskritai, administracinėn atsakomybėn jis trauktas vos keletą kartų. Remiantis tuo, darytina vienareikšmiška išvada, kad V. Š. administracinių nusižengimų daryti nėra linkęs. Tai reiškia, kad jam skirta administracinė poveikio priemonė yra perteklinė. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punkte numatytų tikslų šiuo atveju gali pasiekti vien tik bauda ar bent jau trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas.

3.5. Skunde taip pat pažymima, jog skunde apylinkės teismui buvo akcentuota, jog teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga dėl darbo vietos išsaugojimo, susisiekimo ir pasirūpinimo šeimos nariais. Apeliantas dirba traktorininku, taigi teisė vairuoti transporto priemones yra viena pagrindinių sąlygų, kuriai esant, apeliantas, apskritai, gali dirbti jam pavestą darbą. Juolab, artėja javapjūtė, kuomet yra pats darbų pikas. Teisės vairuoti transporto priemones poreikį taip pat lemia gyvenimas užmiestyje, kadangi net buitinių poreikių patenkinimui tenka naudotis transporto priemone. Galų gale, ji apeliantui reikalinga tikslu pagelbėti savo sūnui, pasirūpinant jo vaikais. Šios aplinkybės lemia didžiulį atimtos teisės poreikį. Neturint jos, iš esmės visas V. Š. kasdienis gyvenimas yra paralyžiuotas - jis ne tik negali dirbti savo tiesioginio darbo, tačiau turi problemų net dėl nuvykimo į parduotuvę. Atsakydamas į šį skundo argumentą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikyti asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Tokia išvada atspindi ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Anot apelianto, apylinkės teismas šiame punkte nurodytas aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neįsigilino į jų reikšmę, neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apelianto skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliaciniu skundu V. Š. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) sankcijoje, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. To paties apeliantas prašė ir skunde apylinkės teismui, kuris V. Š. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatavęs, jog Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, švelninti juo apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog konkrečiu atveju, norint taikyti šio straipsnio nuostatas, byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Aplinkybėmis, bylojančiomis asmens, kurio atžvilgiu administracinio poveikio priemonės, naudai, teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

9. Nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti iš V. Š. skunde dėl Institucijos nutarimo nurodytų motyvų, apelianto manymu, Institucija turėjo nustatyti ir kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio skundo argumento nepasisakė, tik pažymėjo, jog byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti atsakomybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurią Institucija pripažino ir įvertino nustatydama minimalų pažeidėjui skiriamos administracinės nuobaudos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo sutikimą dalyvauti Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytose programose. Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta Lietuvos Respublikos ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai Lietuvos Respublikos ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (Lietuvos Respublikos ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui padariusiam šį administracinį nusižengimą skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir V. Š. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ar kitose programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Vien tai, jog apeliantui nustatytas 0,52 promilių girtumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių), ar tai, kad jis šiuos veiksmus atliko jam gerai pažįstamoje vietovėje, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Vien tai, kad kelias, kuriame, būdamas neblaivus, važiavo V. Š., yra jam gerai pažįstamas, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina, jog apeliantas jam inkriminuotus veiksmus atliko pakankamai judrioje miesto gatvėje, tamsiu paros metu (nusižengimas padarytas 2019 m. vasario 17 d. 08.15 val., šią dieną saulė tekėjo 08.40 val.), žiemą, kai eismo sąlygos reikalauja itin didelio vairuotojų atsargumo, taigi akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka (V. Š. buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui ir nušalintas nuo tolimesnio vairavimo) buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro, vairavo transporto priemonę puikiai jam pažįstamame kelyje, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (V. Š. nustatytas minimalus ANK 420 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams.

11. Kartu su skundu dėl Institucijos nutarimo apylinkės teismui pateikti dokumentai patvirtina V. Š. argumentus, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra daugiau kaip 30 metų vedęs, užaugino 2 vaikus. Šios aplinkybės neabejotinai priskirtinos apelianto asmenybę teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau šie duomenys pagrindo teigti, jog V. Š. yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nesudaro. Vertinant V. Š. asmenybę, privalu atsižvelgti ir į tai, jog iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, pažeidėjas už administracinius nusižengimus buvo baustas dar 2 kartus, viena iš paskirtų nuobaudų buvo galiojanti. Be to, abu kartus jis baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų – už tai, kad viršijo leistiną greitį 26 km/h bei vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Nepaisant to, jog prieš tai padaryti teisės pažeidimai savo pavojingumo pobūdžiu skiriasi nuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, apygardos teismo vertinimu, jie rodo V. Š. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Dėl to, kas išdėstyta, teismas ne tik neturi jokio pagrindo vertinti V. Š. asmenybės kaip išimtinai teigiamos, bet ir sutikti su apelianto skunde nurodomu teiginiu, kad jis nėra linkęs daryti administracinių nusižengimų, todėl administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą.

12. Tiek skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, būtiniausių poreikių patenkinimui, kadangi jis gyvena užmiestyje, kur susisiekimas viešuoju transportu yra apsunkintas, bei tam, kad galėtų rūpintis sūnaus vaikais. Apygardos teismas pritaria apeliantui, jog, atsakydamas į šį skundo argumentą, žemesnės instancijos teismas iš esmės apsiribojo deklaratyviu konstatavimu, jog apelianto nurodyti motyvai - nepatogumai kasdieniniame gyvenime, aplinkybės trukdančios darbinėms funkcijos atlikti - aktualūs kiekvienoje byloje, todėl tai negali būti pripažįstama išskirtine aplinkybe, leidžiančia švelninti administracinio poveikio priemonę, o patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti. Tačiau argumentacijos trūkumas šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas skundžiamos nutarties panaikinimui ir, juo labiau, sprendimo panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria V. Š. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą priėmimui, kadangi galutinė apylinkės teismo išvada, jog nei šiame punkte aptariamos, nei kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti V. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra teisėta ir pagrįsta.

13. Apygardos teismui, įvertinusiam V. Š. pateiktus dokumentus – pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją, 2019 m. vasario 4 d. darbo sutarties kopiją, nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams pažeidėjas nebegalės dirbti traktorininku (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, jam bus sunkiau ir nepatogiau pasiekti įvairias vietoves. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad V. Š. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, pasiekti įvairias vietoves, taip pat ir rūpintis anūkais, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai V. Š., jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog V. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame kursuoja vienas miesto bei 4 tarpmiestiniai autobusai (internetinio portalo http://(duomenys neskelbtini).lt duomenimis), suteikiamos pavėžėjimo paslaugos, taigi akivaizdu, jog nuvykti į reikiamas vietas pažeidėjas turės galimybę ir kitu būdu, o ne tik pačiam vairuojam nuosavą automobilį. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs V. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės neskyręs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas